Stažuočių naudą nusveria neryžtas

sekmadienis, 29. kovas 2009

Švietimo mainų paramos fondas sporto federacijoms siūlo: jūsų sporto šakos treneriai gali vykti į stažuotes bet kurioje Europos sąjungos šalyje ir jums tai nekainuos nė cento. Federacijos purto galvą: „Mums to nereikia”. Kodėl?

  zoles-riedulininkes-ispanijoje.jpg

 “Mokymosi visą gyvenimą” programos Leonardo da Vinči paprogramės mobilumo projektus Lietuvos sporto federacijų sąjunga (LSFS) vykdo jau trečius metus. Šie mobilumo projektai – tai puiki galimybė sporto treneriams keistis turima patirtimi su užsienio specialistais, tobulinti praktinius gebėjimus, įgyti naujesnių teorinių žinių, užmegzti ilgalaikius bendradarbiavimo ryšius su užsienio partneriais ir t. t. Kelti profesinės kvalifikacijos ir įgūdžių vykstama į pasirinktą Europos sąjungos šalį – federaciją, klubą, sporto mokyklą ar kitą organizaciją. Mainų vizitas gali trukti nuo 1 iki 6 savaičių. Švietimo mainų paramos fondas apmoka visas kelionės, dienpinigių, apgyvendinimo, draudimo išlaidas, skirdamas vienkartines išmokas dalyviams. Tačiau Lietuva nebūtų Lietuva, jei ir idealioje situacijoje neišlystų problema. O problema paprasta – Lietuvos sporto federacijų tai tiesiog nedomina…

 

 PASYVUMAS. 2007 metų projektas jau visiškai įgyvendintas ir užbaigtas, jame dalyvavo 23 Lietuvos sporto treneriai, atstovę 6 sporto federacijoms. 2008 metų projektas dar tebevyksta, jame dalyvauja 26 treneriai iš 5 sporto federacijų ir klubų. Taigi, per dvejus metus šios programos dėka patirties užsienyje sėmėsi 49 treneriai. Deja, nepakankamai daug. LFSF projektų vadovė Agnė Kručkauskaitė tikina, kad kiekvienais metais teikdama naują projektą sąjunga susiduria su sunkiai paaiškinamu federacijų pasyvumu ir tiesiog nenoru dalyvauti programoje. „Galbūt tai baimė, nenoras prisiimti atsakomybę”, – stebisi A. Kručkauskaitė, pabrėždama, kad šie projektai nereikalauja jokio pačių federacijų finansinio indėlio. Į LSFS kvietimus dalyvauti 2009 m. projekte atsiliepė vos dvi federacijos, kitas… teko įkalbinėti. Paraiška, pateikta Švietimo mainų paramos fondui, šiuo metu yra vertinama ir jei bus gautas finansavimas, 2009 m. projekte dalyvaus 21 treneris vos iš 4 sporto federacijų. Be abejo, jų galėtų būti daugiau, mat jokių kvotų ar limitų, ribojančių trenerių dalyvavimą projekte, nėra. Kodėl federacijos nesinaudoja atvertomis galimybėmis, A. Kručkauskaitė tik spėlioja. „Galbūt įsivaizduoja, kad bus labai sunku tvarkyti dokumentus, nors visus dokumentus sutvarkome mes, federacijoms tereikia pristatyti čekius…” – teigia LSFS projektų vadovė.

Read more

Fechtuotojos pasirinkimas

antradienis, 3. kovas 2009

matlauskaite-paulina-01.jpg

Viena perspektyviausių Lietuvos fectuotojų šešiolikmetė  Paulina Matlauskaitė tarptautiniame jaunių fechtavimosi turnyre Krokuvoje (Lenkijoje) iškovojo antrąją vietą. Iš viso turnyre dalyvavo 82 fechtuotojos iš Lenkijos, Lietuvos, Ukrainos, Čekijos, Vengrijos, Venesuelos, Slovakijos. Iškopusi į turnyro finalą Paulina užsitikrino tarptautinę kategoriją, ji suteikta ir sportininkės trenerei Rasai Rimgailienei.

R. Rimgailienė sako, kad Paulina turi viską, ko reikia, siekiant tapti pasaulinės klasės žaidėja, tačiau olimpine viltimi auklėtinės kol kas neskuba vadinti. Trenerė nėra tikra, ar Paulina išdrįs ateitį susieti su fechtavimu. Pati Paulina apie olimpines aukštumas nė nedrįsta svajoti – Lietuvoje, pasak jos, tai pernelyg sudėtingas kelias.

Read more

Sėkmė skatina pokyčius

penktadienis, 20. vasaris 2009

makarenka-bosas-01.jpg

POKYČIAI. Pakilimą išgyvenančios sporto federacijos, nusiteikusios dar didesniems pokyčiams, užsimojo keisti vadovus. Pernai Pekino olimpinėse žaidynėse pirmą kartą dalyvavo badmintonininkai iš Lietuvos, tačiau gruodį Lietuvos badmintono federacijos prezidentu buvo išrinktas Vilmantas Liorancas, pakeitęs 18 metų federacijai vadovavusį Juozą Špelverį. Vasario 12 d. naują federacijos prezidentą pasveikino ir regbininkai. Juo Lietuvos regbio federacijos valdyba vienbalsiai išrinko 53 metų klaipėdietį Antaną Bosą. Iki šiol federacijai 12 metų vadovavo vilnietis Aleksandras Makarenka.

 PAPRAŠYTAS. Verslinininkas ir buvęs Seimo narys A. Bosas – praeityje garsus regbininkas, Lietuvos čempionas ir Lietuvos rinktinės narys, vienas regbio Klaipėdoje pradininkų. 1978 m. Klaipėdoje A. Bosas įkūrė regbio klubą „Kuršiai”, kuriame pats žaidė ir dirbo treneriu, dabar yra pagrindinis šios komandos rėmėjas. Tad regbio federacijos vadovu jis tapo neatsitiktinai. „35 metus esu regbio patriotas”, – sako pats A. Bosas. Vis dėlto, net jam pačiam valdybos sprendimas buvo netikėtas. „Šis postas man netikėtas, nes niekad nenorėjau būti vykdančiojoje valdžioje, mat turiu savo klubą, kurį reikia išlaikyti. Tačiau valdybos posėdyje situacija pakrypo taip, kad buvau tiesiog mandagiai paprašytas užimti šį postą. Be teisės atsisakyti”, – šyptelėjo A. Bosas. Be A.Boso LRF valdyboje bus Genadijus Mikšys, Raimundas Švambaris, Alvydas Stulpinas (visi – Šiauliai), Admundas Butkus (Vilnius), Vytautas Vasilenko (Kaunas), Audrius Balčėtis (Panevėžys), Linas Juodzevičius (Marijampolė), Rolandas Alksnys (Jurbarkas) ir Alfredas Stropus (Plungė). LRF valdybos pirmininku išrinktas A. Stulpinas.

Read more

4 klausimai Laurai Asadauskaitei

antradienis, 17. vasaris 2009

asadauskaite-laura-01.jpg

25-ąjį gimtadienį šį mėnesį švęsianti penkiakovininkė Laura Asadauskaitė, Pekino olimpinių žaidynių dalyvė, yra baigusi Vilniaus pedagoginį universitetą, o Mykolo Romerio universitetas šiuo metu studijuoja Europos sąjungos politiką ir adminstravimą.

Read more

Žingsniai ant olimpinio slenksčio

penktadienis, 6. vasaris 2009

regbis-01.jpg

Rudenį Kopenhagoje, Danijoje, vyksiančiame Tarptautinio olimpinio komiteto (IOC) kongrese turėtų paaiškėti, kurios dvi sporto šakos papildys vasaros olimpinių žaidynių programą, iš jos pašalinus beisbolą ir softbolą. Nuspėti IOC sprendimą beveik neįmanoma, nes sulaukti olimpinės malonės tikisi toli gražu ne viena sporto šaka. Tarp jų – ir pakilimą Lietuvoje išgyvenantis regbis.

Šiuo metu yra 44 sporto šakos, kurias IOC yra pripažinęs, bet neįtraukęs į olimpinę programą. Teorinius šansus vieną dieną tapti olimpine sporto šaka turi kiekviena iš jų, tačiau kalbama, kad realiausias galimybes jau šiemet sulaukti IOC malonės turi regbis, golfas, skvošas, karatė ir riedučių sportas. Regbis – Lietuvai būtų bene geriausias pasirinkimas, nes ši sporto šaka mūsų šalyje išgyvena pakilimą, nors būdama neolimpine sporto šaka didelės paramos nesulaukia. Lietuvos regbio rinktinė pripažinta sėkmingiausia 2008 m. regbio komanda pasaulyje, pasaulio reitinge mūsiškiai šoktelėjo iki pirmojo penkiasdešimtuko.

REIKALAVIMAI. Peržengti olimpinės programos slenkstį nėra paprasta. Olimpinės chartijoje numatyti du reikalavimai, kurie yra būtini. Net ir juos įvykdžius, laukia dar ilgas kelias: italo Franco Carraro vadovaujama komisija, kuri išanalizavusi sporto šakų galimybes ir pasiektus rezultatus, pateikia ataskaitą IOC vykdomajam komitetui, o šis priima sprendimą – leisti IOC nariams balsuoti dėl sporto šakos įtraukimo į olimpinę programą ar ne. Jei taip – IOC sesijoje galutinį verdiktą slaptu balsavimu taria IOC nariai, kurių yra 108.

Tie du reikalavimai, nurodyti olimpinėje chartijoje, skamba taip: sporto šaką vyrai turi praktikuoti ne mažiau kaip 75 šalyse, esančiose bent keturiuose žemynuose, o moterys – nemažiau kaip 40 šalių bent trijuose žemynuose; sporto šakos tarptautinė federacija privalo priimti ir įgyvendinti pasaulinį antidopingo kodeksą. Dar viena sąlyga: į olimpinę programą sporto šaka gali būti įtraukiama tik likus ne mažiau kaip 7 metams iki olimpinių žaidynių. Olimpinėje chartijoje nenumatyti, bet ne ką mažiau svarbūs kriterijai yra susiję su gebėjimmu patraukti žiūrovų, TV transliuotojų ir rėmėjų susidomėjimą.

Read more

Virtualus pabėgimas iš Lietuvos

penktadienis, 30. sausis 2009

lkl-krepsinis-01.jpg

Yra toks posakis: nerandi išeities iš padėties, pakeisk padėtį. Būtent tai daryti yra pasiruošę aklavietėje atsidūrę profesionalūs krepšinio klubai. Tiesa, dar nepramintu taku niekas nesiryžta žengti pirmieji.

Kaip žinia, profesionalius sporto klubus prislėgė nauja mokesčių našta.  Krepšinio klubų vadovai vidury sezono priversti sukti galvas iš kur gauti papildomus kelis šimtus tūkstančių litų, o futbolo klubai, besiruošdami naujam sezonui, sprendžia, kurias išlaidų eilutes reikėtų apkarpyti.

Šioje sumaištyje vis garsiau kalbama apie scenarijų, galinčiu klubams padėti išsisukti nuo vėzdo, kuriuo jiems virš galvos mosuoja valstybė: perleisti žaidėjus užsienio klubams, nuomos teisėmis susigąžinti juos atgal, o mokesčius, gerokai mažesnius, mokėti toms pačioms užsienio valstybėms.

Read more