Sportininkams – socialinių garantijų rėtis

pirmadienis, 1. gruodis 2008

Irina Terentjeva

Valstybės „suteikiamos” socialinės garantijos sportininkams leidžia pasijusti bedarbių kailyje. Metai, kuriuos jie praleidžia profesionaliajame sporte, nėra laikomi patirtimi, net jei baigę karjerą jie pasiryžę dirbti treneriais… Bankų vadybininkai paskolos ar tiesiog kreditinės kortelės užsigeidusius sportininkus rūšiuoja į lentynėlę su užrašu: „Didelės rizikos grupė”… Ir tai neturi nieko bendra su pasauline finansų krize.

Geriausia Lietuvos slidininkė Irina Terentjeva norėjo pirkti butą gimtajame Visagine. Bankas paskolos nedavė. 24 metų sportininkė kreditą buvo priversta imti tėčio vardu.

„Aš neturiu oficialaus atlyginimo, laimei – turiu gerą tėtį. Mokėsiu tėčiui, tėtis – bankui… Gaila, kad ši problema į nemalonią situaciją stumia ne tik mane, bet ir mano artimuosius. Tai didelė problema, apie kurią esame sakę sporto vadovams, bet atsakymo nesulaukėme”, – teigė I. Terentjeva.

Perspektyvusis irkluotojas Mindaugas Griškonis sako, kad paskolą butui Vilniuje gauti nebuvo sunku, tačiau pripažįsta, kad banko darbuotojų požiūris į sportininkus – įtarus. „Jie į sportininkus žiūri kaip į rizikos grupę”, – teigė M. Griškonis, kuriam siekiant gauti paskolą nemažai pagelbėjo Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) užtarimas.

Jauni sportininkai apie pensijos garantijas dar nelinkę sukti galvos, tačiau kiek vyresnė lengvaatletė Irina Krakoviak jau suskubo pasirašyti investicinio draudimo sutartį, mat nebuvo tikra, ar baigus karjerą valstybei jos gerovė bent kiek rūpės.

„Manau, esu ne vienintelė sportininkė tam, kad kažką turėčiau ateityje, pasirašiusi kaupiamojo draudimo sutartį. Gal situacija pasikeis, kažką sugalvos, kažką padarys, bet laikas bėga… Tad teko pačiai imtis iniciatyvos”, – sakė I. Krakoviak.

Apie bankų požiūrį į sportininkų patikimumą 31 metų bėgikė taip pat turi ką pasakyti – jai metus reikėjo laukti, kol vienas didžiausių šalies bankų sutiko išduoti paprastų paprasčiausią kreditinę kortelę…

„Tik šiemet gavau, nes bankas visus metus tikrino mano pajamas. Dokumentus ir prašymą priėmė, bet jiems vis buvo neaišku – iš kur aš gaunu tų pajamų… Jie man taip ir paaiškino – bankas visus tuos metus tikrino mano pajamas. Jiems neįprasta – stipendijos, maistpinigiai, o kodėl ne atlyginimas?” – teigė I. Krakoviak.

Read more

Taupymo vajus rentų nepalies?

pirmadienis, 17. lapkritis 2008

seimas-01.jpg

Gera 2008 metų žinia:  balandžio 17 d. pagaliau buvo patvirtintas Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo pakeitimo įstatymas, kurio viena didžiausių naujovių – rentų skyrimas karjerą baigusiems sportininkams. Rentas numatyta mokėti nuo 2009 m. sausio 1 d. dienos.

Kitąmet karjerą baigusiems sportininkams ketinama išmokėti bemaž 4,8 mln. litų. Mėnesinės rentos dydis – 1,5 vidutinio darbo užmokesčio,  tai yra – apie 3 tūkst. litų. Rentas išmokės Kūno kultūros ir sporto departamentas iš valstybės biudžeto lėšų.

Vis dėlto kyla klausimas, ar taupymo vajus, į kurį šalį ketina įvelti būsimoji koalicinė Vyriausybė, kurianti Krizės įveikimo veiksmų planą, nepalies ir šios srities?

Read more

Gitanas Nausėda: rėmėjai grįš kitą dešimtmetį

sekmadienis, 2. lapkritis 2008

nauseda-gitanas-01.jpg

Finansų analitikas, SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda teigia, kad sporto organizacijos padidinto taupymo rėžimu privalės gyventi iki 2010 m. pabaigos, o gal ir ilgiau. Tiek laiko teks laukti grįžtančio finansinių rėmėjų dosnumo. 

***

Kauno „Žalgirio” krizė tapo kone svarbesniu įvykiu nei visi Pekino olimpinėse žaidynėse iškovoti medaliai. Pagrindinio rėmėjo sezono išvakarėse neteko Lietuvos vyrų rankinio lyga. Sporto renginių organizatoriai neranda rėmėjų, o sveikatingumo klubai skelbia stabdantys plėtrą. Akivaizdu – pasaulinės finansų krizės šmėkla jau palietė ir  Lietuvos sporto pasaulį.

„Finansų krizė negali nepaveikti sporto pasaulio. Kaip bebūtų, profesionalusis sportas negali egzistuoti be verslo bendrovių pagalbos -  tiek Anglijoje ar kitur, tiek Lietuvoje. Deja, šiuo metu įvairių sporto šakų klubai negali būti finansuojami tokiomis apimtimis kaip anksčiau, o kai kuriais atvejais apskritai negali būti finansuojami, nes tie bankai ar didžiosios finansinės bendrovės, kurios anksčiau galėjo teikti paramą, subranktuvo, yra nacionalizuojamos arba yra tokioje būklėje, kad tiesiog negali teikti  finansinės paramos.

Akivaizdu, kad tam tikrų šios krizės atgarsių jau yra ir Lietuvoje, ir, matyt, ne vienas sporto klubas ar organizacija jau gali konstatuoti, kad rėmėjai nėra tokie dosnūs kaip anksčiau. Kauno „Žalgiris” – vienas iš pavyzdžių”, – teigia G. Nausėda.

Read more