Sportskeleton.com

Ar reikalinga vieta Vilniuje, kur šachmatų mėgėjai laisvalaikiu galėtų susirinkti pažaisti šachmatais? Vyresnio amžiaus šachmatininkai su nostalgija prisimena laikus, kai  Universiteto g. 4 veikė šachmatų klubas, kaip magnetas traukęs sostinės stalo žaidimų mėgėjus. Dar anksčiau šachmatų skverelis puikavosi Sereikiškių parke. Viso to jau seniai nebeliko, nors poreikis, panašu, nė kiek nesumažėjo.

Vilniaus šachmatų ir bridžo klubo sekretorius Virgilijus Grabliauskas sako nuolatos sulaukiantis vilniečių skambučių. Žmonės teiraujasi, kur galėtų pažaisti šachmatais su kitais mėgėjais, pabendrauti su bendraminčiais. Mes nenorime sėdėti namie - nuolat kartoja skambinantys miestelėnai, dažniausiai - vyresnio amžiaus.

Skambučiais atakuojamas ir šachmatų klubas „Vilniaus fortas”, kurio pagrindinė misija - ugdyti jaunuosius šachmatininkus. „Mes dirbame su vaikais, mėgėjams tiesiog neturime laiko. Mūsų tikslas - žinias ir laiką atiduoti jauniems žmonėms, kurie dar formuojasi. Be to, mes nesame biudžetinė organizacija, mes turime išsilaikyti. Skambinantiems sakau „ateikite”, bet perspėju, kad pas mus yra mokama”, - teigė „Vilniaus forto” įkūrėjas Laimonas Kudžma.

„Skaudu, kad taip yra. Mieste tikrai turi būti normali vieta, normalios patalpos, kur žmonės ateitų pažaisti šachmatais. Deja, savivaldybei tai nerūpi”, - pridūrė L. Kudžma.

„Poreikis tikrai yra, sulaukiame labai daug skambučių… Ką aš žmonėms galiu pasakyti? Nukreipiu į Vilniaus šachmatų ir šaškių mokyklą, kuri yra biudžetinė organizacija ir kuri, kiek žinau, skiria keletą valandų mėgėjams, norintiems tiesiog laisvalaikiu pažaisti šachmatais”, - teigė V. Grabliauskas.

Be abejo, nekilnojamojo turto ir jo išlaikymo kainos sostinėje nėra tokios, kurios leistų savivaldybei dalinti patalpas visuomeninėms reikmėms į kairę ir į dešinę. L. Kudžma sako, kad savivaldybei ir nereikia kabintis dar vienos kilpelės po kaklu mokant už dar vienos patalpos visuomeninėms reikmėms išlaikymą.

„Tegul savivaldybė skiria patalpas nuomos pagrindais. Kad ir „Vilniaus fortui”. Mes jas „išsilaižysime” ir tada pažiūrėsime, ką iš to gaus miestas, kuriame, galima sakyti, nėra vietos mėgėjams susirinkti pažaisti šachmatais. Tačiau tikėtis, kad savivaldybė atkreips dėmesį į viešąją įstaigą, kurią įkūrė ne pati savivaldybė, o privatūs žmonės, yra nerealu. Ką galime padaryti mes - tik telkti bendras jėgas ir padėti išsiaiškinti interesą, ar Vilniui to reikia, ar ne? Aš manau, kad reikia”, - dėstė L. Kudžma.

Lietuvos šachmatų federacijos direktorė Laima Domarkaitė nelinkusi strėlėmis laidyti į miesto valdininkus. Pasak jos, iniciatyvą turi rodyti patys šachmatų mėgėjai, galintys burtis į klubus ir už tam tikrą nario mokestį gauti galimybę pasivaržyti su bendraminčiais.

L. Domarkaitė primena, kad laikai, kai visos durys buvo atveriamos už dyką, seniai praeity. Sunku nesutikti: juk norintys pažaisti krepšinį ar badmintoną taip pat neras salės, kuri būtų visiems ir visąlaik atvira. 

Be to, pasak L. Domarkaitės, ir daugelyje Europos šalių, pavyzdžiui, Austrijoje, Vokietijoje, tik patys didžiausi šachmatų klubai turi savo patalpas. Kiti - nuomojasi, arba tariąsi su kavinėmis, galerijomis, muziejais ir problemos iš to nedaro.

„O pas mus vis dar išlikęs tas požiūris, kad būtinai reikia turėti savo, - teigia L. Domarkaitė. - Viskas priklauso nuo pačių žmonių ir nuo vadybos. Jei žmonės neorganizuoti, patys nesirūpina, tai normalu, kad neturi kur žaisti. O sporto vadybininkų trūkumas - iš tiesų didelė problema. Jų nėra. Jei ir yra - į šachmatus jie neateina.”

L. Kudžmos nuomone, lyginti su pavyzdžiais užsienyje vargu ar galima, mat Lietuvoje, priešingai nei daugelyje kitų Europos valstybių, šachmatų klubinės kultūros, galima sakyti, nėra. „Tikrų klubų Lietuvoje - tik vienas kitas. Aš nekalbu apie klubus, kurie kuriasi prie įvairių švietimo įstaigų ar neįgaliųjų organizacijų”, - teigė L. Kudžma.

Vilniaus savivaldybei miestą reprezenuojantys klubai, kurie veikia viešųjų įstaigų pagrindu, nebeįdomūs. Motyvas ko gero toks - miesto biudžeto pinigais išlaikoma Vilniaus šachmatų ir šaškių mokykla ir to pakanka. Toks požiūris, pasak L. Kudžmos, pasmerkia šachmatus.

„Svarbiausia - masiškumas. Be jo neatsiras nei talentai, nei rezultatai. Be savivaldybės pagalbos pasiekti masiškumą neįmanoma”, - įsitikinęs „Vilniaus forto” direktorius.

„Mes galime plėstis, didinti narių skaičių, tačiau mes turime išsilaikyti, deja,  nesulaukdami paramos iš savivaldybės. Tai  reiškia, kad ateinantys pažaisti turės susimokėti. Tai siunčia paradoksalią žinia, kad šachmatai, kaip ir tenisas, yra brangus sportas, nors įrangos prasme jis yra paprastas ir prieinamas visiems”, - teigė L. Kudžma.

Beje, Vilnius neturi nė vienos salės, kurioje ne tik galėtų rinktis šachmatų mėgėjai, bet ir kurioje gali būti vykdomos oficialios varžybos. Taip yra nepaisant to, kad Vilniaus šachmatų ir bridžo klubas - daugkartinis Lietuvos šachmatų čempionas.

Prieš metus klubas kreipėsi į savivaldybę dėl patalpų, tačiau atsakymas buvo neigiamas, nors Vilniaus šachmatų ir bridžo klubas, būdamas vienu geriausių šachmatų klubų Lietuvoje, Vilnių reprezentuoja ne tik šalyje, bet ir užsienyje.

„Lygos varžybose žaidžia penki prieš penkis, todėl reikia patalpos, kurioje tilptų penki stalai. Nuomojame viešbučių konferencijų sales, bet ne visos tinka, mat vienose  salėse stalai per dideli, kitose - netinkamos formos… Galima sakyti, Vilniuje yra tik du viešbučiai, kuriuose galime rengti varžybas - „Šarūno” ir „Karolinos”.

Kavinėse rengti rimtas varžybas sudėtinga dėl galimo triukšmo, lankytojų antplūdžio. Kartais kreipiamės ir į Vilniaus šachmatų ir šaškių mokyklą, bet, žinote - juk tai mokymo įstaiga… Nutraukiamas mokymo procesas, vaikams pasakoma, ateikite kitą kartą, o tai nėra gerai…”, - pasakojo  V. Grabliauskas, kuris yra ir VšĮ „Nacionalinė šachmatų lyga” direktorius.

GEROS ŽINIOS

Alternatyva šachmatų mėgėjams, norintiems pasivaržyti tarpusavyje - žaidimas internete. Tačiau ne tik vyresnio amžiaus šachmatininkai paliudys, kad gyvo žaidimo, jaučiant delne medinę figūrėlę ir matant prieš save varžovą, virtualios kovos neatstos…

Vieta, kur šachmatų mėgėjai gali susiburti - „Pupos” prekybos centre esančiame „Forto dvaro” restorane. Čia kiekvieną antradienį ir trečiadinį „Galvosūkių pasaulis” organizuoja stalo, loginių ir klasikinių žaidimų vakarus, kuriuose laukiami iš šachmatų mėgėjai.

Beje, Vilniaus šachmatų ir bridžo klubo sekretorius Virgilijus Grabliauskas pastebi, kad ypatingai prieškariu Lietuvoje išplitusi mada kavinėse žaisti šachmatais, pamažu grįžta. Atsiranda vis daugiau kavinių, kuriose lankytojams pasiūlomas ne tik meniu, bet ir šachmatų lenta bei figūrėlės.

Rugsėjo vidurys, Sereikiškių parkas. Čia jau trečius metus vyko šachmatų mėgėjų turnyras O. Benderio taurei laimėti. Vienas iš pagrindinių organizatorių siekių - priminti, jog būtent Sereikiškių parke ilgą laiką gyvavo skverelis šachmatų mėgėjams, kurį būtų galima atgaivinti.

„Galbūt ne atgaivinti tai, kas buvo, - patikslina Lietuvos šachmatų federacijos direktorė Laima Domarkaitė, - o tiesiog pabandyti pritaikyti viešas erdves šachmatams, pavyzdžiui, įrengiant stacionarias šachmatų lentas. Tą idėja yra vystoma.”

 Į Vilniaus miesto savivaldybės planus atnaujinti Sereikiškių parką šachmatų skvero įrengimas yra įtrauktas. Valdininkų pažadas - jį turėti 2012 metais.