Sportskeleton.com

Jau gerą pusmetį Lietuvos spauda laidoja Trakų irklavimo bazę. Dar pavasarį buvo aptarinėjamas premjero Gedimino Kirkilo ir vidaus reikalų ministro Regimanto Čiupailos pasirašytas Vyriausybės nutarimas, pagal kurį turėjo būti nugriautas finišo bokštelis. Jį ministrai vadino netinkamu naudoti. Vis dėl to bokštelis liko.

Praėjusią savaitę vandenis sudrumstė dienraštyje „Lietuvos rytas” pasirodžiusi publikacija, jog irklutojus iš bazės ketinama išguiti, o visas kompleksas Galvės ežero pakrantėje atiteks Policijos mokymo centrui. Būtent vidaus reikalų sistemai prieš 16 metų vyriausybė perdavė iki tol buvusią „Dinamo” sporto bazę.

Tiesa, dar tą pačią dieną pasirodė pranešimas, jog policijos generalinio komisaro pavaduotojas Algirdas Stončaitis bei Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) generalinio direktoriaus pavaduotojas Mykolas Kačkanas pasiekė susitarimą: visas su sporto reikmėmis susijęs turtas ir pastatai nuo 2009 m. sausio 1 d. perduodami Sporto departamentui, o tiksliau – Lietuvos olimpiniam sporto centrui (LOSC).

M. Kačkanas teigė, kad tai, jog susitarimas paviešintas tą pačią dieną, kai „Lietuvos ryte” pasirodė rezonansinis straipnis, tėra sutapimas, ir tikino, kad sportininkams Trakų irklavimo bazė ir toliau liks atvira.

Read more �

Olimpinės programos įgyvendinimui Lietuvos kūno kultūros departamentas (KKSD) per Lietuvos olimpinį sporto centrą 2008 m. skyrė maždaug 10,4 mln. litų,   LTOK olimpinės programos įgyvendinimui šiais metais planuoja išleisti 4 mln. litų.  Kokios sumos atseikėtos sportininkų pasirengimui per visą olimpinį ciklą, kol kas nėra suskaičiuota. Tai bus padaryta rudenį, kadangi procedūra ne iš pačių lengvųjų – reikia ne tik suskaičiuoti lėšas, kurias programos įgyvendinimui skyrė centrinės sporto organizacijos, bet taip pat įvertinti sporto federacijų, savivaldybių ir atskirų klubų indėlį. Todėl pasakyti, kiek kainavo, tiesiogine šio žodžio prasme, kiekvienas olimpinis kelialapis, kol kas negalima.

Praėjusią savaitę LTOK vykdomasis komitetas patvirtino  išankstinį Lietuvos olimpinės rinktinės sąrašą, kuriame – rekordinis 75 sportininkų būrys. Dar kelių kelialapių likimai turėtų paaiškėti artimiausią mėnesį.

Pabandysiu įvertinti sporto šakų nueitą kelią per šį olimpinį ciklą. Sudariau du penketukus. Viename – pavyzdinai sėkmingai  ir efektyviai atranką dėl kelialapių užbaigusios individualios sporto šakos, kitame – kiek nuvylusios, kiek nepateisinusios į jas dėtų lūkesčių. Pagrindiniai, bet ne vieninteliai kriterijai – olimpinių kandidatų skaičius, skirtų lėšų apimtys bei pasiektas rezultatas.

Read more �

Lietuvoje sporto psichologija žengia pirmuosius žingsnius. Priežasčių, kodėl sporto psichologija sunkiai randa nišą pasiruošimo varžyboms programose, yra įvairių – įprastas finansų trūkumas, specialistų ir informacijos stoka, galų gale – požiūrio problemos.

Žodžiu “psichologija” sporto pasaulyje dažnai manipuliuojama (girdim, “pralaimėjimą lėmė psichologinės problemos” ir pan.), tačiau kai pradedama kalbėti apie profesionalią pagalbą, paaiškėja, kad dalelytė “psi-“ vis dar žadina baimę. Pozicija, kad kreipdamasis pas psichologą tu pripažįsti, jog esi silpnas, sportininkams nėra miela.   

“Sportininkai – stipraus charakterio žmonės, ar bent siekia tokiais būti, kuriems pripažinti, kad jiems reikalinga psichologinė pagalba, nėra lengva. Taip, tas “psi-“ vis dar sukelia nemalonias asociacijas, – teigia Vilniaus olimpinio sporto centro (VOSC) psichologė Lina Vaisetaitė ir priduria, kad teigiamas poslinkis vis tik yra. – Sportininkai mokosi universitetuose, kur išklauso tam tikrus kursus ir supratimą bent apie bendrąją psichologiją gauna”.  Read more �