Sportskeleton.com

Garbė paminta, pėdos siekia bedugnę – sako, žemiau kristi nėra kur. Norisi atsispirti. Kokius sprendimus priimti, kad atsispyrę kiltume kuo aukščiau?

Lietuvos krepšinio federacija (LKF) vadovai viešuose pareiškimuose jau keletą metų primygtinai kartoja, kad rinktinė turi būti ruošiama 2011 m. Europos čempionatui, kuris vyks Lietuvoje. Būtent tuomet tikimasi aukščiausių rezultatų.

Vis dėlto žodžiai bent iki šiol kirtosi su tikrove – per tris Ramūno Butauto treniravimo metus į nacionalinę vyrų rinktinę įsiliejo itin mažai jaunimo.

Nesukdamas galvos dėl ateities R.Butautas visuomet stengėsi surinkti geriausius esamo laiko žaidėjus ir netgi šiemet, kai į rinktinę neatvyko visas Lietuvos krepšinio žvaigždynas, rinktinės amžiaus vidurkis buvo pakankamai aukštas – 27.

Fiasko Lenkijoje paaitrino kalbas, kad rinktinei reikia kardinalių permainų. Neva rinktinės senbuviams trūksta motyvacijos ir savybių, reikalingų pakeisti pasitraukusius lyderius. Turi ateiti jaunimas.

Deja, yra vienas „bet“ – laiko iki 2011 m. liko labai nedaug. Bogdanas Tanjevičius atjaunėjusią turkų komandą lipdo trejus metus, ir nors žaidimo kokybė pastebimai gerėja, į kovą dėl medalių turkams vis dar nepavyksta įsitraukti.

Pirštu bedamas ir serbų pavyzdys – jie buvo jauniausia komanda Lenkijoje, tačiau sugebėjo iškovoti sidabrą. Taip, Dušanui Ivkovičiui išties pavyko iš ambicingų, bet nosies dar neparietusių jaunuolių suburti komandą, tikrąja šio žodžio prasme, tačiau sprendimas sukti keliu, kuriame ryškiausios žvaigždės nereikalingos, serbams kainavo išties daug – tris prarastus metus pergalių kalendoriuje. 2006 m. pasaulio čempionate jie liko vienuolikti, 2007 m. Europos čempionate – trylikti, o į 2008 m. olimpines žaidynes nesugebėjo patekti.

Read more �

 Latvijos krepšininkai 2001 m. Europos čempionato ketvirtfinalyje sensacingai įveikė Lietuvos rinktinę, tačiau nuo to laiko į geriausių žemyno komandų dvyliktuką neprasimušė nė karto. Naujoji brolių latvių viltis – Kaune gimęs ir augęs Kęstutis Kemzūra. 39 metų strategas teigia, jog džiaugtųsi sėkme, jei šių metų Europos čempionate Latvijos ir Lietuvos rinktinių keliai vėl susikirstų. 

GERIAU PABANDYTI, NEI GAILĖTIS

– Jūsų trumpoje trenerio karjeroje netrūko drąsių sprendimų – išvyka į Stambulą, vėliau iššūkis pakeisti Joną Kazlauską „Lietuvos ryto“ ekipos vyriausiojo trenerio poste, galiausiai – sprendimas stoti už Latvijos nacionalinės rinktinės vairo. Svarbiausius sprendimus priimate spontaniškai, pasikliaudamas nuojauta, ar stengiatės viską racionaliai apsvarstyti?

– Stengiuosi atidžiai pasverti visus „už“ ir „prieš“, bet kartais būna taip, kad turi žaibiškai apsispręsti. Taip, tai buvo nelengvi sprendimai, kaip ir apsisprendimas vykti į Sankt Peterburgo „Dinamo“, tačiau galiausiai supranti, kad geriau pabandyti, nei po to kaltinti save, kad nepabandei.

– Manau, kad viena iš jūsų sėkmės priežasčių yra ta, kad treneriai, su kuriais dirbote, jumis labai pasitikėdavo. Pavyzdžiui, Lietuvos rinktinės strategas Antanas Sireika treniruočių ir pasiruošimo procese ypatingai drąsiai pasikliaudavo asistentais. Daug laisvės suteikdavo ir Davidas Blattas, kurį netgi vadinote partneriu.

– Visaip būdavo… Aš tiesiog esu dėkingas likimui, kad visi žmonės, su kuriais dirbau ir žaidžiau, buvo geri mokytojai ir daug ko iš jų pasisėmiau. Mano krepšinio filosofija susideda iš visko, ką rinkau. Nėra taip, kad baigi žaidėjo karjerą ir tampi geru treneriu. Turi praeiti ir karštį, ir lietų. Aš esu dėkingas visiems, kurie manyje kažką įžvelgė ir kvietė dirbti kartu. Aš stengiausi padėti.

– Prieš keletą metų vyriausiojo trenerio postą siūlė Lenkijos krepšinio federacija, bet nesutikote. Juolab, kad tada jau buvo žinoma, jog 2009 m. čempionatas vyks būtent Lenkijoje – puiki proga sėkmingai pasirodyti. Kuo patrauklesnis latvių pasiūlymas? Read more �

Šniukštinėdamas po PC aptikau štai tokius printscreenus, kažkada išsaugotus… Svajonių komanda tikrai nepavadinsi… Tiesa, Eurobasket.lt šaunuoliai – pasitaisė…

• Europos čempionato grupių etape sužaistos 24 rungtynės, iš jų trijoms – prireikė pratęsimo. Viso buvo pelnytas 3591 taškas, t.y. 149,6 tšk. per rungtynes. Palyginimui, 2003 m. pirmennybių grupių etape komandos per rungtynes surinkdavo po 157,4 tšk. (viso 3778).
• Lietuva ir Slovėnija – vienintelės komandos, grupių etape iškovojusios visas 3 pergales.
• Trečiasis, daugeliui komandų lemiamas turas buvo pats nerezultatyviausias. Per pirmasias dvi čempionato dienas komandos kartu vidutiniškai per rungtynes surinkdavo po 153,5 tšk., tuo tarpu paskutiniame ture rezultatyvumas nukrito iki 141,9 tšk. per rungtynes.
• Prancūzijos rinktinė 2003 m. čempionato grupės etape demonstravo itin rezultatyvų žaidimą, vidutiniškai pelnydama po 90,3 tšk. ir pagal šį rodiklį nusileisdama tik Lietuvos komandai (93,0). Šiose pirmenybėse Belgrade prancūzai iš šešiolikos komandų rezultatyvumu pranoko tik Bosnijos-Hercegovinos rinktinę – 62,3 tšk.
• NBA čempionas prancūzas Tony Parkeris, 2003 m. čempionate buvęs šeštas pagal rezultatyvumą (18,0 tšk.), šių pirmenybių grupių varžybose tapo tikru “siurprizu” – jo taškų vidurkis tesiekė 4,7 per rungtynes, o pataikymo procentas – 20,6 (7/34).
• Vos trims komandoms grupių etape pavyko laimėti visus keturis rungtynių kėlinius – Izraeliui (prieš ispanus), Ispanams (prieš serbus) ir Vokietijai (prieš ukrainiečius). Read more �