Sportskeleton.com

Yra toks posakis: nerandi išeities iš padėties, pakeisk padėtį. Būtent tai daryti yra pasiruošę aklavietėje atsidūrę profesionalūs krepšinio klubai. Tiesa, dar nepramintu taku niekas nesiryžta žengti pirmieji.

Kaip žinia, profesionalius sporto klubus prislėgė nauja mokesčių našta.  Krepšinio klubų vadovai vidury sezono priversti sukti galvas iš kur gauti papildomus kelis šimtus tūkstančių litų, o futbolo klubai, besiruošdami naujam sezonui, sprendžia, kurias išlaidų eilutes reikėtų apkarpyti.

Šioje sumaištyje vis garsiau kalbama apie scenarijų, galinčiu klubams padėti išsisukti nuo vėzdo, kuriuo jiems virš galvos mosuoja valstybė: perleisti žaidėjus užsienio klubams, nuomos teisėmis susigąžinti juos atgal, o mokesčius, gerokai mažesnius, mokėti toms pačioms užsienio valstybėms.

 NENAUDINGA. Kauno “Žalgirio” generalinis direktorius Paulius Motiejūnas pripažįsta, kad toks scenarijus įmanomas ir klubai juo gali pasinaudoti kaip viena iš išeities priemonių, tačiau tikina, kad „Žalgiris” griebtis tokių veiksmų neketina. Bent jau kol kas. „Scenarijus realus, nežinau, ar klubai rimtai svarstys tokį variantą, tačiau aišku viena – valstybei jis nebūtų naudingas”, – sakė P. Motiejūnas. „Žalgirio” generalinis direktorius tikino nežinąs, ar formaliai sudėtinga būtų tai įgyvendinti, nes „Žalgiris” tokių galimybių, pasak jo, nesvarstė.

Nemalonių siurprizų iš valdžios pastaraisiais metais sulaukiantis žalgiriečiai (alkoholio reklamos suvaržymai, savivaldybės „pažadai”, papildomi mokesčiai vidury sezono), pasak P. Motiejūno, tiesiog negali elgtis taip, kad būtų nenaudinga valstybei. „Tai yra mokesčiai Lietuvos valtybei ir mes tikrai nenorime, kad jie išeitų kažkur kitur, todėl iš pradžių galvosime kaip kitaip daryti. Kol kas stengiamės tartis su pačiais žaidėjais”, – sakė P. Motiejūnas.

LAUKIMAS. Mažesnių LKL klubų vadovai taip pat sutartinai tvirtina, kad tai idėja, galinti virsti kūnu, tačiau, panašu, niekas dar nepramintu keliu nenori žengti pirmas. „Žiūrėsime, kaip elgsis didieji klubai”, – lyg susitarę kalbėjo Klaipėdos „Neptūno” ir „Šiaulių” klubų vadovai.

„Stebėsime didžiųjų Lietuvos grandų „Žalgirio” ir „Lietuvos rytus” bandymus eiti šia linkme, ir, manau, visi bendrai dalindamiesi gera patirtimi žiūrėsime, kas iš to bus. Tačiau konkrečių veiksmų „Neptūnas” dar nesiima”, – sakė uostamiesčio klubo, kurio išlaidos vien šiam pusmečiui dėl padidėjusių mokesčių padidėjo beveik 130 tūkst. litų, direktorius Egidijus Prižgintas.

„Yra „Lietuvos rytas”, yra „Žalgiris”. Ką jie darys, tą ir mes darysime”, – analogiškas buvo „Šiaulių” klubo direktoriaus Adomo Klimavičiaus atsakymas. Kur kas kalbesnis buvo klubo prezidentas Algimantas Mikšys. „Be abejo, kodėl gi ne?”, – į klausimą, ar šalies sporto klubai gali pasiryžti eiti tokiu keliu, reagavo A. Mikšys, tačiau, kaip ir kiti krepšinio klubų vadovai, patikino, kad „Šiauliai” iniciatyvos nerodys.

SUSILPNĖS. „Mes nieko neieškome, ka reikės – tą mokėsime, tačiau kitą sezoną kardinaliai bus keičiama komandos strategija ir finansai. Mes nesukame galvos, kaip apeiti įstatymus. Esame sąžiningi žaidėjai. Jei kasnors ras būdą, kaip apeiti, pasidalins patirtimi, galbūt ja pasinaudosime, tačiau patys tokių būdų neieškome”, – sakė A. Mikšys. Jis teigia, kad „Šiauliai” taupys tiesiog karpydami ambicijas. Šimtais tūkstančių litų netikėtai padidejusias išlaidas skaičiuojančių „Šiaulių” prezidentas įsitikinęs, kad šį sezoną komanda ištemps be žaidėjų nubyrėjimo, bet garantuoja, kad kitą sezoną „Šiauliai” ženkliai susilpnės.

„Nesame ramūs, bet nepanikuojame. Mūsų tikslas – garbingai pabaigti šį sezoną, o po to – kaip Dievas duos. Rėmėjų, kurie duotų pinigus tokiems mokesčiams, nebebus. Tai reiškia, kad tokio pajėgumo „Šiaulių” komandos po šio sezono taip pat nebus – žais moksleiviai ir studentai”, – kalbėjo A. Mikšys.

 MATEMATIKA. Tuo, kad LKL čempionatas kitą sezoną bus ženklai silpnesnis, gal net perpus, neabejoja ir Vilniaus „Lietuvos ryto” valdybos pirmininkas Jonas Vainauskas. Tačiau jam didesnį nerimą kelia tai, kaip šalies klubai atrodys Europoje. „Vietiniame čempionate visų problemos bus panašios, stipresnės komandos vistiek išliks stipresnėmis, bet Europoje bus labai liūdna. Jei niekas nepasikeis, Europoje mes neturėsime ką veikti, būsime nekonkurencingi.”

J. Vainauską tiesiog negali „atsistebėti” sprendimais, kuriuos priėmė naujoji vyriausybė reformuodama mokesčių sistemą. „Nematau nė vienos priežasties, kodėl reikėjo taip pasielgti. „Lietuvos rytas” praėjusiais metais sumokėjo apie 3 mln. litų mokesčių, kitais metais, pasikeitus valstybės mokesčių politikai, mes turėsime žymiai silpnesnę komandą, sumokėsime visus mokesčius, bet tie mokesčiai nesieks 1 mln. litų. Ar tai nauda valstybei?”, – stebisi „Lietuvos ryto” vadovas.

 NEATMESTINAS. J. Vainauskas į žaidėjų „virtualų pabėgimą” žvelgia kaip į galimybę, kurios gali nepavykti išvengti, tačiau kurios išvengti – vis dėlto reiktų pamėginti.

„Nelabai norisi apeidinėti įstatymus, bet jei valstybė šitaip elgiasi su sportu, tokio scenarijaus neatmesčiau. Kol kas tai nebūtų mano ar mano klubo pozicija, bet kaip galimas scenarijaus variantas Lietuvos sporte jis yra neatmestinas. „Lietuvos rytas” nesvarsto tokios galimybės, – teigė J. Vainauskas.

Nemanau, kad apeidinėti mokesčius yra išeitis. Manau, kad reikia kovoti dėl to, kad tie mokesčiai būtų sugrąžinti į tą lygį, kokiame buvo, ar bent jau priimtiną, kad klubai galėtų išsilaikyti. Tai aš matau kaip pirmą žingsnį – visiems kartu bandyti pakeisti tai, kas yra dabar, o jei jau neįmanoma to pakeisti, tada svarstyti kitus variantus. Deja, bijau, kad daug klubų gali būti priversti elgtis pagal scenarijų, kurį minėjote. Labai nenorėčiau, kad klubai prieitų prie tokios situacijos, ir tikiuosi, valstybė atsitokės anksčiau nei prie jos bus prieita.”

 (NE)SUVARŽYTA. Krepšinio agentas ir Nacionalinės krepšinio lygos (NKL) direktorius Virginijus Bulotas žvelgia skeptiškai – tai tik idėja, kuri vargiai bus įgyvendinta. Jis netiki, kad LKL komandos griebtųsi tokių veiksmų, įskaitant ir pačius turtingiausius, kuriems užkrauta didžiausia mokestinė našta.

„Tai yra klubų sprendimo reikalas, bet vargu, ar tai būtų išeitis. Teorikšai, padėlioti, kaip gali būti ir kaip negali būti, yra viena, tačiau manau, kad Europos sąjungos mokesčių sistema yra suvaržiusi tokias galimybes”, – teigė V. Bulotas.

J. Vainauskas linkęs nesutikti. „Tokių schemų nekuriam, nes visąlaik stengiamės viską daryti aiškiai ir suprantamai, tačiau manau, kad tai nėra sudėtingos schemos ir jos yra labai lengvai įgyvendinamos. Bent jau tiek, kiek aš jas suprantu”, – teigė J. Vainauskas. Pasak jo, Europoje Lietuvos krepšinis yra gerai pažįstamas, todėl draugiškų klubų užsienyje nebūtų sunku rasti.