Sportskeleton.com

29 metų 183 cm ūgio įžaidėjas Rolandas Jarutis, krepšininko karjerą pradėjęs gimtuosiuose Mažeikiuose, galbūt yra vienintelis krepšininkas, net keturiose pagrindinėse Lietuvos lygose iškovojęs čempiono titulą.

1996 m. kartu su Mažeikių “Nafta” R. Jarutis tapo LKCL, 1997 m. su Vilniaus “Vadu” – LKBL, o dar po metų su pačia ekipa LKAL čempionu. Tuo tarpu su Vilniaus “Lietuvos rytu” R. Jarutis ne tik iškovojo LKL čempiono žiedą (2000 m.), bet ir triumfavo ULEB taurės turnyre (2005 m.). Šiemet krepšininkas persikėlė į Kiprą, kur pasirašė sutartį su Limasolio AEL klubu.

Tai ne pirmasis R. Jaručio užsienio klubas. Krepšininkas yra rungtyniavęs Prancūzijos, Portugalijos, keliuose Lenkijos klubuose. Taip pat beveik dvejus metus gynė Vilniaus “Sakalų” garbę.  Trumpam į Lietuvą sugrįžęs krepšininkas apsilankė šios ekipos rungtynėse su “Šiauliais”.

– Kaip jums klostosi sezonas Kipre ir ką viekiate Lietuvoje?

– Viskas yra labai gerai. Bent jau buvo gerai iki pirmų oficialių rungtynių. Žaidėme dėl Kipro supertaurės, ją laimėjome, tačiau pats patyriau traumą. Paprasčiausiai nukritau, kaip prieš tai buvau kritęs milijonus kartų. Negalvojau, kad trauma bus rimta, tačiau trūko raisčiai. Teko grįžti namo pasidaryti išsamesnius tyrimus. Visas gydymas ir reabilitacija truko mėnesį, tačiau sekmadienį (lapkričio 13 d., – red.past.) jau prisijungsiu prie komandos. Laukia FIBA taurės rungtynės Taline, kur galbūt jau mėginsiu išbėgti  į aikštę. Aišku, reikia laiko pasportuoti, atgauti formą, o šiaip viskas gerai.

– Esate pakeitęs nemažai klubų. Palyginkite savo karjeros metus, praleistus užsienyje ir Lietuvoje.

– Mano didžiausi laimėjimai yra susiję su  “Lietuvos ryto” vardu. Tapau LKL čempionu, laimėjau ULEB taurę. Tai nuostabi komanda, nuostabūs žmonės, su kuriais teko praleisti dalį laiko. Taip pat ir “Sakalai”. Galbūt nežaidžiau čia ilgai, bet buvo įspūdingų momentų – lemiami metimai, nerealios pergalės. Ir, aišku – Mažeikiai. Mano gimtas miestas, nuo kurio galbūt ir reikėjo pradėti kalbėti. Gaila, kad neliko “Naftos”, kuri žaidė aukščiausioje lygoje ir buvo tikrai gera komanda. Tačiau aš stebiu rungtynes “Sakalai”-”Šiauliai” ir džiaugiuosi, kad ant šiauliečių atsarginių suoliuko keturi mažeikiečiai žaidėjai ir mažeikietis treneris. Tai yra gražu. Aš savo miestui jaučiu begalinę meilę.

O visos užsienio šalys, kuriose teko žaisti, yra savotiškai įdomios. Portugalijoje tapau čempionu, bet to nesureikšminu. Lenkijoje su “Polonia” teko iškovoti medalį, nors Varšuvos klubas jau 30 metų nieko nebuvo laimėjęs. Neabejoju, kad šiemet tapsiu Kipro čempionu. Nesvarbu, kad lygis ten kur kas mažesnis, tačiau komanda žaidžia FIBA lygoje, todėl sieksime pasirodyti ir kažką laimėti. Visur gerai, bet namuose yra geriausia. Arčiausiai širdies visada bus Lietuva.

– Kuriam laikui pasirašėte sutartį su Kipro klubu?

– Pasirašiau vieneriems metams, tačiau, nors ir esu traumuotas, jau gavau pasiūlymą pratęsti sutartį. Nežinau, kaip viskas bus. Laikas parodys, kaip dėl patirtos traumos galėsiu toliau sportuoti. Kitas dalykas – ką mes šiemet pasieksime. Jeigu laimėtume čempionatą, jei viskas susiklostytų labai gerai, sąžiningai sakau, važiuočiau į kitą šalį ir siekčiau kažko kitoje šalyje. Kiek aš metų žaidžiau, visą laiką buvo medaliai ir tik medaliai. Tačiau apie ateitį galvosiu vėliau, dabar man svarbiausia – sveikata. 

– Ar teko matyti “Lietuvos ryto” rungtynes Eurolygoje? Kaip vertinate savo buvusios komandos pasirodymą?

– Matau visas, rungtynes, kurios rodomos Lietuvoje – tiek Eurolygos, tiek Baltijos krepšinio lygos. Draugai man jas įrašo. Aš galvoju, kad tai tik laiko klausimas, kada “Lietuvos rytas” susižais. Galbūt bus kažkokių pakeitimų, tačiau jie yra gera komanda ir turi parodyti, ką iš tikrųjų gali. Gal jaudulys nemažai lemia, juk beveik visi žaidėjai naujokai Eurolygoje. Pavyzdžiui, “Žalgiris” turi daugiau patirties. “Lietuvos rytui” reikia daugiau laiko, kad įeitų į vėžias, priprastų prie naujo lygio, kuris yra aukščiausias Europoje. Žaidėjai, manau, yra geri, bent jau lietuviau tai tikrai visi atitinka tą lygį.

– Dabar stebite “Sakalų” rungtynes. Kokį įspūdį palieka ši, taip pat jūsų buvusi komanda?

– Už “Sakalus” visada sirgau, sergu ir sirgsiu. Taip yra – kur įneši dalį savęs, kažkokie jausmai visuomet išlieka. “Sakalai” yra “Sakalai”. Gali keistis treneriai, žaidėjai, tačiau komanda turi ypatingą dvasią ir kas bebūtų visuomet išlieka kovingi. Prie senbuvių kiekvienais metais prisijungia nauji žaidėjai ir kiekvienais metais “Sakalai” kažkuom nustebina, parodo kažką naujo. Aišku, visuomet kasnors išeina į aukštesnį lygį, kaip, pavyzdžiui, Renaldas Seibutis. Bet tai yra dalis sportinio gyvenimo. “Sakalai” yra ta komanda, kuriai jaučiu daugybę šiltų dalykų ir didelias simpatijas.

– ”Sakalų” įžaidėjų gretas šį sezoną papildė Tomas Rakauskas, kuris kol kas sulaukia nemažai trenerių kritikos. Ar jums teko matyti šį žaidėją anksčiau, kokia jūsų nuomonė apie jį?

– Anksčiau neteko jo matyti, bet šiemet T. Rakauską matau jau trečiose rungtynėse. Aš manau, kad viskas turi ateiti su laiku. “Sakaluose” šiam žaidėjui yra iš ko mokytis – tiek iš R. Skaisgirio, tiek iš E. Redecko. Abu jie yra patyrę žaidėjai, kurie jaunam krepšininkui gali būti labai naudingi. Šalkus yra labai geras treneris, todėl, visų pirma, reikia įsiklausyti į tai, ką jis liepia, kokius nurodymus kelia ir nepamiršti vyresnių žaidėjų patarimų. Ir, aišku – darbas. Talento ten kur kas mažiau reikia, svarbiausia – darbas.

– Antri metai organizuojamas Baltijos lygos čempionatas. Lietuvoje yra nemažai tiek skeptikų, tiek palaikančių tokią varžybų sistemą. Kuriems pritariate jūs?

– Aš čempionatą vertinu tik teigiamai. Be abejo, Lietuvos komandos vienareikšmiškai  dominuoja, o tokioms komandoms kaip “Žalgiris” ar “Lietuvos rytas” galbūt nėra tokio teigiamo pojūčio, kadangi šie klubai palyginus su kitomis komandomis yra tikri grandai. Tačiau mūsų lygos vidutiniokams, žaidėjams, rungtyniaujantiems Kėdainiuose, Panevėžyje ar Klaipėdoje, suteikiamos didesnės galimybės tobulėti. Nors lietuvių krepšinio mokykla yra geriausia, tačiau galima kai ko pasimokyti ir iš kitų.

– Jūsų prognozės: kaip “Lietuvos rytui” ir “Sakalams” susiklostys sezonas Baltijos lygoje?

– ”Lietuvos rytas”, vienareikšmiškai, bus finale, turbūt su “Žalgiriu”. Pusfinalį abi šios komandos turėtų įveikti be didesnio vargo. O finalas… Kaip visada, kovos tarp “Žalgirio” ir “Lietuvos ryto” yra neprognozuojamos, tad neaišku, kas gali nutikti. Daug faktorių nulems vienos ar kitos komandos pergalę.

“Sakalai” yra kovinga komanda, pernai parodžiusi, kad gali kovoti dėl aukštų vietų ir buvusi arti finalinio ketverto. Šiemet, manau, jei žais taip, kaip su “Žalgiriu” – kodėl negalėtų patekti tarp geriausių keturių BBL komandų? Tokia mintis knibžda, kad visas ketvertas bus sudarytas tik iš Lietuvos komandų.

– Užsiminėte apie rungtynes “Sakalai”-”Žalgiris”…

– … Taip, teko matyti, turiu įrašą. Nuvešiu savo komandos draugams parodyti. Ten treneriai, žaidėjai labai domisi Lietuvos krepšiniu. Mano nuomone, tai geriausia krepšinio mokykla apskritai, tad jiems tikrai yra į ką pažiūrėti, iš ko pasimokyti.

Publikuota