Sportskeleton.com

 Šventupės stadione, Ukmergės rajone, kur darbo dienos pavakare vyko Lietuvos U-17 merginų rinktinės treniruotė, pasitiko Lietuvos moterų futbolo asociacijos (LMFA) prezidentas Vytautas Tutlys. Kol stebėjome treniruotę, jis pasakojo, kaip sudėtinga šiais laikais mergaites sudominti sportu.

Pasakojo apie tėvus, išvykusius į Angliją uždarbiauti ir palikusius devynis vaikus močiutės priežiūrai. Pasakojo apie grupes, žaibiškai sumažėjančias perpus, kai treneriai tik šiek tiek padidina krūvius, mat jaunimas tiesiog tingi dirbti. Tačiau galiausiai kalba pakrypo apie vieną iš merginų, gainiojusių kamuolį rudeniškame Šventupės stadione. 

 

Ieva Kibirkštis gimė Kanadoje lietuvių išeivių šeimoje. Futbolą mergina žaidžia vienoje stipriausių Kanados merginų komandoje Kvebeko „The Lac-St-Louis Lakers”. Šeimos atstovai patys susisiekė su Lietuvos futbolo federacija ir išreiškė norą, jog šešiolikametė Ieva padėtų savo amžiaus Lietuvos mergaičių rinktinei. LFF sutiko. Tiesa, į Lietuvą jaunoji futbolininkė turėjo atvykti savo lėšomis.

V. Tutliui nereikėjo pirštu parodyti, kuri iš aikštėje buvusių merginų I. Kibirkštis. Ji iš kitų išsiskyrė. Laikysena, koordinacija, užtikrintumu, nesiblaškymu. “Pažiūrėkite, vien bėgimas kaip skiriasi. Matosi, kad kitoje kultūroje augusi”, – apie fizinį kanadietės pasirengimą kalbėjo V. Tutlys. Be abejo, išsiskyrė ir futbolo įgūdžiais: tiksliais perdavimais, solidžia kamuolio kontrole, puikiu žaidimu galva.

“Jei mūsiškės priima kamuolį ir iškart skuba jį atiduoti, tai Ieva niekad nemuša bet kur. Protinga žaidėja, visada įvertina situaciją. Idealiai muša baudinius. Sunku nuspręsti, kurioje pozicijoje ją statyti, nes mūsų komandoje ji gali žaisti kone visose”, – kalbėjo U-17 rinktinės treneris Robertas Klimavičius.

Kanadoje Ieva žaidžia gynėjos pozicijoje, tačiau R. Klimavičius Lietuvos U-17 rinktinėje jai numatęs vietą ir saugių grandyje – tiesiog per gera, kad būtų tik gynėja.

Treneris pridūrė, kad Ieva ne tik išsiskirianti žaidėja, bet ir puiki asmenybė. “Labai gerai įsiliejo į komandą, mergaitės ją geranoriškai priėmė. Kultūringa, tvarkinga – ir aikštėje, – už jos ribų,. Džiaugiamės ją turėdami. Jei daugiau tokių žaidėjų būtų, tai dėl merginų futbolo Lietuvoje neturėtume jokių problemų.”

Būti daugiau gali. V. Tutlys neslepia – kai savose sporto mokyklose rezervo nėra,  ieškoti išeities teks žvalgantis po pasaulį. Ieva pirmoji, tačiau LMFA planuoja ieškoti daugiau talentingų futbolą žaidžiančių merginų, gimusių lietuvių emigrantų šeimose, kurios galėtų padėti įvairaus amžiaus Lietuvos rinktinėms. Pasak V. Tutlio, tokių kontaktų jau yra, pavyzdžiui, su šeimomis, gyvenančiomis Vokietijoje.

 

Neliko nusivylusi

Prieš išvyką į Šveicariją, kur spalio mėnesį lietuvaitės kovojo Europos čempionato atrankos varžybose, Ieva kalbėjo optimistiškai ir tikėjo, jog gali padėti komandai prasibrauti į kitą etapą. Trūko nedaug.

Lietuvaitės pralaimėjo aiškioms grupės favoritėms, nesunkiai įveikė Kiprą, ir sužaidė lygiosiomis su Velso merginomis. Pastarosios rezultatą išlygino likus žaisti vos keletą minučių, ir, kaip paaiškėjo vėliau, tas įvartis užkirto mūsiškėms kelią į kitą etapą.

“Rungtynės su Šveicarija buvo rimtas iššūkis, galėjome pasirodyti geriau, bet kartais nutinka taip, kaip nutinka. Su Kipru žaisti buvo žymiai lengviau, galėjome įmušti dar daugiau įvarčių, bet kamuolys tiesiog nenorėjo kristi į tinklą”, – įspūdžiais dalijosi Ieva. Ji įsitikinusi, kad lietuvaitės privalėjo įveikti Velsą. “Be abejo, tai taip pat gera komanda, Velso merginos, kaip ir mes, žaidė labai atsidavusiai, tačiau mes atakavome pavojingiau. Pagrindinė priežastis, kodėl joms pavyko pelnyti lemtingą įvartį, buvo ta, kad mes atsipalaidavome likus žaisti dar dešimčiai minučių.”

Nepaisant to, Ieva liko patenkinta patirtimi, kurios pasisėmė atstovaudama Lietuvos U-17 rinktinei.

“Labai didžiuojuosi komanda. Aš iš tiesų tikiuosi, kad merginų  futbolas Lietuvoje augs ir augs, ir mes galėsime atstovauti Lietuvai aukštesnio lygio varžybose.”

Kanadoje – techniškesnis futbolas

Ievos neerzina, kad atvykus į Lietuvą vienoje komandoje tenka žaisti su merginomis, kurių futbolo įgūdžiai nėra tokie geri kaip komandos draugių Kanadoje. “Aš visuomet stengiuosi žaisti taip gerai, kaip tik galiu, nesvarbu, kokios žaidėjos mane suptų komandoje. Lietuvos merginos yra geros žaidėjos, jos dirba atkakliai, ir tai duoda vaisių.”

Ieva pastebėjo, kad lietuvaitės gerai smūgiuoja, mėgsta žaisti ilgais perdavimais, tačiau pridūrė, kad Kanadoje žaidžiamas kur kas techniškesnis futbolas. Tiesa, tikino tikėjusi, jog lygis bus dar žemesnis, nes apie merginas, žaidžiančias futbolą Lietuvoje, apskritai nebuvo beveik nieko girdėjusi. Tai, ką pamatė, jos neišgąsdino.

Sako, treniruotis su lietuvaitėmis smagu, ir žada toliau padėti mūsų šalies merginoms tarptautinėse varžybose. Paklausta, ar turi ketinimų vieną dieną prisijungti ir prie Lietuvos moterų rinktinės, Ieva kukliai šyptelėjo: “Būtų puiku.”

“Lietuva yra graži, – sako Ieva. – „Nėra nieko, kas man nepatiko ar nepatinka Lietuvoje.” Mergina džiaugiasi turėsianti progų čia sugrįžti dažniau. Paskutinį kartą iki kelionės šią vasarą Lietuvoje Ieva lankėsi prieš šešerius metus. Ji turi giminių Panevėžyje, Vilniuje ir Kaune.

Aikštėje būna agresyvi

Per treniruotę aikštėje Ieva atrodė kur kas ramesnė už kitas merginas, tačiau paklausta apie tai, kratėsi tokio apibūdinimo.

“Nepasakyčiau, jog esu ramaus būdo žaidėja. Per treniruotes Lietuvoje stengiausi būti rami, nes turėjau prisitaikyti, ir apskritai visa ši situacija kiek baugino. Tačiau Šveicarijoje buvau kaip įprastai emocionali.”

“Tai, kas aš esu futbolo aikštelėje ir kas esu už jos ribų – yra du skirtingo būdo žmonės, – sako Ieva, paprašyta apibūdinti savo charakterį. – Aikštelėje aš nuolatos šaukiu, esu agresyvi. Jei tokia nebūnu, negaliu susikoncentruoti. Bet už aikštės ribų viskas atslūgsta. Esu draugiška, mėgstu bendrauti, juokauti ir linksmintis.”

Ieva labiausiai žavisi prancūzo Thiery Henry, brazilo Ronaldinho bei karjerą jau baigusios amerikietės Mia Hamm žaidimu. “Tai labai atsidavę žaidėjai, įrodę ką gali duoti didelis darbas ir atkaklumas”, – teigia Lietuvos U-17 rinktinės lyderė.

Ieva didžiąją dalį laisvalaikio skiria draugams ir šeimai. Mėgsta skaityti, žiūrėti filmus bei klausytis muzikos. Airių grupės U2 dainos – gražiausios Ievai.

 

Publikuota