Sportskeleton.com

 Futbolą žaidė ir žaidžia didingi žmonės. Manote, kalba eina apie Diego Maradona ar Paolo Maldini? O, ne. Tai kalba apie popiežių Joną Paulių II ir rokerį Rodą Stewartą…

 Ispanas Julio Iglesias turįs dainininko talentą suprato po 1963 m. nutikusio autoįvykio. Tuomet Julio buvo… Madrido „Real“ komandos vartininkas. Ligoninėje gulėjusiam J. Iglesias’ui medicinos sesuo į palatą atnešė gitarą. Ispanas suprato einantis ne tuo karjeros keliu ir metęs sportą atsigręžė į muzikos pasaulį.

 Tuo tarpu anglų roko žvaigždė Rodas Stewartas beveik tuo pat metu, 1960 metais, buvo priimtas į Aglijos „Brentford“ klubą mokiniu, nors futbolo treniruotės paties Rodo labai nedomino… „Aš ten turėjau nueiti tris keturis kartus per savaitę pažaisti futbolą ir išvalyti pagrindinės komandos žaidėjų batus. Tačiau jau tuomet mano galvoje buvo tik muzika, o tai dariau tik todėl, kad tėvas būtų patenkintas. Jis norėjo, kad bent vienas iš sūnų taptų profesionaliu žaidėju. Mano šeimynėlė buvo tiesiog pamišusi dėl futbolo. Futbolo žaidė abu vyresnieji broliai, žaidė tėvas, žaidė senelis… Aš tiesiog neturėjau kitos išeities…“, – prisiminimais dalijasi R. Stewartas.

Read more �

 Latvijos krepšininkai 2001 m. Europos čempionato ketvirtfinalyje sensacingai įveikė Lietuvos rinktinę, tačiau nuo to laiko į geriausių žemyno komandų dvyliktuką neprasimušė nė karto. Naujoji brolių latvių viltis – Kaune gimęs ir augęs Kęstutis Kemzūra. 39 metų strategas teigia, jog džiaugtųsi sėkme, jei šių metų Europos čempionate Latvijos ir Lietuvos rinktinių keliai vėl susikirstų. 

GERIAU PABANDYTI, NEI GAILĖTIS

– Jūsų trumpoje trenerio karjeroje netrūko drąsių sprendimų – išvyka į Stambulą, vėliau iššūkis pakeisti Joną Kazlauską „Lietuvos ryto“ ekipos vyriausiojo trenerio poste, galiausiai – sprendimas stoti už Latvijos nacionalinės rinktinės vairo. Svarbiausius sprendimus priimate spontaniškai, pasikliaudamas nuojauta, ar stengiatės viską racionaliai apsvarstyti?

– Stengiuosi atidžiai pasverti visus „už“ ir „prieš“, bet kartais būna taip, kad turi žaibiškai apsispręsti. Taip, tai buvo nelengvi sprendimai, kaip ir apsisprendimas vykti į Sankt Peterburgo „Dinamo“, tačiau galiausiai supranti, kad geriau pabandyti, nei po to kaltinti save, kad nepabandei.

– Manau, kad viena iš jūsų sėkmės priežasčių yra ta, kad treneriai, su kuriais dirbote, jumis labai pasitikėdavo. Pavyzdžiui, Lietuvos rinktinės strategas Antanas Sireika treniruočių ir pasiruošimo procese ypatingai drąsiai pasikliaudavo asistentais. Daug laisvės suteikdavo ir Davidas Blattas, kurį netgi vadinote partneriu.

– Visaip būdavo… Aš tiesiog esu dėkingas likimui, kad visi žmonės, su kuriais dirbau ir žaidžiau, buvo geri mokytojai ir daug ko iš jų pasisėmiau. Mano krepšinio filosofija susideda iš visko, ką rinkau. Nėra taip, kad baigi žaidėjo karjerą ir tampi geru treneriu. Turi praeiti ir karštį, ir lietų. Aš esu dėkingas visiems, kurie manyje kažką įžvelgė ir kvietė dirbti kartu. Aš stengiausi padėti.

– Prieš keletą metų vyriausiojo trenerio postą siūlė Lenkijos krepšinio federacija, bet nesutikote. Juolab, kad tada jau buvo žinoma, jog 2009 m. čempionatas vyks būtent Lenkijoje – puiki proga sėkmingai pasirodyti. Kuo patrauklesnis latvių pasiūlymas? Read more �

 Nuo 2001 m. Kęstutis Kemzūra dirbo penkiuose keturių šalių krepšinio klubuose – Turkijoje, Lietuvoje, Rusijoje ir Italijoje. Naujasis Latvijos nacionalinės rinktinės treneris verčia naują karjeros puslapį, kuriam laikui palikdamas klubinį krepšinį. 

Per savo krepšininko karjerą Kęstutis Kemzūra rungtyniavo Kauno „Atleto”, „Šilutės”, Vilniaus „Lietuvos ryto”, Panevėžio „Kalnapilio”, vėliau „Semos”, ir Gmundeno „Swans” (Austrija) klubuose. Po paskutinio sezono Austrijoje K. Kemzūra ilgai gydėsi traumą, po to dar kartą trumpam grįžo į „Šilutę”, tačiau netrukus suprato, kad kūnas jau nebegali atlaikyti didelių krūvių. Nepaisant to, mintys apie karjeros pabaigą trisdešimtmečio krepšinininko negąsdino.

 „Galbūt pagelbėjo tai, kad visą karjerą stengiausi vesti užrašus, man tai buvo įdomu. Visuomet savo ateitį siejau su trenerio darbu, todėl tas pereinamasis periodas nebuvo sudėtingas. Žinau, kad artėjant karjeros pabaigai žaidėjams psichologiškai nebūna lengva – dar norisi sportuoti, bet reikia pasakyti, kad daugiau nebegali, nes tampi lėtesnis, prarandi ištvermę, bet mano atveju didelio psichologinio barjero nebuvo.”  Read more �

 XXIII tarptautinėse olimpinio vicečempiono Antano Mikėno memorialo sportinio ėjimo varžybose Birštone dalyvavo 156 ėjikai iš Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos.

TRADICIJOS. „Tai yra puikios, gilias tradicijas turinčios varžybos, suburiančios geriausius laikmečio pradedančiuosius sportininkus. Taip pat atvyksta ėjikai iš kaimyninių šalių, su kuriais artimai bendradarbiaujame, galima sakyti – vyksta skirtingų sportinio ėjimo mokyklų pasikeitimas patirtimi. Tai puiki proga išbandyti jėgas rezervo sportininkams, o vaikams – galimybė perimti patyrimą iš vyresnių ėjikų”, – sakė Lietuvos sportinio ėjimo asociacijos (LSĖA) prezidentas Kastytis Pavilonis. Vienas iš varžybų organizatorių Povilas Juozaitis teigia, kad po A. Mikėno memorialo varžybų sportinio ėjimo grupės Birštone kasmet sulaukia didelio vaikų antplūdžio. Per metus, deja, vaikų entuziazmas išblėsta, tačiau vienas kitas gabesnis moksleivis pasilieka, ir tai taip pat džiugina. Tradiciškai varžybose dalyvauja ir ėjikai iš Baltarusijos ir Slovakijos, tačiau šįkart Birštone jų nebuvo. Slovakai neatvyko dėl finansinių sunkumų, o baltarusai dėl to, jog tuo pat metu dalyvavo varžybose, kuriose vyko atranka į Europos U-23 lengvosios atletikos čempionatą, liepą vyksiantį Kaune. Read more �

Balandžio 16 d. Maskvoje, Rusijos olimpinio komiteto patalpose, buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis tarp Lietuvos ir Rusijos olimpinių komitetų. Sutartį pasirašė ROK prezidentas Leonidas Tegačiovas ir LTOK prezidentas Artūras Poviliūnas.

Grįžęs iš viešnagės A. Poviliūnas stebėjosi investicijų į sporto objektus apimtimis Rusijoje ir tikino Maskvoje išgirdęs daugybę komplimentų Lietuvos sportui.

  Read more �

Medalių lietus šiuolaikinės penkiakovės pasaulio taurės varžybose patvirtino trenerių prognozes – Lietuvos penkiakovininkai neturėjo didelio vargo prisitaikydam prie naujų taisyklių.

Trys medaliai, kiekvienas skirtingos spalvos – laimikis, kurį iš Egipte vykusių pasaulio taurės antrojo etapo varžybų parsivežė Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės rinktinė. Laura Asadauskaitė tapo nugalėtoja moterų varžybose, Edvinas Krungolcas vyrų grupėje iškovojo sidabro medalį, o Tadas Žemaitis – bronzinį apdovanojimą.

Read more �