Sportskeleton.com

Europos Komisija ir Europos futbolo federacijų asociacija (UEFA), siekdamos, kad fizinė veikla taptų europiečių kasdienybės dalimi, šį rudenį pradėjo bendrą TV reklaminę kampaniją. Šūkiu “Pirmyn, stokis ant kojų” reklaminiuose klipuose žiūrovai raginami pajudėti. Klipas nemokamai transliuojamas per Čempionų lygos rungtynes pertraukų metu.

Tikimasi, kad per visas 125 sezono rungtynes klipą, kurio gamybai išleista 0,5 mln. eurų, iš viso pamatys 80-100 milijonų žiūrovų keturiasdešimtyje Europos šalių, įskaitant ir Lietuvą. 30 sekundžių eterio laiko socialinei reklamai padovanojo UEFA.

Kiek dėmesio socialinei propagandai, skatinančiai gyventojus sportuoti ar tiesiog užsiimti fizine veikla, skiriama Lietuvoje?

Sveiką gyvenseną skatinančių reklaminių pranešimų trūksta ir TV, ir spaudoje, – sutinka KKSD Kūno kultūros strategijos skyriaus vedėja Milda Laurutėnaitė. „Ne „trūktsa”, jų tiesiog nėra”, – dar tikresnis Dainius Kepenis, Lietuvos sveikuolių sąjungos prezidentas.

Pasaulį išgelbės tabletės?

Diena iš dienos, metai iš metų pumpuojamas informacijos srautas įtikino visuomenę, kad be vaistų ji negali išgyventi, kad sveikas gali būti tik tada, jei reguliariai lankaisi pas gydytojus.

Nori būti sveikas, žygiuok į vaistinę. Be sąžinės graužaties leidi krūvas pinigų, nes iš kartos į kartą perduodama – sveikata yra brangiausia. Tie, kas iš to gyvena, šiuo žodžius primygtinai siūlo suprasti pažodžiui.

Įkyri reklama žino visus vaistus, kuriais galima išgydyti visas ligas. Deja, slepia, kad daugumos ligų priežastis – fizinis neveiklumas. Juk reguliariai užsiimdamas fizine veikla gali gerokai sumažini riziką susirgti. Kiek kainuoja pabėgioti parke ar pasimankštinti išlipus iš lovos?

Vieną šeštadienio rytą stebint TV teko skaičiuoti: keturi iš penkių iš eilės parodytų reklaminių klipų kalbėjo apie vaistus! Pridėkime “čipsų” ir “kolų” reklamas ir pabandykime suvokti prie kokios gyvensenos esame pratinami.

Receptinius vaistus reklamuoti Lietuvoje draudžiama, bet net ir šių vaistų reklama išlenda per televiziją. Savaitraštis “Atgimimas” straipsnyje “Mulkinančios TV sveikatos laidos” (lapkričio 23-29 d., Nr. 43 (964) pateikė konkrečių pavyzdžių.

Medikai su malonumu eina į TV laidas ir išsijuosę pasakoja, kokiais vaistais reikia gydyti vieną ar kitą ligą. Tačiau niekas nekalba apie alternatyvas, o svarbiausia – apie ligų prevenciją. O jei ir kalba, tai ne apie reguliarią fizinę veiklą, tai yra bene efektingiausia ir lengviausiai prieinama priemonė stengiantis užbėgti ligoms už akių, o apie maisto papildus, chemiją ir būtinybę karts nuo karto lankytis gydytojo kabinete. Geriausia, aišku, privataus gydytojo.

Prisiminkite, kai sirgote. Prisiminkite, kokius gydytojo žodžius išgirstate, kai apsilankote jo kabinete. “Kokius vaistus vartojate?”, – klausia, ir tuoj skuba rašyti naują receptą. O kaip dažnai paklausia, ar sportuojate, ar mankštinatės, kokia fizine veikla užsiimate, ir kaip dažnai prieš išrašydamas receptą pirmiausia rekomenduoja bent karts nuo karto atlikti fizinius pratimus?

Pasak D. Kepenio, yra Lietuvoje padorių gydytojų, nedaug, bet yra. Tokie gydytojai, vėl gi pasak D. Kepenio, patys pripažįsta, kad dvi iš trijų tablečių žmonės suvartoja be reikalo. „Tai reiškia, kad be reikalo suvalgome tablečių už 1,3 milijardo litų”, – teigia D. Kepenis.

Kiek kainuoja gydyti nutukimą?

Iniciatyvos sukurti ir transliuoti socialinės reklamos klipą per Čempionų lygos rungtynes buvo imtasi, konstatavus, kad šešios iš septynių sveikatos prastėjimo priežastys yra susijusios su neteisinga mityba ir menku fiziniu aktyvumu. Daugelyje Europos sąjungos valstybių daugiau nei pusė gyventojų turi antsvorio arba yra nutukę.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis per dvidešimt metų daugelyje Europos šalių nutukimas paplito daugiau nei tris kartus. Tyrimai rodo, kad kas trečias europietis laisvalaikiu apskritai nesimankština, o vidutinis statistinis europietis kasdien po penkias valandas praleidžia sėdėdamas.

Nerimą ypač kelia vaikų nutukimas. Tarptautinės kovos su nutukimu grupės žiniomis, nutukę yra trys milijonai Europos moksleivių, ir kasmet nutunka dar po 85 tūkst. moksleivių. Manoma, kad nuo antsvorio kenčia beveik 22 milijonai ES vaikų ir jų skaičius kasmet padidėja 400 tūkst.!

Nutukimas yra rizikos veiksnys sergant daugeliu pavojingų ligų: širdies ligomis, antrojo tipo diabetu, padidėjusiu kraujospūdžiu, insultu ir kai kuriomis vėžio rūšimis. Netinkama mityba ir nepakankama fizinė veikla yra viena iš svarbiausių ankstyvos mirties priežasčių Europoje, o su nutukimu susijusioms ligoms gydyti skiriama net 7 proc. sveikatos apsaugos išlaidų.

Ar pasigedote rytinės mankštos per TV?

Informacijos apie sveiką gyvenseną, be abejo, yra, tačiau ji pastebima tik tiems, kas jos ieško. Arba, kaip sako D. Kepenis, žmogus ją randa, kai pats po daugybės praradimų ateina į protą.

82 proc. lietuvių mano, kad vyriausybė turėtų būti ryžtingesnė ragindama visuomenę užsiimti fizine veikla. Kai tai nerūpi valstybei, iniciatyvos gali imtis  visuomeninės organizacijos.

Dažnas prisimena per televiziją rytais transliuotas mankštas, kurios iš Lietuvos ekranų dingo, nors, pavyzdžiui, Šiaurės ir Pietų Amerikos šalyse keliolikos minučių rytinės mankštos pritraukia milžiniškas auditorijas.

Kada nors ir Lietuvoje sutrauks: kai situacija taps krizinė ir bus daugiau nei būtina kažką daryti. Kol kas Lietuvoje to niekam, neva, nereikia. Transliuotojai moka skaičiuoti, kas finansiškai apsimoka, kas ne.

Įdomu tai, kad Lietuvos gyventojų svorio vidurkis arba antsvorį turinčių žmonių skaičius per paskutinį penkmetį ženkliai padidėjo, tačiau manančių, kad jie sveria per daug – ne. Beje, net 95 proc. apklaustųjų suvokia, kad antsvoris kenkia sveikatai.

VšĮ “Sporto leidinių grupė” lapkričio mėnesį organizavo seminarą “Žurnalistai, sportas ir visuomenė”, kuriame dalyvavo asociacijos “Sportas visiems” skyrių atstovai. Per seminarą buvo iškeltas klausimas ir aptartos galimybės grąžinti rytinę mankštą į TV eterį. Tiesa, buvo prieita prie elementarios išvados, kad viskas atsiremia į pinigus, nepaisant to, kad turime nacionalinį transliuotoją, išlaikomą iš mokesčių mokėtojų pinigų.

“Sportas visiems” generalinis sekretorius Algimantas Jucevičius patikino, kad idėja neliko kyboti ore, ir ruošiamasi naujam dialogui su LRT vadovais. Naujam, nes tokių bergždžių dialogų, deja, būta.

“Šįkart rimtai imsimės”, – sako A. Jucevičius. Kol kas renkama informacija, dėliojami planai, kad susitikus su LRT vadovais būtų ką pasiūlyti. A. Jucevičius apgailestauja, kad LRT taryboje nėra sporto visuomenės atstovo, tai dialogą gerokai palengvintų.

Valaisi dantis? Daryk ir mankštą!

“Nors apklausos rodo, jog ir mokiniai, ir suaugusieji suvokia fizinio aktyvumo naudą, bet jie – arba per daug užimti, arba nedrįsta tuo užsiimti, ypač vyresni žmonės”, – teigia M. Laurutėnaitė.

“Sutinku, kad susirgę žmonės įpratę griebtis vaistų. Jei sloga, perka lašiukus, o ne pilasi šaltu vandeniu. Tai yra įpročiai nuo vaikystės”, – įsitikinusi M. Laurutėnaitė.

Būtent šeimoje, pasak KKSD Kūno ir kultūros strategijos skyriaus vedėjos, dedami žmogaus gyvensenos pagrindai. “Mėgstama visa kaltę versti pedagogams ar dar kam nors, bet visi geri ir blogi dalykai ateina iš šeimos.”

“Iš kartos į kartą perduodamas supratimas, kad reikia valytis dantis. Tėvai reikalauja iš vaikų labai atsakingai žiūrėti į šį reikalą, kodėl to paties negalėtų būti ir su kasdiene mankšta. Paraginti, kad vaikas pabudęs šiek tiek pasiražytų, pasimankštintų”, – teigia M. Laurutėnaitė.

M. Laurutėnaitė taip pat įsitikinusi, kad tiesiog propagandos neužtenka, labai svarbu, kad žmonėms būtų sudarytos sąlygos sportuoti, nes tai savaime veikia kaip stimulas. “Laikai pasikeitę, niekas nebenori sportuoti nušiurusiose salėse, visi nori sportuoti gražioj aplinkoj”, – teigia KKSD skyriaus vadovė.

Ji teisi. Tyrimai rodo, kad patys gyventojai nemano, kad gyvena ten, kur sudarytos sąlygos sportuoti. 66 proc. – tiek apklaustųjų nurodė, kad jų gyvenamojoje aplinkoje nėra sąlygų sportuoti. 44 proc. lietuvių nesutinka, kad sporto klubai suteikia tinkamas ir prieinamas sąlygas sportuoti. Daugelyje Europos Sąjungos šalių šis procentas svyruoja tarp 10-25.

Sveikatos ar medicinos ministerija?

M. Laurutėnaitė klausimui, kodėl nė viena iš valstybės institucijų neskiria lėšų   sveikos gyvensenos agitacijai, nerado aiškaus atsakymo. Pripažinusi, kad socialinė sporto funkcija be galo svarbi, M. Laurutėnaitė nieko nekaltino arba kaltę ragino prisiimti visus : skirtingas ministerijas, valstybinę TV, žiniasklaidą…

Atrodytų, kad fizinis gyventojų aktyvumas turėtų rūpėti bent trims instancijoms – KKSD, Sveikatos apsaugos bei Švietimo ir mokslo ministerijai.

D. Kepenis kalbėdamas apie medicinos sistemą žodžių neieško. “Viskas padaryta, kad jos nebūtų”, “Tai – privati iniciatyva”, “Sistema – iliuzija, nėra programos, viskas –  saviapgaulė”. Tokiais ir panašiais žodžiais apie sveikatos priežiūros infrastruktūrą, kurioje pabrėžiamas vaisto kultas, kalba D. Kepenis.

Netrukus jis pasitaiso: “Negali kaltinti Sveikatos apsaugos ministerijos, nes tokios tiesiog nėra. Yra blogai veikianti medicinos ministerija”. Pasak D. Kepenio, tikra kvailystė buvo ministeriją pavadinti taip, kaip ji yra pavadinta. “Nuo ko reikia saugoti sveikatą? Tai ji mus saugo, nuo ko ją reikia saugoti? Gal nuo žmonių?..”

Pasak D. Kepenio, taip, kaip medicinos sistemoje beveik šimtaprocentinis dėmesys skiriamas ligoms gydyti, o ne prevencijai, taip ir sporto sistemoje – pagrindinis dėmesys sportiniams rezultatams ir tik mizerinis – kūno kultūrai. D. Kepenis pats yra dirbęs KKSD.

“Tuomet kūno kultūrai buvo skiriamas 1 proc. viso biudžeto, nors  departamentas vadinasi Kūno kultūros ir sporto. Kai paprašiau kūno kultūrai skirti 2 proc., mane apšaukė tautos priešu. Kokie rezultatai? Kiek moksleivių, baigiančių mokyklas, yra fiziškai sveiki? Koks procentas jaunuolių yra tinkami kariuomenei? To niekas nenori žinoti, nes visi kalba tik apie judesį – olimpinius festivalius, varžybas, medalius…”

Beje, dėl kariuomenės: gūdžiais 1991 m. tinkamų tarnauti Lietuvos kariuomenėje buvo pripažįstami 67 proc. šauktinių, šiemet – tik 34 proc.

Palaukite, kol užaugsite…

Kūno kultūros pamokos mokyklose nėra privalomos. Ar kas nors įsivaizduoja, kad tarp pasirenkamų dalykų galėtų būti, pavyzdžiui, matematika? Vargu. Mokinys privalo mokėti skaičiuoti. Būti sveikas – ne.

M. Laurutėnaitė apgailestauja, kad mokyklose nesilaikoma prieš keletą metų priimto nutarimo – visų klasių mokiniams 3 kūno kultūros pamokos per savaitę yra privalomos, bet KKSD į formalųjį ugdymą kištis negali.

Kita vertus, ką vaikai gauna per vadinamąsias kūno kultūros pamokas? Mokinių skaičius mažėja, klasės naikinamos, tačiau sporto salės grūste prigrūstos… Deja, ne todėl, kad visi plūsta sportuoti, o todėl, kad drastiškai mažėja pamokų lauke, gryname ore valandų skaičius… Vieni reikalauja: “Salių!”, kiti džiaugiasi  jas pasistatę, o išvesti vaikus pasportuoti į mišką ar stadioną – tingisi… Uždarai salėje ir ramu.

Arba: kodėl mokyklose nevyksta teorinės kūno kultūros pamokos, kuriose jaunimas būtų supažindintas su fizinių pratimų poveikiu organizmui. Klausimai tyrams. Vaikai, palaukite, kol užaugsite ir galėsite patys nusipirkti abonementą į sporto klubą ar išeiti pabėgioti rytais. Jei tik pajėgsite suvokti, kad jums tai reikalinga.

Gelbėjimosi ratas – Baltoji knyga

Apie 40 proc. Lietuvos gyventojų sąmoningai neužsiima jokia fizine veikla (fizinė veikla – tai ne tik, pavyzdžiui, užsiėmimai treniruoklių salėje ar mankšta, bet ir važinėjimas dviračiu, darbas sode ir pan.). Maža to, 41 proc. gyventojų fizinė veikla apskritai nedomina, mat, jų nuomone, yra kur kas įdomesnių ir prasmingesnių dalykų, kuriais galima užsiimti.

Europos Komisija mano, kad ES ir jos narės turi imtis iniciatyvų stabdyti pastarųjų dešimtmečių tendenciją – fizinio aktyvumo mažėjimą. Šiemet Komisija patvirtino dvi Baltąsias knygas, kurioje akcentuojamas fizinio aktyvumo poreikis: Baltąją knygą dėl Europos strategijos su mityba, antsvoriu ir nutukimu susijusioms sveikatos problemoms spręsti ir Baltąją knygą dėl sporto.

KKSD generalinis direktorius Algirdas Raslanas sako, kad būtent sveikatingumas, sportas visiems, rekreacija – yra viena iš svarbiausių veiklos sričių, kuri numatyta baltojoje knygoje.

“Šios srities svarbą itin akcentavo Lietuva, taip pat Suomija, Slovėnija ir kt. valstybės. Tokios programos turėtų būti remiamos ir finansuojamos ES šalių vyriausybių, tokioms programoms įgyvendinti galėtų būti skiriamas ir ES finansavimas. Taigi Lietuvai atsivers daugiau galimybių panašiems projektams įgyvendinti ir plėsti”, – teigė šalies sporto vadovas.

Be to, vyriausybės nutarimu rengiama kūno kultūros ir sporto strategija. Sako, joje bus skirtas labai didelis dėmesys fiziniam aktyvumui skatinti. Skatinkite.

POST SCRIPTUM

Pranešimus apie žmones, į darbą vykstančius dviračiais girdime tik iš kokios nors Belgijos ar Šveicarijos, kur įsikūrę įvairių tarptautinių organizacijų valdymo organai.  Vienas buvęs Vilniaus meras buvo užsidegęs ir mūsų sostinę išraizgyti dviračių takais, tačiau ambicijos subliuško. Lietuvos didmiesčiuose dviračių takų tiesiog nėra, nors Europos Komisija itin aktyviai remia tausių ir efektyvių miesto transporto paslaugų plėtojimą bei siekius gerinti dviračių eismą. 

Visuomenė ilgai skaičiavo, kol pagaliau suvokė, kad autoavarijose žūstančių žmonių skaičius – neįtikėtinai didelis. Buvo paskelbtas, tiesa, kol kas bevaisis „Karas karui keliuose“. Kiek miršta žmonių dėl nesveikos gyvensenos? Panašu, kad dar nė nepradėjome skaičiuoti. Iš tiesų sunku tai padaryti, juk skaičiai ko gero žymiai didesni…

Daugiau nei trys ketvirtadaliai europiečių (76 proc.) mano, kad jų sveikata yra gera, ir maždaug vienas iš penkių (21 proc.) – kad jų sveikata labai gera. Tai Europos vidurkis, tuo tarpu Lietuvoje atliktų tyrimų rezultatai kiek kitokie: 47 proc. lietuvių mano, kad jų sveikata gera, ir tik 5 proc. – kad labai gera. Tik 55 proc. lietuvių mano, kad valgo jų sveikatai naudingą maistą, o, pavyzdžiui, Olandijoje taip manančių – 95, Danijoje – 91, Portugalijoje – 90 proc.

Jungtinėse Amerikos Valstijose jatrogenija kasmet nusineša 250 tūkst. gyvybių. Daugiau žmonių miršta tik nuo onkologinių ir kraujo sistemos ligų. Jatrogenija – tai liga, kylanti dėl klaidingo gydymo, kitaip tariant – apsinuodijimas vaistais ar sveikatos pablogėjimas dėl netinkamai paskirtų ar atliktų procedūrų.

Publikuota