Sportskeleton.com

Šiauliai nerimsta. Negavę teisės organizuoti 2013 m. pasaulio žaidynes, svarbiausią neolimpinių sporto šakų renginį, šiauliečiai atsigręžė į Tarptautinę sporto visiems asociaciją (TAFISA). Šiauliai kovos dėl teisės 2012 m. organizuoti pasaulines sporto visiems žaidynes.

TAFISA delegacija, kurią sudarė generalinis sekretorius vokietis Wolfgangas Baumannas, iždininkas australas Brianas Dixonas ir vykdomojo komiteto narys rusas Aleksejus Kylasovas, praėjusį savaitgalį viešėjo Lietuvoje.

Susitikę su šalies sporto vadovais Vilniuje, kitą dieną svečiai išvyko į Šiaulius, kur vyko neolimpinių sporto šakų fiesta – „Saulės miesto” žaidynės. Svarbiausias TAFISA atstovų vizito Lietuvoje tikslas – įvertinti Šiaulių galimybes organizuoti TAFISA žaidynes 2012 metais.

Pasaulinės sporto visiems žaidynės sutraukia apie 10 tūkst. dalyvių iš maždaug 100 šalių, bei šimtus tūkstančių žiūrovų. TAFISA generalinis sekretorius W. Baumannas teigė likęs itin patenkintas pokalbiu su KKSD generaliniu direktoriumi Algirdu Raslanu, kuris pažadėjo vyriausybės paramą Šiauliams, siekiantiems, jog šis grandiozinis renginys atkeliautų į Lietuvą.

Su W. Baumannu ir B. Dixonu kalbėjausi prieš jiems išvykstant į Šiaulius.

Sportas: Gerb. W. Baumannai, Lietuvoje viešite antrą kartą, kokiu tikslu buvote atvykęs pirmąjį?

W. Baumannas: Tai buvo maždaug 1993-94 metai, tiksliai nepamenu. Vilniuje tuomet vyko didelė sporto konferencija, aš buvau pranešėjas. Jau tada Vilnius mane sužavėjo, nes labai mėgstu lankytis senamiesčiuose, bažnyčiose. Tai taip pat buvo viena iš priežasčių, kodėl norėjau sugrįžti į Vilnių. Atvykome ne kaip partneriai ar kolegos, o kaip draugai, nes su Lietuvos „Sportas visiems” asociacija palaikome labai gerus santykius ir norime juos dar labiau plėsti.

S: Ką šįkart aptarėte su KKSD vadovu A. Raslanu?

W.B.: Tai buvo labai konstruktyvus pokalbis apie vyriausybės ir sporto žmonių norą organizuoti 2012 m. TAFISA žaidynes Lietuvoje. Gerb. A. Raslanas užtikrino vyriausybės paramą Šiaulių kandidatūrai, ir tai buvo labai maloni žinia mums. Po kelių savaičių vyks TAFISA valdybos posėdis, kuriame tikimes sulaukti lietuvių delegacijos, pristatysiančios Šiaulių kandidatūrą.

S: Lietuva negarsėja stadionais, Šiauliuose tik neseniai išdygo sporto arena. Ar bazių kriterijus yra pats svarbiausias kovojant dėl teisės surengti žaidynes?

Brianas Dixonas.: Mes nesidomime sporto bazėmis ta tradicine prasme. TAFISA žaidynėms nereikia įspūdingų stadionų. Mums reikia aikštelių, kuriose aš, tu ir jis galėtume sportuoti, šokti ar dainuoti. Infrastruktūros reikalavimai nėra patys svarbiausi. Svarbiausia, kad organizatoriai sugebėtų suteikti apgyvendnimą visiems renginio dalyviams ir svečiams, žiniasklaidos atstovams, nes renginys bus plačiai nušviestas pasaulio žiniasklaidos priemonėse. Kitas svarbus kriterijus – biudžetas. Į renginį atvyks daug dalyvių iš varganų valstybių, pavyzdžiui, Afrikos, kuriems reikės papildomos paramos.

S: Kiek TAFISA žaidynėms svarbus komercinis aspektas?

B.D.: Žaidynės turi būti pelningos, o ne nuostolingos, todėl rėmėjų parama yra labai svarbi. Kita vertus, mes nesistengiame eiti tuo komerciniu keliu, kurį pramynė Tarptautinis olimpinis komitetas, olimpines žaidynes padarydamas komerciškai itin sėkmingu projektu. Profesionaliam sportui nesunku pritraukti privačius rėmėjus, tuo tarpu renginiams, kuriuose progauojamas fizinis aktyvumas ir sveika gyvensena, rėmėjus rasti nėra lengva. Nesvarbu renginys vyktų Lietuvoje ar Australijoje. Mums svarbu, kad vyriausybė išreikštų paramą renginiui.

S: Kaip manote, ar procesai, skatinatys gyventojų fizinį aktyvumą, Lietuvoje pakankamai intensyvūs?

W.B.: Apie sporto įstatymą Lietuvoje žinau tai, kad politinis aspektas šiame procese yra labai ryškus. Žvelgiant politiškai – į tai dėmesys yra atkreiptas. Skrisdamas į Vilnių lėktuve skaičiau daugybę dokumentų apie masinio sporto vystymą Lietuvoje, bet visa tai tik popieriai. Popieriuje viskas atrodo gražu. Mūsų šio vizito tikslas – įsitikinti ar tai, kas yra popieriuose, ir realybė labai skiriasi. Neatvykome atlikti patikrinimo, atvykome susidaryti įspūdį.

S: Ar galite palyginti sporto visiems plėtrą ir pasiektus rezultatus Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse?

W.B.: Manau, Baltijos šalyse situacija yra labai panaši. Žmonės čia vis labiau supranta, kad fizinis aktyvumas turi vaidinti dominuojančią rolę bendrame sporto kontekste. Be abejo, profesionalus sportas arba olimpinis sportas yra labai svarbu, bet socialiniu počiūriu prioritetinis turi būti masinis sportas. Šis augimas šiose šalyse vyksta, ypatingai Estijoje ir Latvijoje. Būtent todėl TAFISA išties norėtų pasaulines žaidynes matyti Lietuvoje.

S: Ar teisinga nuostata, kad augant ekonomikai žmonės didesnį dėmesį kreipia fiziniam aktyvumui?

W.B.: Taip, šalyse, kur ekonomika silpna, žmonės turi daug dirbti, kad galėtų užsidirbtų pragyvenimui, todėl papildomai fizinei veiklai tiesiog neturi laiko. Deja, egzistuoja labai keistas paradoksas: žmonės nepradeda rūpintis savo sveikata, kol nesuserga. Privalu rūpintis prevencija. Jei vyriausybė investuoja pinigus į ligų prevenciją, tai yra, sveiką gyvenseną ir fizinį gyventojų aktyvumą, ji gali būti tikra, kad po 5-10 metų tai atsipirks. Visos šalys, kurios tai padarė, sutaupė pinigų sveikatos apsaugaus išlaidoms. Taigi tai yra ne tik gera politinė, bet ir finansinė investicija. Džiugu, kad tai vyksta, kad tai jau nėra tik utopija ar vizija. Be to, tai ne tik ligų prevencija, bet priemonė, padedanti integruoti skirtingų kultūrų žmones.

B.D.: Šiais laikais nutukimas yra paplitęs labiau nei kadanors anksčiau. Geriausia priemonė su tuo kovoti – fizinis aktyvumas. TAFISA žaidynės yra pavyzdys, ką žmonės turėtų darytų savo kasdieniame gyvenime – šokti, vaikščioti, bėgioti, plaukioti ir t.t. Žaidynės drąsina žmones daugiau judėti.

S: Kuriuose pasaulio regionuose TAFISA turi stipriausias pozicijas?

W.B.: TAFISA vienija apie 150 organizacijų visuose žemynuose. Kur kas lengviau bendrauti su organizacijomis Azijoje ir Europoje, dėl kalbos ir kultūros barjero ypač sudėtinga į veiklą įtraukti Afrikos narius. Turime labai stiprias pozicijas Rytų Europoje, pavyzdžiui, Vengrijoje, Bulgarijoje, Makedonijoje. Šios šalys po politinių pasikeitimų praėjusio šimtmečio pabaigoje pradėjo visiškai naują etapą, todėl dauguma vyriausybių Rytų Europoje nuo pat pradžių labai įdėmiai pažvelgė į masinio sporto vystymą. Baltijos šalys taip pat eina teisinga linkme.

B.D.: Sportas visiems labai išvystytas Kinijoje, todėl į Šiaulius, jei jūsų miestas iškovos teisę organizuoti TAFISA žaidynes, 2012 m. atvyks labai daug sportą mėgstančių šios šalies piliečių.

 

Publikuota