Sportskeleton.com

 2014 m. vasario 7-23 dienomis žiemos olimpinės žaidynės vyks Sočyje, Rusijos kalnų kurorte prie Juodosios jūros. Sprendimas, kurį Gvatemaloje pirmąją liepos savaitę priėmė Tarptautinis olimpinis komitetas (IOC), buvo kiek netikėtas.

Birželio pradžioje IOC buvo išplatinęs pranešimą, kuriame buvo teigiama, kad Zalcburgas (Austrija) ir Pjončanas (Pietų Korėja) „namų darbus“ yra atlikę puikiai, tuo tarpu Sočis neatitiko keliamų kriterijų.

Vaizdžiai kalbama, jog viską aukštyn kojomis apvertė emocingas Rusijos prezidento Vladimiro Putino kreipimasis į IOC narius. Sako, prezidento pasirodymas buvo įspūdingas ir įsimintinas,  kadangi tai buvo pirmas kartas, kai viešą pareiškimą nuo A iki Z  V. Putinas išdėstė anglų kalba. Maža to, Rusijos vadovas Gvatemaloje kalbėjo ir prancūziškai. 

IOC sprendimas Rusijoje buvo sutiktas ne tik kaip sporto pergalė, bet ir kaip ženklas, jog Rusija „vėl tampa pasaulio lydere“, nors Vakarų pasauliui tokie samprotavimai kelia šypseną.

Vis gi pastebima, kad IOC sprendimai tampa vis labiau paremti politiniais motyvais ir tarptautine įtaka. V. Putino sėkmė lyginama su Tony Blairo strateginiais  ėjimais, garantavusiais Londonui teisę organizuoti 2012 m. vasaros olimpines žaidynes.
Kalbama ir tai, kad pergalę Sočiui lėmė Kremliaus valdomo dujų monopolininko „Gazprom“ ketinimai tapti vienu iš pagrindinių paties IOC rėmėjų, kurių gretose dabar puikuojasi tokie vardai kaip „Coca Cola“, „McDonalds“ ar „Samsung“. Manoma, kad pažadą IOC nariams „Gazprom“ išsakė dar prieš slaptą balsavimą. 

Rusija organizavo 1980 m. vasaros olimpiones žaidynes, kurios vyko Maskvoje, bet niekad nebuvo žiemos žaidynių šeimininke, ir tai buvo, teigiama, dar viena priežastis, dėl ko IOC pasirinko būtent Sočį.

Austrai neslėpė nepasitenkinimo

Pjončanas 2003 m. Prahoje tik trimis balsais pralaimėjo Vankuveriui, kuriame žaidynės vyks 2010 metais. Beje, tuomet Korėjos miestas taip pat buvo laimėjęs pirmo etapo balsavimą. Korėjiečiai pralaimėjimą ir šįkart priėmė gan ramiai, nors, ko gero, skausmingai. Kol rusai nevaldydami emocijų glėbiasčiavosi sveikindami vieni kitus, Korėjos delegacijos atstovai sėdėjo ramiai tarsi jų batai būtų pilni vandens, kai kurie verkė.
Italijos slidinėjimo legenda Alberto Tomba Pjončeno kandidatūrą pavadino „geriausiu variantu sportininkams“. Pjončenas, kaip ir Zalcburgas, jau šiandien turi didžiąją dalį bazių, reikalingų žaidynėms. Tai 37 IOC nariams nepadarė įspūdžio. Galbūt todėl, kad po skandalingo balsavimo, lėmusio Solt Leik Sičio sėkmę rengti 2002 m. žaidynes, IOC nariams buvo uždrausta lankyti kandidatuojančius miestus.

Austrai liko įžeisti ir, priešingai nei korėjiečiai, nesivaržė to parodyti. Šalies ir sporto vadovai negailėjo aštrių replikų IOC atžvilgiu. „Panašu, kad kai kurie balsavę nič nieko nenutuokia apie žiemos sportą“, – sakė Austrijos olimpinio komiteto generalinis sekretorius Heinzas Jungwirthas. 

Beje, pačių rusų komandoje buvo žmonių, kurie viešai pripažino, kad kitų dviejų kandidatų pasiūlymai kur kas svaresni, tačiau pabrėžė, kad ne mažiau svarbus „pasitikėjimo kreditas“, kuris šįkart buvo suteiktas Sočiui. 

Zalcburgas toli gražu nesižarstė tokiomis finansinėmis garantijomis kaip rusai, tačiau jų koziris buvo logiškai stiprus – tai dėl žiemos sporto iš proto einanti šalis pačioje Europos širdyje su jau išplėtota infrastruktūra.  Zalcburgas turi daugiausia šiuo metu veikiančių žiemos sporto bazių, tačiau surinko mažiausiai balsų jau per pirmąjį balsavimą.

Zalcburgas siekė tapti ir 2006 m. Žiemos olimpinių žaidynių šeimininku, kandidatavo ir dar kitame procese, tačiau po šių metų nesėkmės išplatino oficialų pranešimą, kuriame teigiama, jog Zalcburgas daugiau nekandidatuos rengti olimpines žaidynes. Zalcburgo meras ir kampanijos prezidentas Heinzas Schadenas teigė, jog pasiūlymų apimtys iššaugo tiek, kad mažos šalys gali nė nebesvajoti apie galimybę organizuoti žaidynes, nesvarbu, ar tai būtų Austrija, Šveicarija ar Skandinavijos šalys.

Apie tai žurnalistų paklaustas IOC prezidentas Jacques’as Rogge’as priminė, kad 1994 m. žiemos žaidynių sostine tapęs Lilehameris turėjo tik 12 tūkst. gyventojų. Ar tai objektyvus palyginimas, sunku pasakyti, nes sprendimas žaidynes rengti šiame Norvegijos miestelyje buvo priimtas beveik prieš 20 metų. Austrai įsitikinę – laikai pasikeitė.

Milijardas šen, milijardas ten…

Rusijos valdžia ir investitoriai, tarp kurių yra ir „Gazprom“, ketina investuoti milijardus JAV dolerių, kad Sočio apylinkes paverstų pasaulinio lygio slidinėjimo kurortu, nešantį pelną dar ilgai po žaidynių. Sočio žaidynės jau dabar vadinamos „Gazpromo žaidynėmis“. Dujų monopolininkas vienas ketina investuoti 375 mln. dolerių į kaimyninį kalnų kurortą, pavadinimu Krasnaja Poliana, kuris, tikimasi, taps žaidynių širdimi, o vėliau – turistų traukos centru.

Beveik neįmanoma, jog Rusija susidurs su problemomis ieškant pinigų žaidynėms, ir tai buvo viena iš Sočio sėkmės priežasčių. Valstybinės ar privačios kompanijos, tokios kaip „Gazprom“, „Rusijos geležinkeliai“ ar „Interros“, jau pradėję darbus. Įskaitant aukso atsargas, šių kompanijų rezervai sudaro apie 400 milijardus JAV dolerių.

Iš viso iki 2014 m. investicijos Sočyje planuojama sieks 12,6 milijardus JAV dolerių. Iš jų 5,3 milijardų tikimasi surinkti iš privačių investitorių. Tiesa, V. Putinas praėjusią savaitę pareiškė, jog galima drąsiai spėti, jog šis skaičius bus didesnis.  Prezidentas kabineto narius įpareigojo kaip galima greičiau susisiekti su užsienio partneriais, kurie norėtų įsitraukti į statybas Sočyje. V. Putinas paragino kuo aktyviau prisidėti austrus, tą patį vėliau padarė ir kalbėdamas telefonu su Korėjos prezidetnu Roh Moo-Hyunu.

Per artimiausius šešerius metus Sočyje turėtų išdygti 12 naujų sporto objektų, įskaitant slidinėjimo, kalnų slidinėjimo, taip pat pirmą Rusijoje bobslėjaus trasą, ledo arenas ir naujutėlį centrionį stadioną. Projekte nemažai vietos skirta naujų viešbučių, automobilių kelių ir geležinkelio linijų, jungsiančių oro uostą, uostą, miesto centrą ir sporto kompleksus kalnuose, statybai. Vien susiekimo linijoms planuojama išleisti apie 2,35 milijardus dolerių.

Taip pat planuojama sukurti modernią elektros ir vandens perdavimo, bei nuotekų sistemą tiek pakrantėje, tiek kalnuose. Numatyta, jog olimpinis kaimelis bus 25 km nuo miesto centro. Šiemet statyboms jau atseikėta 590 milijonų dolerių.

„Po Sovietų sąjungos žlugimo Rusija prarado visas sporto bazes kalnuose. Netgi šiandien nacionalinė mūsų komanda neturi, kur treniruotis. „Sočis 2014“ – dovana mūsų atletams, olimpiečiams ir visiems Rusijos piliečiams“, – pripažino pats V. Putinas.

Sočio sporto kompleksai kol kas egzistuoja tik popieriuje. Nors kalbant apie būsimas investicijas dažniausiai linksniuojami „12 milijardų“, vietos valdžia spėja, kad investicijų apimtys gali siekti ir 20 milijardų JAV dolerių.

Investicijos į Sočio uostą planuojama sudarys 390  mln. JAV dolerių. Vietos valdžia tikisi pastatyti terminalą, kuris aptarnautų didžiulius kruizinius laivus dar prieš olimpines žaidynes. Krovinių terminalą, per kurį praėjusiais metais „praėjo“ 88 mln. tonų krovinių, planuojama perkelti į kitą vietą, o uostą palikti tik keleivių reikmėms. Tikimasi, jog 2015 m. per metus į Sočį jūros keliu galės atvykti apie 715 tūkst. keleivių.

Žalia virto raudona

Kampanija „Sočis 2014“ buvo Rusijos prestižo reikalas, kuriam negailėta nei pinigų, nei pastangų iš kelio šalinant bet kokias kliūtis. Viena iš jų – aplinkosaugos reikalavimai, kurie lyg ir niekais turėjo paversti visas ambicijas ramų kalnų kurortą paversti šiuolaikiniu infrastruktūros stebuklu.

Esmė ta, kad Sočio nacionalinis parkas ir ribas regione turintis Vakarų Kaukazo gamtos rezervatas yra UNESCO pasaulinio paveldo sąraše, kas turėtų apsunkinti bet kokias grandiozines statybas regione. Suprasdama tai, Rusijos valdžia dar prieš keletą metų perbraižė saugomų teritorijų brėžinius, įvedė naujos ūkinės veiklos saugomose teritorijose taisykles, kurios netrukus buvo pritaikytos ir kitiems saugomiems gamtos objektams.

Visa tai buvo padaryta patyliukais nuo visuomenės, nors vietos aktyvistai šiokį tokį triukšmą kėlė, protestavo ir „WWF-Russia“ (Worldwide Fund of Nature, buvęs „World Wildlife Fund“) bei Žalieji. Pastarieji Rusijoje netgi inicijavo teisminius procesus, tačiau viskas baigėsi kiek netikėtai – 2006 m. pabaigoje WWF ir Žalieji paskelbė neturintys jokių pretenzijų ir statybas Sočio apylinkėse laikantys nepažeidžiančiomis aplinkosaugos normų.

Tai atšaldė ir vietos aktyvistų ambicijas, nors jų lyderis pasikeitusią WWF poziciją pavadino „įtartina ir netikėta“. Jokių oficialių ar neoficialių kaltinimų nebuvo pareikšta, tačiau apie užuominas buvo užsiminta. Teigiama, kad pagrindinią finansinę paramą WWF gauna iš didžiausio privataus banko Rusijoje „Alfa Bank“, kurio prezidentas Piotras Avenas yra vienas iš pagrindinių Rusijos olimpinės rinktinės rėmimo fondo narių. „Agros“, dar vienas WWF rėmėjas, pats turi planų statyti viešbučius Sočyje, ambicijų vystyti veiklą regione turi ir stambi telekomunikacijų kompanija, taip pat finansuojanti WWF.

IOC reikalavimuose, susijusiuose su gamtos apsauga, teigiama, kad pasiruošimas olimpinėms žaidynėms neturėtų skatinti miškų kirtimo ar kelti grėsmę biologinei įvairovei. Neabejojama, kad rusams to nepavyks išvengti. Į kampanijos tikinimus, kad tai bus įspūdingiausios žiemos žaidynės XXI a., gamtos puoselėtojai atkerta, kad tai bus „nedraugiškiausios žaidynės aplinkos atžvilgiu“ per visą istoriją.

Kas garantuos saugumą?

IOC prezidentas J. Rogge’as Sočio kandidatūrą apibūdino kaip „stiprų ir įžvalgų projektą“, ir išreiškė visišką pasitikėjimą rusų galimybėmis surengti nepriekaištingas olimpines žaidynes. Tiesa, Vakarų žiniasklaida neįžvalgumu kaltina patį  tarptautinį komitetą, kuris, teigiama, tinkamai neįvertino su saugumu susijusių rizikos faktorių. Kaip žinia, būtent tai yra vienas iš svarbiausių dalykų tokio masto renginiuose.

Sočis yra vos 50 km nuo vietos, kur, kaip pasakytų viena iš konfrontuojančių pusių, vyksta etninis valymas. Šiandien niekas negali pasakyti, kokie bus Ruzijos ir Čėčėnijos santykiai 2014 metais.

Gruzijos prezidentas Michailas Saakašvilis nusiuntė nuoširdžiausius sveikinimus V. Putinui. Netrukus po IOC verdikto, M. Saakašvilis viešai pareiškė, jog palaikė Sočio kandidatūrą „nuo pačios pradžios“. Tiesa, netrukus žaidynes suskubo susieti su įšalusiu konfliktu Abchazijoje ir Pietų Osetijoje, pareikšdamas, kad IOC sprendimas turėtų paskatinti kur kas labiau civilizuotus problemos sprendimo būdus.

„Tikrai norėjau, kad ši teisė būtų suteikta Rusijai. Olimpinės žaidynės Kaukaze, tai, kas ilgą laiką buvo nė neįsivaizuojama, paskatins taiką ir supratimą tarp tautų“, – sakė M. Saakašvilis.

Jei gruzinai išties džiaugiasi, jų džiaugsmas gali būti nepasvertas. Netrukus po to, kai Sočis buvo paskelbtas žaidynių šeimininku, pasirodė pranešimų, jog Maskva ir Suchumis, de facto Abchazijos sostinė, pasirašė susitarimą dėl investicijų plėtojant Abchazijos regioną. Šis faktas, manoma, gerokai sumažintų Gruzijos galimybes susigrąžinti Abchaziją. 
Abchazijos de facto prezidentas Sergejus Bagapshas Sočio pergalę pavadino „mūsų pergale“. „Kartus su jumis, brangūs kaimynai, mes laukėme šio momento“, – rašoma sveikinimo telegramoje, išsiųstoje liepos 5 dieną.

Ekspertai tiki, kad žaidynės turės tiesioginį efektą konfliktui regione. Jie pastebi, kad per kitus septynerius metus, kai regionas bus viso pasaulio dėmesio centre, Rusija bus priversta elgtis kur kas gražiau ir „taip atvirai neremti separatistų“.

 

Publikuota