Olimpinių vilčių kaina – efektyvus darbas

penktadienis, 13. birželis 2008

Olimpinės programos įgyvendinimui Lietuvos kūno kultūros departamentas (KKSD) per Lietuvos olimpinį sporto centrą 2008 m. skyrė maždaug 10,4 mln. litų,   LTOK olimpinės programos įgyvendinimui šiais metais planuoja išleisti 4 mln. litų.  Kokios sumos atseikėtos sportininkų pasirengimui per visą olimpinį ciklą, kol kas nėra suskaičiuota. Tai bus padaryta rudenį, kadangi procedūra ne iš pačių lengvųjų – reikia ne tik suskaičiuoti lėšas, kurias programos įgyvendinimui skyrė centrinės sporto organizacijos, bet taip pat įvertinti sporto federacijų, savivaldybių ir atskirų klubų indėlį. Todėl pasakyti, kiek kainavo, tiesiogine šio žodžio prasme, kiekvienas olimpinis kelialapis, kol kas negalima.

Praėjusią savaitę LTOK vykdomasis komitetas patvirtino  išankstinį Lietuvos olimpinės rinktinės sąrašą, kuriame – rekordinis 75 sportininkų būrys. Dar kelių kelialapių likimai turėtų paaiškėti artimiausią mėnesį.

Pabandysiu įvertinti sporto šakų nueitą kelią per šį olimpinį ciklą. Sudariau du penketukus. Viename – pavyzdinai sėkmingai  ir efektyviai atranką dėl kelialapių užbaigusios individualios sporto šakos, kitame – kiek nuvylusios, kiek nepateisinusios į jas dėtų lūkesčių. Pagrindiniai, bet ne vieninteliai kriterijai – olimpinių kandidatų skaičius, skirtų lėšų apimtys bei pasiektas rezultatas.


 

***

 

 Lūkesčiai, pažadai, nusivylimai

 

 Teisus LTOK generalinio direktoriaus pavaduotojas Kazys Steponavičius sakydamas, kad tikrieji olimpinio ciklo vertinimai bus po olimpinių žaidynių, kai ant stalo gulės ne tik rinktinės sąrašas, bet ir Pekine pasiektų ar nepasiektų rezultatų išklotinės. Iki olimpinių žaidynių telikus kiek daugiau nei mėnesiui kalbėti apie neigiamus ciklo aspektus ne itin norisi, sporto vadovai šypsodamiesi siūlo šią temą atidėti rudeniui.

 

  • Dziudo

Kita vertus, jau dabar aišku, kad kai kurių sporto šakų vadovams prieš kitą olimpinį ciklą teks pakeisti požiūrį į sportininkų ruošimo strategiją. Pirmiausia tai liečia dziudo federaciją, kuri per visą olimpinį ciklą taip ir nesuprato tam tikrų olimpinėje programoje įrašytų punktų. K. Steponavičius neslepia, kad rudeniop laukia rimtas pokalbis su dziudo federacijos vadovais.

„Darbo grupė buvo nutarusi ir olimpinėje programoje tai buvo užfiksuota, kad atsirenkame po 2-3 kiekvienos sporto šakos atstovus ir juos ruošiame olimpinėms žaidynėms. Dziudo vadovai darė kitaip: jie sudarė kur kas ilgesnį sportininkų sąrašą ir į kiekvieną turnyrą veždavo vis kitus sportininkus. Jų filosofija – „apšaudyti” reikia visus.  Deja, tokia strategija nepasiteisino. Manau, ateityje, jei dziudo bus Londono programoje, darbo grupė, turinti teisių ir pareigų, pasistengs primesti savo strateginę kryptį. Be abejo, pirmiausia turime susėsti prie apvalaus stalo ir išsiaiškinti, tačiau manau, kad nesėkimingai susiklosčius ciklui, LTOK pozicijai dabar pritars ir federacijos vadovai”, – sakė K. Steponavičius.

Vienintelį dziudo kelialapį iškovojo vilnietis Albertas Techovas. Kaunas, daugelio nuostabai, olimpiečio nesugebėjo parengti.

 

  • Plaukimas

Plaukimas toli gražu nėra beviltiškiausia sporto šaka Lietuvoje. Nepaisant dažnai apkalbamo baseinų trūkumo, daugiau ar mažiau gabių plaukikų šalyje atsiranda. Be abejo, olimpiniai kelialapiai iškovoti, lyderis Vytautas Janušaitis paprastai demonstruoja gerą formą, tačiau nusivylimų olimpinio ciklo metu būta ir ne visi jie susiję su Rolando Gimbučio pavarde.

K. Steponavičius apie plaukimą kalba nenoriai. „Sudėtinga situacija, daug niuansų”, – prasitaria LTOK generalinio direktoriaus pavaduotojas. Bene didžiausias priekaištas plaukimui – ne per vieną, o net per du paskutinius olimpinius ciklus į priekį beveik nebuvo pasistūmėta.

„Tikėjomės ženkliai daugiau iš vyriausiojo trenerio J. Juozaičio. Tikėjomės, kad išaugins jaunos kartos trenerį, perduos patirtį. Deja, nepavyko. Reikia palaukti žaidynių ir pamatyti kokie ten bus rezultatai, tačiau jau dabar aišku, kad, išskyrus V. Janušaitį, per aštuonerius metus neiškilo nė vienas plaukikas”, – teigia K. Steponavičius.

Tiesa, pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio sulaukdavo anykštėnas Giedrius Titenis, tačiau paskutiniu metu ir jo rezultatai nustojo džiuginti. Kalbama, kad rasti kalbą su treneriais ambicingam vaikinui trukdo žvaigždžių ligos požymiai.

„Plaukikų atsirinko nemažai, tačiau A normatyvų trūksta. Jei tenkintų vidutinis lygis, situacija nesiskųstume, tačiau šiandien tik apie V. Janušaičio patekimą į finalą galime svajoti. Rezultatų gerėjimo tempai nėra patenkinami”, – teigė Lietuvos olimpinio sporto centro (LOSC) direktorius Linas Tubelis.

 

  • Sunkioji atletika

Nepaisant milžiniško pasiaukojimo, centralizuoto darbo ir daugybės pavardžių, kurios figūravo įvairiuose olimpinių kandidatų sąrašuose, sunkioji atletika vis dar teturi vienišą lyderį – Ramūną Vyšniauską. Tiesa, dauguma kitų kandidatų – dar labai jauni vaikinai, todėl šio olimpinio ciklo investicijos tragedija tikrai nevirto. Dabar svarbiausia  tai, jog R. Vyšniauskas yra ryžtingai nusiteikęs kovoti dėl olimpinio medalio, kuris su kaupu kompensuotų neįgyvendintus sunkiaatlečių lūkesčius olimpinės atrankos metu.

Balandį vykusiame Europos čempionate sunkiosios atletikos rinktinė buvo per plauką nuo antro kelialapio, tačiau 28 metų Donatas Anuškevičius nesugebėjo pasiekti rezultato, kurį treneris Bronius Vyšniauskas vėliau pavadino tiesiog vaikišku. Būtent jo pritrūko iki dar vieno kelialapio.

 

  • BMX dviračiai

Kiek nemalonioje situacijoje atsidūrė Vilma Rimšaitė. Ji vienintelė Lietuvos atstovė BMX dviračių sporto elite, tad abejonių dėl investicijų į šią sportininkę tikslingumo niekad nebuvo ir „neefektyviame” sąraše BMX dviračių sportas atsidūrė ne dėl V. Rimšaitės kaltės. Dviratininkę į kampą įstūmė atrankos kriterijai, kurie paaiškėjo praėjus tik keliems metams nuo olimpinio ciklo pradžios.

„Atrankos kriterijai, kurie nėra naudingi nei mums, nei pačiai sportininkei, buvo patvirtinti po to, kai buvo skirtos lėšos pasiruošimui. Galima sakyti, tik prieš metus sužinojome, kaip bus vykdoma olimpinė atranka BMX dviračių sporte. Tai buvo nemaloni staigmena, nes lėšų į BMX dviračių sportą vis dėl to buvo investuota daug”, – teigė K. Steponavičius.

Atranka pagrįsta tuo, jog sportininkai dėl kelialapio nekovoja individualioje įskaitoje, o kartu renka taškus savo šaliai. Todėl kuo daugiau sportininkų atstovauja šaliai pagrindinėse varžybose, tuo daugiau reitinginių taškų šalis surenka. Lietuvai atstovauja vienintelė V. Rimšaitė, todėl rinkti taškus jai nėra lengva, net jei yra pranašesnė už daugumą savo varžovų.

„Tikime, kad tarptautinė federacija pakeis šią sistema, kuri yra ydinga. Ši sistema  ignoruoja labai daug sportininkų ir, galima sakyti, kelioms šalims, pavyzdžiui, Prancūzijai, Olandijai, Kanadai, JAV, sudaro išskirtines galimybes kovoti dėl kelialapių”, – teigė K. Steponavičius.

Vis dėl to tikimybė, kad V. Rimšaitę išvysime Pekine, yra. Išdalinta penkiolika kelialapių, šešioliktas paliktas šeimininkei Kinijai. Kalbama, kad kinai savo atstovo į BMX dviračių varžybas nedeleguos. V. Rimšaitė viena iš realiausių pretendenčių, kuriai kelialapis gali būti suteiktas išimties tvarka.

 

  • Irklavimas

Šios sporto šakos atstovų per visą ciklą buvo ne tiek ir mažai,  iškovotas kelialapis – vienas. Priežastys? „Federacijos darbo kokybė”, – pirmiausia nurodo LOSC direktorius L. Tubelis. 

“Apskritai irklavimas praranda savo pozicijas. Sudominti jaunimą irklavimu sudėtinga, nes tai labai sunki sporto šaka. Sąlygos taip pat ne pačios geriausios. Neatsiranda naujų veidų, trūksta trenerių. Ko gero, irklavimui trūko ir lėšų, ypač pirmaisiais ciklo metais. Kita vertus, nėra rezultatų, nėra pinigų. Aklai neduodama.”

 

Ką dar galėtume įtraukti į šį sąrašą? Ko gero, laisvųjų imtynių rinktinę, kurios nueitą kelią per olimpinį ciklą L. Tubelis apibendrino taip: „Nors per ketverių metų ciklą jie ūgtelėjo, bet tikslo nepasiekė.”

Be abejo, galėtume įtraukti vyrų dviračių plento ir treko rinktinę, kurios nariai atsisakė atstovauti Lietuvai, kol nebus įvykdytos jų užgaidos, ir kurie galiausiai buvo pašalinti iš olimpinės rinktinės kandidatų sąrašų. Dvylika – tiek jų buvo pirmajame ir antrajame olimpinės rinktinės kandidatų sąrašuose 2006 metais, Ignotas Konovalovas – vienintelis įtrauktas į sąrašą redaguojant jį prieš 2008 metus. Klausimas elementarus: kiek lėšų nuėjo per niek, ruošiant juos olimpinėms žaidynėms? L. Tubelis tikina – ne per daugiausia, mat maištautojai iš sąrašų buvo išbraukti dar prieš ženklų olimpinės programos finansavimo šuolį.

 

 ***

 

Darbas, sėkmė, rezultatai

 

  • Šiuolaikinė penkiakovė

Edvino Krungolco šypsena skalbimo miltelių reklamoje – neatsitiktinė, mat šis olimpinis ciklas šiuolaikinės penkiakovės atstovams buvo išties sėkmingas. Sporto šaka masiškumu negali pasigirti, kandidatų nėra daug, juos visus galima skaičiuoti ant vienos rankos pirštų, tačiau efektyvumas kovojant dėl olimpinių kelialapių – tiesiog pavyzdinis. Keturios kvotos šaliai, o iškovoti kelialapiai – penki, iškėlę federacijos vadovams dilemą, kuriuos du iš trijų penkiakovininkų vyrų į Pekiną deleguoti, kurio – ne.

E. Krungolco ir Andrejaus Zadneprovskio nepatekimas į žaidynes būtų kvepėjęs sensacija, tačiau tai, kad anksčiau už sporto šakos lyderius olimpinį kelialapį iškovojo Tadas Žemaitis – buvo maloni staigmena. Kaip ir kiek netikėtas Lauros Asadauskaitės bronzinis pasirodymas pasaulio čempionate, taip pat garantavęs kelialapį. Galiausiai tik praėjusį mėnesį tapo aišku, kad reitingo taškų olimpiniam kelialapiui užtenka ir jauniausiai rinktinės nariai Donatai Rimšaitei, nors formalumai dėl jos kelialapio dar nesutvarkyti.

 

  • Boksas

Boksininkas Daugirdas Šemiotas buvo vienas pirmųjų, kuriam pavyko iškovoti kelialapį į Pekino olimpines žaidynes. Dar du Lietuvos boksininkai Jaroslavas Jakšto ir Egidijus Kavaliauskas, galima sakyti, įšoko jau į nuvažiuojantį traukinį, tačiau galutinis rezultatas – trys olimpiniai kelialapiai. Palyginimui – Estijai ir Latvijai olimpiniame bokso turnyre neatstovaus niekas, o Skandinavijos garbę gins tik du švedai. 

L. Tubelis boksininkų sėkmę vertina atsargiai. „Boksui pasisekė, bet ne todėl, kad buvo dirbta labai racionaliai. Rezultatas pasiektas, tačiau bokse yra vidinių problemų, trūksta centralizuoto darbo”, – teigė LOSC vadovas.

 

  • Graikų-romėnų imtynės

Ne visiems Lietuvos graikų-romėnų imtynių atstovams ir ne visuose pasaulio ir Europos čempionatuose per pastarąjį olimpinį ciklą viskas sekėsi, tačiau federacijos vadovai ne kartą akcentavo – svarbiausia olimpinės žaidynės. Imtynininkai įgyvendino keltą tikslą – iškovoti rekordinį olimpinių kelialapių kiekį.

„Norime, kad komanda bręstų  ir kad treneriai jaustų pasitenkinimą, matydami kad jų įdėtas darbas atsiperka rezultatais”, – yra sakęs rinktinės treneris Ruslanas Vartanovas. Įdėtas darbas imtynininkams garantavo tokią kreivę: 1992 m. – vienas olimpietis, 1996 m. ir 2000 m. – po du olimpiečius, 2004 m. – trys olimpiečiai, o 2008 m. – keturi olimpiečiai (Mindaugas Ežerskis, Mindaugas Mizgaitis, Valdemaras Venckaitis ir Aleksandras Kazakevičius).

 

  • Dviračių trekas (moterys)

Iš Lietuvos dviratininkių tradiciškai tikimasi daug. Plento rinktinės kelialapiai nebuvo netikėti, tuo tarpu jaunosios trekininkės nustebino daugelį. Galbūt vienintelei Simona Krupeckaitei kelialapis buvo pranašaujamas, nors abejojančių, ar po skausmingo griuvimo Pasaulio taurės varžybose Kinijoje Simona sugebės atsitiesti, taip pat buvo. „Kiekvienas kritimas yra naujo etapo pradžia”, – tuomet santūriai komentavo S. Krupeckaitė ir jos žodžiai buvo pranašiški. Etapas moterų treko rinktinei buvo sėkmingas, į Pekiną kartu su ja vyks dar dvi trenerio Antano Jakimavičiaus auklėtinės – Vilija Sereikaitė ir Svetlana Pauliukaitė.

 

  • Badmintonas

Šios sporto šakos lyderius patiems lietuviams vis dar reikia pristatinėti. Tarptautinės badmintono federacijos stipendijas gaunantys ir kone ištisus metus užsienyje praleidžiantys Kęstutis Navickas ir Akvilė Stapušaitytė tėvynėje yra mažai žinomi. Olimpinės viltys su šios sporto šakos atstovais per 18 nepriklausomybės metų nebuvo siejamos, todėl nenuostabu, kad sporto vadovai paklausti apie tai, kurios sporto šakos per olimpinį ciklą dirbo efektyviausiai, vertinant finansavimo apimtis ir iškovotų kelialapių skaičių, pirmiausia vardindavo šiuolaikinę penkiakovę, baidarių-kanojų irklavimą, moterų dviračių sportą…

„Bet juk šių sportininkų pasiruošimui LOSC kasmet teskiria 15-20 tūkst. litų… Ar  du kelialapiai nėra efektyvu?” – klausiame. Atsakymas: „Be abejo, taip”. Tik primenu: Lietuvos badmintonininkai į olimpines žaidynes vyks pirmąkart. 

 

Ką į šį sąrašą galėtume dar įtraukti? Sporto karalienė lengvoji atletika. Daug lėšų (vien iš LOSC šiais metais 1,3 mln. litų), daug sportininkų, daug rungčių, kurią kiekvieną būtų galima vertinti atskirai. „B normatyvų tikrai daug, bet B normatyvas aukštos vietos negarantuoja. Norint sėkmingai pasirodyti Pekine, reiktų rodyti geresnius rezultatus nei B normatyvas”, – įsitikinęs L. Tubelis.

 

 
Publikuota

no images were found



Comments are closed.