Virgilijus Alekna toli į priekį nežvelgia
ketvirtadienis, 28. rugpjūtis 2008
Virgilijus Alekna teigia, kad Pekino olimpinės žaidynės – pačios įspūdingiausios, nors jo paties šįkart iškovotas medalis dviems auksiniams prilygsta tik spindesiu prieš saulę.
3 cm – tiek skyrė Virgilijų Alekną nuo sidabro medalio oliminėse žaidynėse. 36 metų lietuvis Pekine nusileido ne tik pagrindiniam pastarųjų metų savo varžovui estui Gertui Kanteriui, kuris diską nuskraidinęs 68,82 m tapo olimpiniu čempion, bet ir lenkui Piotrui Malachowskiui, kuris geriausiu bandymu diską nusviedė 67,82 m. Virgilijaus rezultatas – 67,79 m.
„Bronza man pralaimėjimas, sidabras – irgi”, – netrukus po finalo ištarė V. Alekna. Tačiau saulėtą ketvirtadienio vakarą Vilniaus oro uoste nusileidęs olimpietis buvo jau pakilios nuotaikos. „Turiu tą medaliuką. Galvoju, rodyti ar nerodyti…”, – šmaikštavo V. Alekna.
Sportininkas sakė, kad kai Lietuvoje esi taip šiltai sutinkamas, net ir bronzos medalis įgauna auksinio vertę. „Prieš saulę jis netgi spindi tarsi tie auksiniai, kuriuos iškovojau anksčiau”, – šypsojosi dukart olimpinis čempionas. Lengvaatlečiui pakeliui namo nuotaiką pakėlė ir žinia, jog penkiakovininkai E. Krungolcas ir A. Zadneprovskis Lietuvai iškovojo dar du olimpinius medalius.
- Virgilijau, ar Pekine spėjote „aplaistyti” medalį?
- Ne. Neteko matyti, kad sportininkai olimpiniame kaimelyje apskritai švęstų savo laimėjimus. Nebuvo tokios tradicijos.
- Kas buvo sunkiausia Pekine?
- Finalinės varžybos. Jaučiau, kad kova bus stipri ir atkakli, taip ir buvo. Tam ruošiausi, bet matyt kažko trūko.
- Po nesėkmės pasaulio čempionate Osakoje nusprendėte mažinti varžybų krūvį ir pagrindinį dėmesį skirti pasiruošimui žaidynėms. Galbūt dabar manote, kad tai nebuvo teisingas sprendimas? Galbūt šį sezoną labiausiai ir trūko varžybinės praktikos?
- Dabar vėlu gailėtis, yra kaip yra, tačiau nemanau, kad pasiruošimo metu buvo padaryta klaidų. Rezultatai treniruočių metu buvo tikrai geri, savijauta ir sportinė forma varžybų Pekine išvakarėse taip pat buvo labai gera. Manyčiau, pritrūko laimės.
- Po pirmojo nesėkmingo metimo atrodėte susikrimtęs. Planavote jau pirmu bandymu pasiekti geriausią rezultatą?
- Na, taip. Pavyko padaryti tikrai gerą apšilimą, atlikau du metimus ir labai gerai jaučiau diską, todėl planavau, jau pirmu metimu toli numesti. Deja, išslydo. Kūnas buvo pasidengęs prakaito lašeliais, kurie nubėgo ant rankų ir įrankio, todėl išslydo…
- Lenkas P. Malachowskis savo šalies spaudai sakė, kad jūs šįkart nebuvote toks aštrus, agresyvus kaip visada… Sutinkate?
- Iš šono gal geriau matosi…
- Konkurencija, lyginant su ankstesnėmis olimpiadomis, didesnė?
- Didesnė, nors auksinis G. Kanterio metimas nebuvo labai įspūdingas, juk ankstesnėse olimpiadose buvo peržengiama ir 69 metrų riba.
- Ar tiesa, kad kiti disko metikai su vengru R. Fazekašu, kuris Atėnuose buvo diskvalifikuotas dėl dopingo vartojimo, stengėsi kuo mažiau bendrauti? Ar jūs su R. Fazekašu kalbėjotės?
- Labai nedaug. Iš dalies – taip, daugelis sportininkų vengė su juo bendrauti, nors gan nedaug metikų, dalyvavusių Atėnų olimpinėse žaidynėse, varžėsi ir šįkart Pekine. Kita vertus, visi žino, kas nutiko prieš keturis metus. Šiaip ar taip R. Fazekašas dabar nėra labai pavojingas varžovas.
- Kokį įspūdį apskritai paliko olimpinės žaidynės?
- Labai nedaug ką teko pamatyti, daugiausia tik olimpinius objektus. Tačiau galiu drąsiai sakyti, kad tai geriausios olimpinės žaidynės, kuriose man teko dalyvauti. Galbūt geriausios ir per visą istoriją. Tiesa, buvo labai karšta…
- Kokie artimiausi jūsų planai?
- Laukiu atostogų. Pavargau, reikia pailsėti, mat sezonas buvo sunkus, daug jėgų atiduota. Tiesa, rugsėjį Štutgarte vyks pakankamai stambus turnyras – „Grand Prix” finalinės varžybos. Tikiuosi ten dar pakovoti dėl vietos po saule (šypsosi).
- Ar tai buvo paskutinė jūsų olimpiada?
- Sunku pasakyti. Dabar jau keturis metus į priekį negaliu žiūrėti ir žvelgti taip drąsiai. Metus, kitus – ko gero taip, o vėliau žiūrėsime… Apdovanojimų turiu pakankamai, atrodytų – užtenka… Man ši olimpinė bronza – jau dešimtas medalis, iškovotas svarbiausiose varžybose. Bet vis taip ir žiūri – gal dar vieną, gal dar kitą… (šypsosi)