Sportskeleton.com

Valstybės „suteikiamos” socialinės garantijos sportininkams leidžia pasijusti bedarbių kailyje. Metai, kuriuos jie praleidžia profesionaliajame sporte, nėra laikomi patirtimi, net jei baigę karjerą jie pasiryžę dirbti treneriais… Bankų vadybininkai paskolos ar tiesiog kreditinės kortelės užsigeidusius sportininkus rūšiuoja į lentynėlę su užrašu: „Didelės rizikos grupė”… Ir tai neturi nieko bendra su pasauline finansų krize.

Geriausia Lietuvos slidininkė Irina Terentjeva norėjo pirkti butą gimtajame Visagine. Bankas paskolos nedavė. 24 metų sportininkė kreditą buvo priversta imti tėčio vardu.

„Aš neturiu oficialaus atlyginimo, laimei – turiu gerą tėtį. Mokėsiu tėčiui, tėtis – bankui… Gaila, kad ši problema į nemalonią situaciją stumia ne tik mane, bet ir mano artimuosius. Tai didelė problema, apie kurią esame sakę sporto vadovams, bet atsakymo nesulaukėme”, – teigė I. Terentjeva.

Perspektyvusis irkluotojas Mindaugas Griškonis sako, kad paskolą butui Vilniuje gauti nebuvo sunku, tačiau pripažįsta, kad banko darbuotojų požiūris į sportininkus – įtarus. „Jie į sportininkus žiūri kaip į rizikos grupę”, – teigė M. Griškonis, kuriam siekiant gauti paskolą nemažai pagelbėjo Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) užtarimas.

Jauni sportininkai apie pensijos garantijas dar nelinkę sukti galvos, tačiau kiek vyresnė lengvaatletė Irina Krakoviak jau suskubo pasirašyti investicinio draudimo sutartį, mat nebuvo tikra, ar baigus karjerą valstybei jos gerovė bent kiek rūpės.

„Manau, esu ne vienintelė sportininkė tam, kad kažką turėčiau ateityje, pasirašiusi kaupiamojo draudimo sutartį. Gal situacija pasikeis, kažką sugalvos, kažką padarys, bet laikas bėga… Tad teko pačiai imtis iniciatyvos”, – sakė I. Krakoviak.

Apie bankų požiūrį į sportininkų patikimumą 31 metų bėgikė taip pat turi ką pasakyti – jai metus reikėjo laukti, kol vienas didžiausių šalies bankų sutiko išduoti paprastų paprasčiausią kreditinę kortelę…

„Tik šiemet gavau, nes bankas visus metus tikrino mano pajamas. Dokumentus ir prašymą priėmė, bet jiems vis buvo neaišku – iš kur aš gaunu tų pajamų… Jie man taip ir paaiškino – bankas visus tuos metus tikrino mano pajamas. Jiems neįprasta – stipendijos, maistpinigiai, o kodėl ne atlyginimas?” – teigė I. Krakoviak.

Viskas nuo nulio

Valstybės „suteikiamos” garantijos sportininkams leidžia pasijusti bedarbių kailyje. Metai, kuriuos jie praleidžia profesionaliajame sporte, nėra laikomi patirtimi, net jei baigę karjerą jie lieka sporto srityje, pasiryžę dirbti treneriais…

„Dabar gauname tik stipendijas, nors anksčiau jos buvo traktuojamos kaip atlyginimai – turėjome „darbo knygutes”. Dabar neturime. Pavyzdžiui, atėjusi į savo miesto polikliniką, negalėčiau gauti nemokamo gydymo, – teigė visaginietė I. Terentjeva. -

Jei šiandien baigčiau sportuoti, darbdaviui negalėčiau įrodyti, kad turiu tam tikros patirties. O jei man būtų ne 24, o 30 metų… Bandant įsidarbinti, darbdavys pirmiausia paklaustų: „Ką tu darei tuos 10 metų?..”

„Anksčiau turėjome knygutes, kaupėsi stažas, tačiau, kiek pamenu, problema buvo ta, kad niekas negalėjo suprasti – koks tai stažas, kuo mes ten dirbdavome… Buvo parašyta, kad esame olimpinės rinktinės nariai, tačiau niekas negalėjo nustatyti, apibrėžti, koks tai darbas, kaip reikia jį tarifikuoti ir panašiai… Todėl atlyginimai buvo tiesiog pakeisti į stipendijas…” – pasakojo I. Krakoviak.

18 metų – tiek, pasak I. Krakoviak, ji yra praleidusi sporte ir, sako, niekur iš jo nenorėtų trauktis ir pasibaigus karjerai. Bet. „Jei norėčiau įsidarbinti trenere, viskas prasidėtų nuo nulio. Gaučiau minimalią algą, nes būčiau laikoma be patirties. Būtent todėl sportininkai eina į kitas sritis, užuot dirbę pagal pašaukimą. Manau, sportininkas, tapęs tarptautinės klasės meistru, tikrai turi ką patarti vaikams, ir tai turėtų būti pliusas patirties grafoje. Deja, tau, pusę gyvenimo praleidusiam sporte, sakoma, kad tu neturi patirties…” – teigė 31 metų bėgikė.

Ar sportininkas vertas turėti „darbo knygutę” vien už tai, kad sportuoja – ruošiasi varžyboms, kuriose atstovauja Lietuvai? Ar žmogus gali turėti galimybę gyvenimą paskirti sportui ir už tai būti vertinamas kaip DIRBANTIS šalies labui?

Ne, ne, ne… Tai nėra aliuzija į tarybinius laikus, kai sportininkai būdavo fiktyviai įdarbinami šaltkalviais ar santechnikais tam, kad gautų oficialų atlygį. Beje, baigę karjerą, jie paprastai likdavo prie sudužusios geldos, geriausiu atveju – su minimalia pensija, bet be įgytos specialybės…

„Taip turėtų būti, juk sportininko toks darbas – sportuoti. Be abejonės, būtų logiška sutvarkyti taip, kad sportininkai būtų prilyginti kitų sričių specialistams. Manau, žmogus, nusprendęs susieti gyvenimą su sportu, turėtų turėti tą vadinamąją „darbo knygutę”, kuri jam iš dalies užtikrintų socialines garantijas. Tačiau tai – ateities klausimas, nes, turint omeny ekonominę krizę, dabar, ko gero, ne pats geriausias metas apie tai galvoti. Bet kokiu atveju – tai priklauso ne nuo LTOK”, – teigė LTOK prezidentas Artūras Poviliūnas.

Į patarimus patiems pasirūpinti ateitimi sportininkai, deja, ne retai „įsiklauso”… Pavyzdžiui, olimpietis M. Griškonis ketverius metus kiekvieną rudenį išvykdavo į Šveicarijos vynuogynus ir taip užsidirbdavo pinigų. Irkluotojas neslepia, kad tą darytų, net jei būtų olimpinis čempionas…

Vitalijus Rumiancevas, vienintelis aukšto lygio kalnų slidininkas Lietuvoje, nusprendė mesti profesionalųjį sportą, kai įsidarbino vadybininku sporto prekių parduotuvėje… Tiesa, tuomet 22 metų sportininką suskubo perkalbėti LTOK, pasiūlydamas kiek geresnes sąlygas nei anksčiau.

Mažesnių sporto šakų treneriai ir federacijų vadovai nespėja skaičiuoti jaunuolių, metančių sportą ir, kaip priklauso lietuviui, emigruojančių į Airiją ar Švediją…

Likti sporte, bet susirasti oficialų darbą taip pat nėra išeitis, verta dėmesio, nors šis reiškinys paplitęs tarsi virusas. Tačiau sportininkai dirba apsaugininkais, administratoriais ar vadybininkais ne tik tam, kad prisidurtų pragyvenimui, bet ir tam, kad kauptųsi darbo stažas ir, kaip visi mirtingieji, turėtų bent minimalias socialines garantijas – „Sodra” jiems kauptų pensiją, o bankų vadybininkai nešnairuotų kreivai atėjus prašyti paskolos.

Jaunimui nerūpi?..

A. Poviliūnas sako, kad iš profesionalų karjerą pradedančių jaunų sportininkų skundų ar abejonių dėl mažų socialinių garantijų LTOK beveik negirdi, bet tai nereiškia, kad problemos nėra. „Jaunimas nesiskundžia, nes nesusimąsto apie tuos dalykus”, – paaiškina A. Poviliūnas.

„Žinome, kaip tenka rūpintis veteranais, kurių dauguma – dar tarybinių laikų sportininkai, matome, kad jie socialiai nėra apsaugoti. Tačiau kol sportininkai jauni, kol pilni sveikatos ir vilčių, apie tai nesusimąsto”, – tęsia LTOK prezidentas.

„Einantieji į profesionalųjį sportą turi mąstyti, kaip gyvens vėliau. Kai jauni žmonės ateina į profesionalųjį sportą, jie būna viskuo patenkinti – turi šviesią perspektyvą, tiki, kad sukaups pinigų ir viskas bus gerai. Tačiau sportininko karjeros periodas nėra ilgas, ir jie turi tai suvokti. Rinkdamiesi profesionalo kelią, turi apgalvoti ir tai, kaip gyvens baigę karjerą.

Gerai, jei išeiti pavyksta be traumos, o jei karjerą baigia taip ir neišsigydę traumos?.. Tuomet dažnas pamato, kad pinigų, kuriuos galėjo sukaupti sportuodamas, nėra labai daug. Patys sportininkai apie socialines garantijas turi galvoti dar tuomet, kai tik pradeda profesionalo kelią”, – įsitikinęs A. Poviliūnas.

Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) generalinį direktorių Algirdą Raslaną sportininkų socialinių garantijų klausimas, panašu, kiek erzina. Laikai, kai sportininkai buvo vedžiojami už rankučių, baigėsi, teigia jis. Šiltnamio sąlygos – atgyvena. Nori studijuoti – pats pasistenk suderinti mokslą su sportu, nori būti ramus dėl ateities – pasidomėk kaupiamojo draudimo ir kitomis investicinėmis galimybėmis, kurios prieinamos visiems.

„Kaip ir daugelio kitų profesijų atstovai, profesionalūs sportininkai į mūsų bendrovę ir kitus banko grupės padalinius kreipiasi dėl gyvybės draudimo sutarties sudarymo, domisi įvairiais galimais investavimo ar kreditavimo sprendimais. Nors specialios statistikos pagal klientų profesiją nekaupiame, iš patirties galiu pasakyti, kad profesionalių sportininkų, kurie draudžiasi gyvybę ir kaupia lėšas ateičiai, turime pakankamai daug. Nors sportininkų nepriskirčiau prie aktyviausių investuotojų, tačiau galima teigti, kad investavimo kultūra tarp sportininkų jau pradeda formuotis., – teigia „SEB gyvybės draudimo” generalinė direktorė Baiginat Kamuntavičienė.

Svarbu, kad sportininkas apie lėšų kaupimo ateičiai dalykus susimąstytų jau karjeros pradžioje. Sprendimo dėl ateities nereikia nenukelti vėlesniam laikui, o imtis aktyvių veiksmų verta jau dabar. Tai jis gali atlikti sudarydamas savanoriško papildomo kaupimo pensijai sutartį, investicinio gyvybės draudimo sutartį ar investuodamas į investicinius fondus. Tai padaryti visai nesudėtinga, nereikalaujama pateikti kokių nors dokumentų, kurie turėtų įrodyti ir garantuoti stabilias pajamas. Jei žmogus turi laisvų lėšų, jis jas ir gali skirti kaupimui, nebūtina mokėti periodiškai ar fiksuoto dydžio sumas. Kuo anksčiau žmogus pradeda kaupti, tuo didesnę sumą jis gali sukaupti, net ir mokėdamas nedideles periodines įmokas. Kitaip sakant, anksčiau pradėjusiam kaupti lėšas ateičiai sportininkui tai padaryti kainuotų gerokai pigiau, nei pradėjus mąstyti apie tolesnes savo finansines perspektyvas tik tuomet, kai sportinė karjera artėja į pabaigą.”

Įstatymas viską numato?..

Gera 2008 m. žinia – pagaliau patvirtintas Rentų įstatymas, įsigaliosiantis nuo Naujųjų metų. Kitąmet karjerą baigusiems sportininkams ketinama išmokėti bemaž 4,8 mln. litų. Mėnesinės rentos dydis – 1,5 vidutinio darbo užmokesčio, t. y. apie 3 tūkst. litų. Krizės akivaizdoje tokia dovana Kalėdų Senio maiše atrodo išties patraukliai.

Tiesa, rentas gaus tik daug, labai daug per karjerą nuveikę sportininkai, be to, prioriteto „kryžiukas” labiau nei aiškiai uždėtas prie olimpinių sporto šakų atstovų.

„Kai kurie dalykai padaryti. Neduok Dieve, jie pasikeis prie naujosios valdžios… Faktas, kad geriausi sportininkai galės pretenduoti į rentas, – labai sveikintinas. Jie bus socialiai apsaugoti, jiems garantuota rami senatvė. Tačiau tai liečia tik labai nedidelę dalį sportininkų, o kur kiti?.. Kai kalbame apie sportininką, nepasiekiantį didžiausių titulų, išties iškyla problemų. Čia dar yra dėl ko susimąstyti”, – pripažįsta A. Poviliūnas.

26 sporto veteranai gauna finansinę paramą pagal LTOK vykdomą programą „Olimpinė šeima”. Jei daliai šių veteranų po Naujųjų metų bus pradėtos mokėti valstybinės rentos, pasak A. Poviliūno, „Olimpinės šeimos” programoje atsiras laisvų pinigų, kuriuos būtų galima skirti tiems sportininkams, kuriems nepavyko tapti čempionais ar medalininkais svarbiausiose varžybose.

„Tiesa, tai, ko gero, liestų ne nepriklausomybės laikotarpį, o tuos sportininkus, kurie kovojo tarybiniais laikais, deja, ne už Lietuvą, o už Tarybų Sąjungą”, – pridūrė A. Poviliūnas.

Problemų buvo, problemų nėra – ramus buvęs Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkas Algimantas Salamakinas. „Iki Sporto įstatymo šioje srityje, galima sakyti, buvo juoda skylė. Dabar – viskas numatyta įstatymo. Kaip profesionalusis sportininkas turėtų būti apdraustas, kad gautų visas garantijas ir sveikatos priežiūros paslaugas. Kaip tai turi būti daroma, įstatymo numatyta. Iki tol buvo blogai. Dabar sportininkui tereikia atsiversti įstatymą – ir bus viskas aišku”, – dėstė A. Salamakinas, kalbėdamas apie iš esmės iš naujo perrašytą ir šių metų vasarą įsigaliojusį Sporto įstatymą.

Kone viskas, kas naujajame įstatyme kalbama apie sportininkų socialines garantijas, tėra du dalykai – sportininką privalo apdrausti organizacija, su kuria jis pasirašo sporto veiklos sutartį, o pensiją gali užsidirbti tapdamas Europos, pasaulio ar olimpiniu medalininku, taip pretenduodamas gauti rentą.

Deja, sporto šaka sporto šakai nelygi. Gana vidutinis krepšininkas uždirba gerokai daugiau nei apskritai daugelio profesijų atstovai, jau nekalbant apie krepšininkus ar futbolininkus, turinčius šimtatūkstantinės vertės sutartis. Tačiau yra sportininkų, visą karjerą vargstančių už kuklias stipendijas, skiriamas LTOK ar tarptautinės federacijos, arba gyvenančių – kaip tie nuo algos iki algos gyvenantys eiliniai lietuviai – nuo vienos premijos iki kitos.

Be to, nereikia pamiršti, kad Lietuvos sporto klubų sistema – itin silpnai išplėtota. Olimpinių sporto šakų atstovai tiesiog glaudžiasi po Lietuvos olimpinio sporto centro (LOSC) sparnu. LOSC direktoriaus pavaduotojas Arūnas Kazlauskas teigia, kad LOSC priklausantys olimpinės pamainos sportininkai – ne profesionalai, o mėgėjai, tiesiog gaunantys stipendijas…

A. Salamakinas nesutinka. „Neparašysime skirtingų įstatymų klubams ir LOSC. Tai ne įstatymo spraga, o vykdomosios valdžios funkcijų klausimas. Įstatymas reglamentuoja, kad tie sportininkai, kurie priklauso LOSC, turi būti draudžiami, nes jie sportuoja kaip profesionalai. KKSD turi pasirūpinti, kad LOSC sportininkai gautų bent minimalų draudimą ir turėtų visas numatytas socialines garantijas. Ne tik sportininkai, bet ir organizacijų vadovai turi vadovautis naujuoju įstatymu”, – įsitikinęs A. Salamakinas.

 

 

YRA KAIP YRA

Lietuvos Respublikos (LR) kūno kultūros ir sporto įstatymo pakeitimo įstatymo (Žin., 2008, Nr. 47-1752), priimto šių metų balandžio 17 d., 35 straipsnyje nustatyta, kad sportininkas profesionalas, vykdydamas sportinę veiklą sporto organizacijoje, su šia organizacija privalo sudaryti sportinės veiklos sutartį. Sportinės veiklos sutartyje, greta kitų sąlygų, turi būti nurodytos ir sportininko profesionalo privalomojo sveikatos draudimo sąlygos.

Pagal teisės aktus, reglamentuojančius valstybinį socialinį draudimą, nenumatyta, kad už asmenis, dirbančius pagal sportinės veiklos sutartis, būtų privalomai mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos bent vienai draudimo rūšiai (pensijų, ligos ir kt.). Taigi, kadangi už pastaruosius nemokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, jie neįgis teisės gauti valstybinės socialinio draudimo pensijos (netekto darbingumo ar senatvės).

 Tačiau sportininkai gali draustis valstybiniu savanoriškuoju pensijų draudimu Valstybinio savanoriškojo socialinio draudimo pensijų draudimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. kovo 23 d. nutarimu Nr. 339 (Žin., 2000, Nr. 26-696), nustatyta tvarka.

Be to, anksčiau minėto įstatymo 41 straipsnyje, įsigaliosiančiame 2009 m. sausio 1 d., numatyta, kad sportininkas, LR pilietis, baigęs sportininko karjerą, nedalyvaujantis olimpinėse žaidynėse, pasaulio ir Europos čempionatuose, turi teisę gauti 1,5 vidutinio darbo užmokesčio dydžio rentą per mėnesį, jeigu jis yra: 1) olimpinių žaidynių čempionas ir prizininkas (aukso, sidabro ar bronzos medalių laimėtojas); 2) olimpinės sporto šakos olimpinės rungties Europos ir (ar) pasaulio čempionas; 3) olimpinės sporto šakos olimpinės rungties Europos ir (ar) pasaulio čempionato, olimpinių žaidynių rekordininkas; 4) parolimpinių ir kurčiųjų žaidynių nugalėtojas. Rentas išmokės KKSD iš valstybės biudžeto lėšų.

„Darbo knygutės” arba Valstybinio socialinio draudimo pažymėjimo turėjimas ar neturėjimas neužtikrina socialinių garantijų. Valstybinio socialinio draudimo garantijos priklauso tik nuo valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimo, pavyzdžiui, valstybinio socialinio draudimo stažas – nuo šių įmokų mokėjimo trukmės; išmokų dydžiai – nuo turėtų pajamų, iš kurių buvo mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos.

2007 m. LR Seimas kreipėsi į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, prašydamas pateikti savo pastabas bei pasiūlymus dėl LR kūno kultūros ir sporto įstatymo pakeitimo įstatymo projekto, parengto Seime sudarytos darbo grupės.

Ministerijos specialistai, išnagrinėję pateiktąjį projektą, siūlė kelias alternatyvas, kaip būtų galima sportininkams užtikrinti socialines garantijas. Tačiau Seime nebuvo atsižvelgta į šiuos pasiūlymus ir, pritariant sportininkų interesams atstovaujančioms organizacijoms, apsispręsta, kad su sportininkais sudaromos sportinės veiklos sutartys, kurioms netaikomas privalomasis valstybinis socialinis draudimas.

Tuo atveju, jei sportininkai ir jiems atstovaujančios organizacijos pritartų, būtų galima svarstyti galimybę privalomai drausti sportininkus tam tikromis valstybinio socialinio draudimo rūšimis, tačiau bet kurios socialinio draudimo garantijos susijusios su valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimu iš pajamų, gautų pagal sportinės veiklos sutartis.

LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacija