Sportskeleton.com

 28 metų Lietuvos nacionalinės futbolo rinktinės puolėjas Tomas Danilevičius prieš Europos čempionato atrankos ciklą nusteikęs gerai. Futbolininko negąsdina “mirtininkų” grupė. Jis sako, kad žaidėjai atiduos viską, nes supranta, kad žaidžia už Lietuvą. Pokalbis su naujuoju rinktinės kapitonu įvyko kelionės į Neapolį išvakarėse. Būtent šiame mieste rungtynėmis su T. Danilevičiui gerai pažįstamais italais lietuviai pradeda žygį Europos čempionato link.

– Tomai, kokia jūsų situacija “Livorno” klube. Ar jau aišku, liekate komandoje ar ne?

– Viskas paaiškės paskutinę akimirką, o žaidėjų perėjimai galimi iki rugpjūčio 31 dienos vakaro. Kol kas nieko negaliu pasakyti (pokalbis vyko rugpjūčio 30 d., – aut.past.).

– Ar būtų sunku palikti Italiją?

– Tokia mano profesija – bet kurią dieną gali tekti pakeisti klubą. Italijoje praleidau penkis metus, daug draugų ten, bet jei reiktų, susikraučiau lagaminus ir išvažiuočiau. Ne vieną sykį tai jau padariau.

– Ar Italijos futbolo skandalas nepakurstė noro išvykti į kitą lygą?

– Manęs ne, kadangi buvo klubų, kurie visiškai nebuvo įtraukti į skandalą. Tarp jų – tiek “Livorno”, tiek “Avelino” (praėjusį sezoną nuomos teisėmis Tomas žaidė “Avelino” komandoje, – red.past.). Mano klubo skandalas nepalietė ir aš jokių problemų neturėjau.

– Ar garsių klubų diskvalifikacijos pakoregavo mažesnių ekipų, tokių kaip “Livorno”, ateinančio sezono tikslus?

– Negalima sakyti, kad konkurencija Italijos lygoje dabar mažesnė. “Livorno” klubui tas skandalas davė vieną gerą dalyką – išėjimą į UEFA taurės varžybas. Daugiau privalumų sunku išskirti, nes mes nesame prie favoritų, nesame prie stipriausių komandų. Esame mažiukai. Svarbiausia – išlikti Serie A. Toks ir lieka pagrindinis tikslas.

– Per draugiškas rungtynes “Livorno” triuškino varžovus, o jūs dažnai mušdavote ne po vieną ir ne po du įvarčius per rungtynes. Ar varžovai silpni buvo ar jūsų forma šiuo metu yra tiesiog įspūdinga?

– Greičiausiai varžovai labai silpni (juokiasi)…

– Ar ta euforija Italijoje dėl laimėto pasaulio čempionato įtraukė ir jus?

– Taip, nors pats netapau čempionu… (šypsosi). Matėsi, kad žmonės labai džiaugėsi ir  kaip pasikeitė nuotaikos rinktinės atžvilgiu, nes Italijos rinktinė prieš čempionatą buvo labai kritikuojama. 

– Italai moka švęsti pergales?

– Ta visuotinė šventė buvo tik tuomet, kai komanda grįžo. Po to šventės persikėlė į miestus: Cannavaro iš Neapolio – Neapolis švenčia, Tottis iš Romos – Romoje didelė šventė. Ilgokai italai švenčia. Turbūt dvi savaites fejerverkai griaudėjo. 

– Nuolat akcentuojama, kad žaisime su pasaulio čempionais, tačiau ar toks vertinimas yra labai objektyvus, juk čempioniška italų komanda labai pasikeitė – naujas treneris, nėra pagrindinių 5-6 žaidėjų.

– Dar reikia pamatyti, kaip jie pasikeitė, bet paneigti, kad žaisime su pasaulio čempionais, negalima.  Iš vienuolikos italų, įeisiančių į aikštę, turbūt, 7-8 bus pasalio čempionai.

– Prieš keletą metų italų rinktinės strategas Roberto Donadoni treniravo “Livorno”. Kaip apibūdintumėte šį trenerį?

– Taip, kurį laiką man teko treniruotis pas jį. Tai labai ambicingas ir perpsektyvus jaunas  treneris. Klubinės patirties mažai turėjo: dvejus metus patreniravęs perėjo iškart į rinktinę. Tačiau Donadoni daug matęs kaip žaidėjas – tiek su rinktine, tiek su “Milan” klubu. Jį, galima palyginti jį su Marcu Van Bastenu ar Jurgenu Klinsmannu, kurie neturėdami didelės klubinės patirties vadovaudami nacionalinėms rinktinėms pasiekė gerų rezultatų. Įdomu tai, kad Van Bastenas, Donadoni ir Frankas Rijkaardas, “Barcelona” treneris, buvo komandos draugai “Milan” klube.

– Lyginant su Marcelo Lippi įtaka žaidėjams, ar R.Donadoni turi pakankamą autoritetą Italijos futbolininkų tarpe?

– Lippi ilgus metus treniravo “Juventus”, taip pat rinktinę. Lippi laimėjo pasaulio čempionatą. Donadoni reikia laimėti pasaulio čempionatą, kad būtų galima palyginti šiuos trenerius. Donadoni pradedantysis treneris, bet autoritetą tarp žaidėjų jis turi.

– Ar trenerio neptirtis gali būti silpnąja Italijos rinktinės vieta?

– Aikštėje žaidžia žaidėjai. Be abejo, treneris pateikia savo idėjas, bet daugiau lemia patys žaidėjai, kurie  klijuoja komandos atmosferą, kurie tas idėjas perteikia. O Italijos futbolininkai yra labai aukšto lygio, tad tą padaryti sugeba.

– Panašu, kad italų trenerių štabui jūsų žaidimas geriausiai žinomas. Ar tai reiškia, kad Tomas Danilevičius rungtynėse su italais varžovųs bus prižiūrimas labiausiai?

– Nė vienam iš mūsų nebus lengva. Nemanau, kad jie mane ar kokį kitą mūsų žaidėją dengs kažkaip yptingai. Nesusikoncentruos ties vienu iš mūsų, tad visiems mūsų vaikinams bus vienodai sunku.

– Italija, Prancūzija, Ukraina – visos šios komandos pasaulio čempionate pasirodė puikiai. Ar galima tikėtis, kad dėl to atrankos turnyrą jos pradės vangiai?

– Nemanau. Tai nebus draugiškos rungtynės, tad, tikėtis, kad jie dabar žais atsipalaidavę, neverta. Jie juk nemažiau nori patekti į čempionatą ir žino, kad pergalė yra trys taškai, o taškų reikia surinkti kuo daugiau. Italai galbūt neįvertino kroatų, kuriems pralaimėjo draugiškose rungtynėse, nemanau, kad tokią klaidą galėtų pakartoti antrą kartą.

– Kalbama, kad Lietuvos rinktinė jaunėja. O konkurencija didėja?

– Konkurencijos rinktinėje niekada netrūko. Matosi, kad komanda keičiasi, jaunėja, kaip treneris sakė, daug kas dar galėtu žaisti U-21 rinktinėje. Šiandien stovykloje net 25 žmonės, ir tai pozityvus dalykas.

– Ar stebėjote pasaulio krepšinio čempionato kovas?

– Aš nestebėjau, nes rungtynės būdavo rytais, kai aš būdavau treniruotėse.

– Krepšinio rinktinės žaidimas daugelį nuvylė. Nemanote, kad šalies futbolui tai puikus šansas priminti apie save ir po puikiai sužaistų rungtynių su italais ir škotais susigrąžinti didesnį sporto aistruolių dėmesį?  

– Manau, kad Lietuvoje futbolui sunku konkuruoti su krepšiniu. Jei tau patinka krepšinis, ar tu eisi sirgti už futbolą? Jei aš sergu už komandą, man nesvarbu,  ji laimės ar praloš, aš vistiek už ją sirgsiu. Jei nesi tikras sirgalius ir po pralaimėjimo nusisuki nuo komandos, tai tu esi kaip prostitutė, kiekvieną dieną ieškantis laimėtojo. Jei sergi už krepšinio rinktinę, turi palaikyti ją, net kai jai sunku. 

– Priešingai nei į krepšinio rinktinę, į futbolo rinkinę žaidėjai suvažiuoja be didesnių kaprizų. Iš kur ta motyvacija ar patriotizmas, juk komanda nėra kažko įkvepiančio pasiekusi…

– Taip jau yra. Komanda susibūrė iš tokių žmonių, kurie labai nori atvažiuoti į rinktinę, labai noriai už ją žaidžia. Niekas nežaidžia už pinigus, visi žaidžia už Lietuvą. O iš kur tas patriotizmas? Tiesiog toks žmonių ratas susibūrė, visi tuo yra patenkinti ir laikosi kaip kumštis.

– Ne pirmus metus kalbama, kad rinktinė aikštėje neturi aiškaus lyderio. Prieš kelias dienas jūs buvote išrinktas kapitonu. Ar šios rinktinės emociniu lyderiu galima vadinti jus?

– Komandoje nėra tokios pozicijos – lyderis. Komandoje daug gerų žaidėjų, manau, ir  lyderių. Negalime turėti vieno lyderio, kadangi mes ne tokio lygio komanda. Mūsų  žaidimas gali būti tik komandinis, tik komandiniu žaidimu galime kažką nugalėti. Todėl kaip lyderio negaliu išskirti nei savęs, nei Jankausko, nei Skerlos ar kažko kito. Lyderis – visa komanda.

– Praėjusiame pasaulio atrankos cikle rinktinei trūko labai trūko vadinamojo “playmaker’io”. Ar šią problemą pavyko kažkiek išspręsti?

– Tada trūko, trūksta ir dabar, turbūt. Niekas iš niekur neatsiranda. Tiesa, yra jaunų, kurie užaugę gali tapti rimtais žaidėjais. Kuo daugiau gerų žaidėjų, tuo geriau.

– Kuo ši rinktinė kitokia nei ankstesnės, kuo gali nustebinti?

– Nei praeita rinktinė neturėjo žvaigždžių, nei ši neturi. Visąlaik stengiamės suburti KOMANDĄ, siekiame, kad ta komandinė dvasia eitų iš kartos į kartą, kad jaunimas pratęstų tas tradicijas. O naujai prisijungę žaidėjai visąlaik įneša kažką naujo.

– Per šventinę spaudos konferenciją nė neparagavote jums padėto alaus. Nemėgstate?

– Labai mėgstu. Lietuvšiką ypač. Bet šeštadienį laukia rimtos rungtynes, tad šįkart nenorėjau. Po rungytnių būtinai atsigersiu.

 

Publikuota