Sportskeleton.com

Lietuvoje sporto psichologija žengia pirmuosius žingsnius. Priežasčių, kodėl sporto psichologija sunkiai randa nišą pasiruošimo varžyboms programose, yra įvairių – įprastas finansų trūkumas, specialistų ir informacijos stoka, galų gale – požiūrio problemos.

Žodžiu “psichologija” sporto pasaulyje dažnai manipuliuojama (girdim, “pralaimėjimą lėmė psichologinės problemos” ir pan.), tačiau kai pradedama kalbėti apie profesionalią pagalbą, paaiškėja, kad dalelytė “psi-“ vis dar žadina baimę. Pozicija, kad kreipdamasis pas psichologą tu pripažįsti, jog esi silpnas, sportininkams nėra miela.   

“Sportininkai – stipraus charakterio žmonės, ar bent siekia tokiais būti, kuriems pripažinti, kad jiems reikalinga psichologinė pagalba, nėra lengva. Taip, tas “psi-“ vis dar sukelia nemalonias asociacijas, – teigia Vilniaus olimpinio sporto centro (VOSC) psichologė Lina Vaisetaitė ir priduria, kad teigiamas poslinkis vis tik yra. – Sportininkai mokosi universitetuose, kur išklauso tam tikrus kursus ir supratimą bent apie bendrąją psichologiją gauna”.  Read more �

Devyniolikametis Rokas Malinauskas – vienas iš perspektyviausių šalies baidarininkų, olimpinė viltis. Šiemet iš jaunių į jaunimo (iki 23 metų) grupę perėjęs irkluotojas pasaulio čempionate vienviete iškovojo penktąją vietą. Dvivietėje kartu su porininku ir treneriu Romu Petrukanecu suaugusiųjų pasaulio čempionate Rokas užėmė devintą, o Europos – dvyliktą vietą. Pokalbį su Roku pradėjau nuo pradžių pradžios.

- Rokai, kodėl irklavimas?

- Esu iš Klaipėdos, todėl važiuodamas ar eidamas pro miestą vis matydavau irkluotojus. Vis traukė žvilgsnį, pasidarė įdomu. Dešimt metų lankiau tautinių šokių užsiėmimus, tačiau norėjosi vyriško sporto. Pradėjau simuliuoti, neateidinėti į repeticijas, kol kartą tėvai sučiupo ir pasakė “Daryk ką nors!”. Tuomet rimtai atsigręžiau į irklavimą. Juk reikėjo kažką veikti. Dabar su šokiais neturiu nieko bendra.

- Ar sunku buvo persikelti į Vilnių? Esi iš tų klaipėdiečių, kuriems be jūros sunku ištverti?

- Ne. Didelio prisirišimo prie Klaipėdos nėra, jūra irgi labai netraukia. Vilniuje esu antrus metus ir čia jaučiuosi puikiai.

- Klaipėdoje treniravaisi pas Danutę Čižienę, Vilniuje – pas Romą Petrukanecą. Gali palyginti abu laikotarpius?

- D. Čižienė davė pagrindus. Su Romu dirbam profesionalų darbą, už kurį galima pragyventi, o pas D. Čižiene buvo parengiamasis etapas į profesionalų sportą. Galbūt negalima taip sakyti, bet Klaipėdoje man irklavimas buvo tarsi žaidimas, Vilniuje – darbas. Read more �