Svetur žibančios žvaigždės
ketvirtadienis, 10. balandis 2008
Ryškiausių Lietuvos bušido atstovų kovinių sporto šakų mylėtojams pristatinėti nereikia, nors plačiajai sporto visuomenei garsiausių bušido kovotojų pavardės toli gražu nesako tiek daug kiek krepšinio, futbolo ar lengvosios atletikos įžymybių.
Nepaisant to, pasaulio bušido ringuose Lietuvos kovotojai yra itin gerai vertinami, o kai kurie iš jų – Remigijus Morkevičius, Egidijus Valavičius, Kęstutis Smirnovas – bušido tėvynėje Japonijoje tapo žiūrovų numylėtiniais ir turėjo malonumą pasijusti kur kas ryškesnėmis žvaigždėmis nei Lietuvoje.
Suomių numylėtinis
27 metų šakietis Petras Markevičius (klubas “Roninas”) Japonijos neužkariavo, Lietuvoje jis yra vertinamas, tačiau prestižinių turnyrų tėvynėje metu jo kovos niekuomet nebūna titulinės. Bent jau tol, kol iš ringo nesitraukia beveik nepralaimintys Lietuvos bušido lyderiai K. Smirnovas ir E. Valavičius.
Tačiau daugkartinis džiudžitsu turnyrų nugalėtojas P. Markevičius atrado šalį, kurioje jo pasirodymai sulaukia milžiniško žiūrovų dėmesio, o tarptautinių bušido turnyrų metu jis pristatomas titulinės kovos herojumi. P. Markevičius – tikrų tikriausia superžvaigždė Suomijos bušidos ringuose.
Viskas prasidėjo prieš ketverius metus, kai į turmyrą Suomijoje P. Markevičius išvyko pirmąkart. Tuomet publika lietuvį sutiko gan abejingai, tačiau pergalė trikampiu kojų smaugimu pirmame raunde prieš vietos numylėtinį Niko Puhakka tapo garantu – Suomijoje P. Markevičius laukiamas.
Suomiai netruko pamėgti lietuvį, o nuvykęs kovoti antrąsyk Petras pats pajuto šiauriečių simpatijas ir palaikymą. Antroje savo kovoje Suomijoje sunkiai, tačiau įveikė Gegardą Mousasi, “Pride” reitinge buvusį trečioje vietoje. Daug kas atsisakydavo kovoti su grėsminguoju Olandijai atstovaujančiu armėnu, todėl organizatoriai pakvietė P. Markevičių, kuris gerokai aptalžytas vistik sugebėjo G. Mousasi užlaužti ranką. To užteko – P. Markevičius Suomijoje tapo žvaigžde.
Vistik trečios pergalės iš eilės Suomijoje P. Markevičiui iškovoti nepavyko. Kova su švedu Tomu Valentinu baigėsi lygiosiomis. Atsigriebė praėjusių metų gruodį, kai būdamas ore sugebėjo atlaužti ranką žinomam Skandinavijos kovotojui Matti Makelai. Tam užteko vos 55 sekundžių.
“Suomiai labai gerai supranta imtynes. Ten nebūtina būti smūgiuotoju, kad būtum žvaigžde. Be to, žiūrovai kovotojus palaiko, nesvarbu, laimi jie ar ne”, – apie skirtumus tarp Lietuvos ir Suomijos bušido žiūrovų kalbėjo P. Markevičius.
„Lietuvoje žiūrovai užsienietį iškart nušvilpia, o Suomijoje publikos nuomonė formuojasi kovos eigoje, užsienio kovotojus jie labiau gerbia. Lietuvos žiūrovai į bušido vis dar žiūri ne kaip į sportą, o kaip į žūtbūtinę kovą”, – įsitkinęs P. Markevičius.
Šis bruožas, pasak šakiečio, būdingas ir patiems lietuvių kovotojams. „Lietuvių kovotojai išsiskiria agresyvumu. Patys bušido kovotojai į ringą eina tarsi, kaip minėjau, į žūtbūtinę kovą. Tai būdinga visoms Rytų Europos šalims. Tuo tarpu Vakaruose ar Japonijoje labiau vyrauja sportinis požiūris. Galbūt todėl lietuviai labai nemėgsta pasiduoti. Pavyzdžiui, Suomijos kovotojai kiek paspausti iškart pasiduoda”, – teigė P. Markevičius.
Paperka rodydamas liežuvį
Sakoma, išimtis patvirtina taisyklę. Yra vienas žmogus, kuris kraipytų galvą išgirdęs P. Markevičiaus žodžius apie tai, kad lietuviai negerbia atvykusių kovotojų. Rusų kilmės vokietis Denisas Schneidmilleris Lietuvoje viešėjo tris kartus, paskutinį kartą – kovo 16 d. atvykdamas į „The Battle Field” turnyrą „Siemens” arenoje. Jis vienintelis iš beveik tuzino užsienio kovotojų, kurį kovoje su lietuviu palaikė vietos publika.
Tai nebuvo atsitiktinumas. Lietuvių simpatijas D. Schneidmilleris užkariavo dar per pirmąją savo kovą Vilniuje prieš keletą metų, kai susitiko su Lietuvos superžvaigžde Remigijum Morkevičium. Žaibiškais nokautais garsėjantis R. Morkevičius tąsyk niekaip negalėjo įveikti vokiečio gynybos, o pergalę lietuviui lėmė tik teisėjų sprendimas.
Praėjusiais metais Vilniuje D. Schneidmilleris dalyvavo „K-1 MAX East Europe GP” turnyre ir įveikęs tris varžovus, tarp jų ir lietuvį Tadą Jonkų, tapo turnyro nugalėtoju.
„The Battle Field” vakarą 26 metų vokietis įveikė Gediminą Zabotkų, ir dar lipdamas į ringą sulaukė daugybės ovacijų. Pasibaigus kovai kalbėdamas per ringo mikrafoną D. Schneidmilleris padėkojo vilniečiams už palaikymą.
“Kai viskas gerai sekasi, o tave visi sveikina – jaučiuosi tiesiog puikiai. Jaučiuosi kaip namuose, publika labai šauni. Džiaugsiuosi, jei dažniau mane kvies į turnyrus Lietuvoje. Su malonumu atvažiuosiu. Čia kaskart vis geriau ir geriau”, – vėliau pakartojo D. Schneidmilleris, be problemų kalbantis rusiškai. Sportininkas gimė Rusijoje, o Vokietiją persikėlė būdamas trylikos.
D. Schneidmilleris pripažino, kad iš kovų Vilniuje įsimintiniausia buvo pati pirmoji su R. Morkevičium. “Tuomet viskas man čia buvo labai nauja, publika kitokia. Apie Remigijų buvau labai daug girdėjęs, žinojau, koks jis geras kovotojas, bet netrukus publika mano pusėje”, – prisiminė vokietis.
Publika D. Schneidmillerį pamėgo dėl labai paprastos, bet neįprastos priežasties. Šis sportininkas garsėja juokingomis veido grimasomis ringe, pavyzdžiui, liežuvio rodymu, kuriomis varžovus bando išvesti iš pusiausvyros. “Tai ne tik taktinis metodas, – tikina D. Schneidmilleris, – kartais viskas gaunasi savaime. Kova tampa žaismingesnė, žiūrovams suteikia daugiau džiaugsmo.”
Vokietis sako, kad toks nepiktybiškas pasišaipymas iš varžovo dar niekada nebuvo atsigrežęs prieš jį ir niekada varžovui nepavyko „prigauti”. Tačiau priduria, kad jį patį šiek tiek erzina, kai varžovas į tai reaguoja tokiu pat elgesiu.
Paklaustas, kuo pasižymi lietuvių kovotojai, D. Schneidmilleris antrino P. Markevičiui: „Rimti ir stiprūs kovotojai, kurie nuo kitų skiriasi tuo, jog turi Širdį. Kovoja iki paskutinio. Net gerokai apdaužyti jie kovoja iki galo, ir tai daro juos pavojingus.”
Publikuota
