Sportskeleton.com

Pirmieji olimpinio ciklo metai – savotiškas atokvėpis aukšto meistriškumo sportiniame gyvenime. Kol neprasidėjo atranka į 2012 m. Londono olimpines žaidynes, sportininkai gyvena kiek laisvesniu grafiku, o reikalavimai, keliami svarbiausiose metų varžybose, nėra labai griežti. Vis dėlto, ekonominio sunkmečio išdaigos – rėmėjų apatiškumas, padidėjusi mokesčių našta ir trečdaliu sumažintas sporto biudžetas – sporto šakų federacijoms kelia neįprastai didelį nerimą. Prieš akis vasaros varžybų sezonas, tačiau pinigų sportininkų dalyvavimui tarptautinėse varžybose stinga. Mažina sportininkų delegacijas, braukia iš kalendoriaus mažiausiai svarbias varžybas, bet apie medalius nenustoja svajoti. Kokia vasara laukia Lietuvos sportininkų ir mūsų, nekantriai laukiančių medalių?

 

 

XXV Pasaulio vasaros universiada

Vieta: Belgradas, Serbija

 Data: liepos 1-12 d.

Lyderiai: Viktorija Žemaitytė, Lina Grinčikaitė, Karolis Bauža, Giedrius Titenis.

2007 m. universiada Bankoke, Tailande, lietuviams išties buvos sėkminga. Lietuvos studentų krepšinio rinktinė, vedama Jono Mačiulio, Rolando Alijevo ir Stepono Babrausko, tąsyk finale palaužė serbus ir tapo čempionais. Ypač svarus buvo ir daugiakovininkės Viktorijos Žemaitytės iškovotas aukso medalis, mat nuo 1993 m., kai šuolininkė į aukštį Nelė Žilinskienė Bafale (JAV) pelnė sidabrą, medalių universiadose Lietuvos lengvaatlečiai nebuvo iškovoję. Medalių kolekciją 2007-ųjų vasarą papildė dar trys bronziniai laimėjimai, kuriuos pelnė sprinterė Audra Dagelytė bei dziudo imtynininkai Karolis Bauža ir Egidijus Žilinskas. Tuomet komandų įskaitoje tarp 174 dalyvavusių valstybių Lietuva iškovojo 24-ą vietą! Sakoma, kad pakartoti sėkmę sunkiau nei pasiekti pirmąkart, tačiau 2009 m. universiadoje Belgrade galėjome sulaukti dar įspūdingesnio lietuvių benefiso…

Tarptautinė universitetinio sporto federacijos (FISU) šiemet švenčia 60 metų jubiliejų, be to, sukanka lygiai 50 metų, kai vyksta pasaulio universiados. Serbai buvo pasišovę surengti pačią įspūdingiausią universiadą istorijoje ir varžybų programą ketino padidinti nuo 15 iki 22 sporto šakų. Tačiau Serbijoje, kaip ir Lietuvoje: keitėsi valdžios, o naujai vyriausybei buvo nusispjaut į pirmtakės planus. Atsižvelgiant į ekonominę situaciją galiausiai buvo nuspręsta sporto šakų skaičiaus universiadoje nedidinti. Ką prarado Lietuva daug aiškinti nereikia. Į programą ketinta įtraukti tokias sporto šakas, kuriose lietuviai būtų drąsiai varžęsi dėl pačių aukščiausių apdovanojimų: irklavimą, baidarių-kanojų irklavimą, graikų-romėnų imtynes, rankinį, šaudymą…

Be abejo, kovotojų dėl medalių Belgrade turėsime. Titulą gins po traumų atsigavusi V. Žemaitytė, dėl medalių vėl kovos dziudo imtynininkai, į Serbiją vyks pajėgiausia Lietuvos sprinterė Lina Grinčikaitė ir kone visi jaunieji olimpinės rinktinės plaukikai su lyderiu Giedrium Titeniu. Sėkmingo pasirodymo galima tikėtis iš pajėgiausios Lietuvos sprinterės Linos Grinčikaitės. Vis dėlto yra ir nemaloni žinia: Lietuvos studentų krepšinio rinktinė į Belgradą, panašu, apskritai nevyks. Čempionų sostą nė neprasidėjus universiadai gali tekti užleisti dėl užsitęsusio ginčo tarp Lietuvos studentų sporto asociacijos ir Lietuvos krepšinio federacijos. Organizacijos nesutaria, kuri iš jų turėtų pasirūpinti komandos komplektavimu.

Galimybė, kad ekspromtu suburta rinktinė į Belgradą vis dėlto išvyks, be abejo, yra. Tiesa, suburti lyderius būtų kėblu, nes tomis dienomis Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė vyks rungtyniauti į Kiniją. Universiadoje lietuviai žaistų grupėje su Rumunijos, Jungtinių Arabų Emyratų ir Meksikos komandomis, tačiau apginti čempionų titulą nebūtų paprasta, nes amerikiečiai šįkart planuoja deleguoti kur kas stipresnę komandą nei prieš dvejus metus, ambicijų atsirevanšuoti, be abejo, turės šeimininkai serbai. Jei krepšininkai į Belgradą išvyktų, Lietuvos delegaciją sudarytų apie pusšimtį žmonių. Dalyvavimo universiadoje sąmata siekia 350 tūkst. litų.

 

VIII Pasaulio sporto žaidynės

Vieta: Kaosiungas, Taivanas

Data: liepos 16-26 d.

Pasaulio sporto žaidynės lyg ir turėtų būti antras pagal svarbą sporto renginys pasaulyje. Bent jau to norėtų Pasaulio sporto žaidynių asociacija (IWGA), šiemet Taivane organizuojanti jau VIII-ąsias neolimpinių sporto šakų žaidynes. Deja, taip nėra. Nesugebėjimas sudominti televizijų yra pagrindinė priežastis, kodėl Pasaulio žaidynės netampa prestižinėmis. Sukurti komerciškai patrauklų produktą IWGA nėra lengva – tos sporto šakos, kurios yra Pasaulio žaidynių programoje, neturi savų cristianų ronaldų ir lebronų jamesų. Nors IWGA visomis išgalėmis stengiais kelti žaidynių vertę, pirmiausia stengdamasi atkreipti televizijų ir žiniasklaidos dėmesį, pačias sporto šakas Pasaulio žaidynių perspektyvos, panašu, ne itin domina. Milžiniškos lobistinės pastangos, siekiant patekti į olimpinę šeimą, yra tikrasis neolimpinių sporto šakų interesas.

 Didelio atgarsio žaidynės nesulaukia ir Lietuvoje. Šiemet sulauks dar mažiau, nes Taivane nedalyvaus mūsų šalies sportinių šokių atstovai. Arūnas Bižokas ir Edita Daniūtė 2005 m. Duisburge, Vokietijoje, tapo žaidynių čempionais, tačiau ši pora iširo, o kitiems sportininkams nepavyko įveikti kvalifikacinių barjerų. Kuklią Lietuvos delegaciją Taivane ko gero sudarys tik kultūristai ir orientacininkai. Nors pastarieji niekuomet neslepia ambicijų gerai pasirodyti, Lietuvos neolimpinis komitetas oficialiai jokių tikslų žaidynių dalyviams šiemet nekels.

 

X Europos jaunimo olimpinis festivalis

Vieta: Tamperė, Suomija

Data: liepos 18-25 d.

 Europos jaunimo olimpiniuose festivaliuose varžosi sportininkai iki 17 metų, šiemet festivalyje dalyvaus apie 2 tūkst. sportininkų. Lietuvos delegaciją Tamperėje, kaip ir prieš dvejus metus Belgrade, sudarys 62 sportininkai – 18 lengvaatlečių, 12 plaukikų, 10 dziudo atstovų, 4 tenisininkai, 3 dviratininkai, 3 gimnastės ir 12 krepšininkų. Tamperėje taip pat rungtyniaus rankininkai bei tinklininkai, tačiau Lietuvos vaikinai ir merginos į šias varžybas nepateko. Įsimintiniausias prieš dvejus metus Belgrade (Serbija) vykusio festivalio laimėjimas – šešiolikmečių krepšininkų pergalė turnyro finale, kuriame buvo įveikti Ispanijos bendraamžiai. Šiemet mūsiškiai žais vienoje grupėje su Turkijos, Kroatijos ir Suomijos rinktinėmis. Kitoje grupėje kovos Čekijos, Prancūzijos, Serbijos ir Rusijos krepšininkai.

Lietuvos olimpinio sporto centro biudžetas sumažėjo net 4,6 mln. litų, tačiau pasiruošimo ir dalyvavimo olimpiniame festivalyje išlaidos karpytos nebuvo. Dalyvavimo festivalyje išlaidos, kurios bus padengtos kooperuotomis LTOK ir LOSC lėšomis, sieks 650 tūkst. litų. Be abejo, pagrindinis pasiruošimas vyksta savivaldoje, tačiau 150 tūkst. litų skirta baigiamajai pasirengimo stovyklai. Nors jaunieji lietuvaičiai iš olimpinių festivalių paprastai negrįžta be medalių, tikslai kovoti dėl kuo aukštesnių vietų oficialiai nėra keliami. Olimpinėje programoje išskirta nuostata, kad jaunųjų sportininkų rengimo, siekiant kuo anksčiau gerų jų rezultatų, nereikia forsuoti. Remiamasi mokslininkų teiginiais, kad apie 90 proc. vaikų, tapusių savo amžiaus grupių čempionais, puikių rezultatų suaugusiųjų sporte nepasiekia. Tad Tamperėje svarbiausia – semtis patirties, pajusti, ką reiškia būti olimpinės rinktinės nariu bei pratintis prie modelio, kai į varžybas vykstama ne su asmeniniu, bet su vyriausiuoju rinktinės treneriu.

 

KREPŠINIS

Svarbiausios varžybos: Birželio 7-20 d. Rygoje (Vokietija) – Europos moterų čempionatas

Oficialus Lietuvos krepšinio federacijos keliamas abiems žemyno pirmenybėse dalyvausiančioms suaugusiųjų rinktinėms – iškovoti kelialapius į pasaulio čempionatus. Vyrų rinktinei tai yra tikslas minimum – į 2010 m. Turkijoje vyksiančias planetos pirmenybes pateks 6 stipriausios Europos komandos, nes LKF vadovai tikisi, kad vyrai yra pajėgūs kovoti dėl prizinės vietos. Moterų patekimas į penketuką arba į šešetuką tuo atveju, jei į penketuką papultų 2010 m. pasaulio čempionato šeimininkė Čekija, būtų laikomas nepaprastai dideliu laimėjimu. Pirmoji ir ko gero sunkiausia užduotis Rūtenio Paulausko auklėtinėms – patekti į antrąjį etapą. Grupė nepavydėtinai sudėtinga, varžovės Rusijos, Turkijos ir Serbijos krepšininkės, todėl moterų rinktinės finišas Latvijoje gali būti sunkiai nuspėjamas – nuo kuklaus pasirodymo grupės etape iki išvargtų, bet skambių pergalių atkrentamosiose varžybose. “Nemanau, kad esame stipriausia komanda Europoje. Neturime tiek žvaigždžių, kiek kitos rinktinės, bet esame valinga komanda, galinti įvykdyti keliamus tiklsus”, – sakė R. Paulauskas.

 

LENGVOJI ATLETIKA

Svarbiausios varžybos: Birželio 20-21 d. Banska Bystricoje (Slovakija) – Europos komandinis čempionatas. Liepos 16-19 d. Kaune (Lietuva) – Europos jaunimo U-23 čempionatas. Rugpjūčio 15-23 d. Berlyne (Vokietija) – Pasaulio čempionatas

Lyderiai: Virgilijus Alekna, Živilė Balčiūnaitė, Lina Grinčikaitė, Sonata Milušauskaitė, Kristina Saltanovič

Laikmečio sunkumai neleidžia į varžybas užsienyje išvežti tiek sportininkų, kiek norėtųsi. Lengvosios atletikos federacija rado sprendimą – pakėlė normatyvų kartelę. Įvykdai – važiuoji. “Žmonių, kuriuos galėtume išvežti, turime labai daug, bet visų išvežti negalime. Ženkliai padidinome reikalavimus, kad čempionatuose dalyvautų tik sportininkai, pretenduojantys užimti 1-8 vietas”, – aiškino LAF generalinis sekretorius Eugenijus Burokas. Be abejo, tai negalioja Europos U-23 čempionatui, kuris vyks Kaune. Čia tikimasi sėkmingo ne tik lyderių, bet ir rinktinės rezervo pasirodymo. Aukščiausių rezultatų, žinoma, Kaune laukiama iš bėgikų – sprinterė L. Grinčikaitės ir vidutinių nuotolių begikė Eglė Balčiūnaitė pajėgios kovoti dėl medalių, intrigą žada ir estafečių varžybos. Šuolininkas Raivydas Stanys – žmogus, kuris, viliamasi, sublizgės Kaune ir taps didžiausiu sezono atradimu. Žiemos sezonas R. Staniui buvo įspūdingas: Lietuvos uždarų patalpų čempionate 22 metų rokiškėnui pakluso kartelė 2.25 metrų aukštyje, ir jis tapo vos ketvirtuoju šuolininku Lietuvos istorijoje, kuriam tokį aukštį pavyko įveikti. Europos U-23 čempionate R. Stanys tikisi prasimušti į penketuką.

 Pasaulio čempionatas Berlyne ir akys, visų nukreiptos į Virgilijų Alekną. Pagal pastarųjų metų rezultatus pagrindiniu disko metimo favoritu pasaulyje turėtume vadinti estą Gertą Kunterį, nors E. Burokas, LAF gen. Sekretorius, su tuo kategoriškai nesutinka. Federacijai nerimo nekelia ir tai, kad V. Aleknos diskas šiuo metu neskrieja taip toli, kaip skriedavo rengiantis ankstesniems sezonams tokiu pat metu. Sako, svarbiausia, sportinės formos piką pasiekti rugpjūtį. V. Aleknai – 37 metai, aukso medalį pagrindinėse metų varžybose paskutinė kartą Virgilijus iškovojo 2006 m. Tuo tarpu pasirodymai pasaulio čempionate Osakoje (2007m., 4 vieta) ir olimpinėse žaidynėse Pekine (2008 m., 3 vieta) reikalauja suvesti sąskaitas.

E. Burokas teigia, kad nėra tikslinga pirmaisiais metais po olimpinių žaidynių iš sportininkų reikalauti labai aukštų rezultatų. Daugiakovininkė V. Žemaitytė yra visiškai atsigavusi po pastaraisiais metais kavmausių traumų, tačiau kovoti su pasaulio lyderėmis dar nėra pasirengusi. Įdomi vasara laukia Austros Skujytės, kuri nusprendė nebedalyvauti septynkovėje, o startuoti tik rutulio stūmimo rungtyje. Priminti apie save nusiteikusi Živilė Balčiūnaitė – pati sportininkė kelia sau tikslą finišuoti pasaulio čempionato aštuntuke. Didelį potencialą turi ėjikai, tačiau jų didžiausia problema – nesugebėjimas sportinę formą įgyti reikiamu laiku. “Ne dėl to, jog jie mažai dirba. Greičiausiai dėl to, kad dirba per daug”, – šypteli E. Burokas.

 

ŠIUOLAIKINĖ PENKIAKOVĖ

Svarbiausios varžybos: Birželio 24-30 d. Leipcige (Vokietija) – Europos čempionatas. Rugpjūčio 11-19 d. Londone (Anglija) – Pasaulio čempionatas.

Lyderiai: Edvinas Krungolcas, Andrejus Zadneprovskis, Laura Asadauskaitė, Donata Rimšaitė

Nerimas dėl pasikeitusių taisyklių jau spėjo subliukšti. Pasaulio taurės varžybos, kuriose lietuviai šluote šluoja medalius, parodė, kad mūsiškiai puikiai adaptavosi kombinuotoje šaudymo ir bėgimo rungtyje, nors prieš sezoną buvo tik spėliojama, ar varžybų formato pasikeitimas išeis į naudą. Pasak federacijos generalinio sekretoriaus ir vieno iš rinktinės trenerių Viačeslavo Kalinino, tai lėmė ne tik sportininkų profesionalumas, bet ir rinktinės trenerių patirtis. „Dabar šaudymas kitoks. Anksčiau galėjai pusę minutės taikytis, dabar – atbėgi ir turi kuo greičiau šauti. Grįžtame prie ištakų – prie greitošaudos. Prie tokio šaudymo, prie kokio buvome įpratę mes, treneriai, savo laiku patys atstovavę rinktinei. Mes patys taip šaudėme ir puikiai žinome, kaip reikia tam pasiruošti“, – sakė V. Kalininas. Pasak jo, penkiakovinininkai į varžybas niekuomet nesiveža turistų, tai yra, sportininkų, iš kurų nebūtų galima laukti aukštų rezultatų. Nors penkiakovininkai mėgsta juokauti, kad rezultatai labiausiai priklauso nuo to, kokį žirgą burtai lemia jojimo rungtyje, medalių badui penkiakovininkai nenusiteikę.

 

PLAUKIMAS

Svarbiausios varžybos: Liepos 26-rugpjūčio 2 d. Romoje (Italija) – Pasaulio čempionatas.

Lyderiai: Vytautas Janušaitis, Giedrius Titenis, Paulius Viktoravičius, Raminta Dvariškytė

Į pasaulio čempionatą Romoje, planuojama, vyks dvylika plaukikų: visi aštuoni Pekino olimpiečiai, neskaitant Rolando Gimbučio, ir keturi nauji veidai. R. Gimbučio karjera Lietuvos rinktinėje, panašu, nutrūko visiems laikams. Prieš olimpines žaidynes prašęs šanso sugrįžti, bet Pekine, kaip sako rinktinės treneris Jonas Juozaitis, pasirodęs žemiau bet kokios kritikos, R. Gimbutis su Lietuvos plaukimo federacija dabar nepalaiko jokių ryšių ir finansiškai nėra remiamas. Tiesą sakant, kažkada itin talentingu plaukiku laikytą R. Gimbutį grąžinti į rikiuotę federacija niekuomet pernelyg nesistengė, nes kandidatų plaukti gerai ir taip netrūko. 

Rinktinės treneris Jonas Juozaitis ypatingai džiaugiasi kauniečio Edvino Dautarto, kuris, pasak trenerio, pagaliau subrendo stabiliam rezultatui, pažanga. Apskritai šią vasarą plaukikai patys sau kelia tikslus, didesnius nei oficialūs federacijos reikalavimai – jei treneriai džiaugtųsi patekimu į pusfinalį, sportininkai galvoja tik apie finalą. Ne visiems startai Pekino olimpinėse žaidynėse, pirmiausia kalbant apie lyderį Vytautą Janušaitį, susiklostė taip, kaip planuota, todėl plaukikai nusiteikę ryžtingai, siekdami išnaudoti tą pasiruošimo bagažą, kuris buvo sukauptas dar prieš olimpines žaidynes.

 

BAIDARĖS IR KANOJOS

Svarbiausios varžybos: Birželio 25-28 d. Brandenburge (Vokietija) – Europos čempionatas. Rugpjūčio 12-16 d. Dortmute (Kanada) – Pasaulio čempionatas.

Lyderiai: Alvydas Duonėla/Egidijus Balčiūnas, Vytautas Vaičikonis, Jevgenijus Šuklinas, Raimundas Labuckas/Tomas Gadeikis.

 Iš dvivietę baidarę irklauojančių Alvydo Duonėlos ir Egidijaus Balčiūno tikimais medalių. Vieta už šešetuko ribų pasaulio čempionate nebūtų džiuginantis rezultatas. Nebus lengva? Be abejo, taip. Pasaulio taurės varžybos Čekijoje parodė, kad konkurentai prieš sezoną taip pat nesnaudė. Kaip teigė naujasis federacijos generalinis sekretorius Virmantas Galdikas, “reikia dar daugiau treniruotis, nežiūrint į tai, kad pasiruošimas iki sezono buvo labai intensyvus ir, atrodė, sėkmingas”. Pasak jo, baidarininkų laukia sunki kova ne kiek fiziškai, kiek psichologiškai. Ne fizinis pasiruošimas, o būtent psichologija ne retai paveda stipriausius Lietuvos baidarininkus, tad jei nepaves šią vasarą – medaliai bus pasiekiami ranka.