Sportskeleton.com

UAB “Olifėja” veikla – loterijos. Iš jų gaunamo pelno finansuojamas Lietuvos olimpinis judėjimas ir sportas. Maždaug 70 proc. Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) biudžeto sudaro būtent pajamos iš loterijų. „Olifėjos” apyvarta kelinti metai palaipsniui mažėja, o pernai nuosmukis siekė 11 proc. Kyla natūralus klausimas: ar tai atsilieps sportininkų pasiruošimui olimpinėms žaidynėms, kurio kaštai kasmet tik didėja?

Nuosmukis buvo numatytas

Pasak LTOK generalinio direktoriaus Vytauto Zubernio, nuosmukis nebuvo staigmena. „Jau prieš porą metų įsivaizdavome, kad gali taip nutikti. Buvo atliekamos analizės ne tik Lietuvoje, bet ir aplinkinėse šalyse: kokia yra situacija ir kaip kinta loterijų apyvartos kitose Europos šalyse. Prognozės sakė, jog apyvarta mažės, sunku numatyti tik tai, kokia procentine dalimi.”

V. Zubernis išskyrė dvi pagrindines mažėjančio loterijų populiarumo priežastis – azartinių žaidimų legalizavimą ir nežmoniškus emigracijos mastus.

 
„Matėme, kaip keičiasi loterijų apyvartos santykis su azartinių žaidimų ir tie pokyčiai, deja, ne mūsų naudai. Taip yra kaimyninėse ir šalyse – Latvijoje, Estijoje, kai kuriose kitose Europos šalyse. Pavyzdžiui, Lenkijoje šiandien azartinių žaidimų apyvarta dešimt kartų didesnė nė loterijų. Ypatingai didelė apyvarta yra tų azartinių žaidimų, kur žaidžiama automatais. Be abejo, tai yra normalu ir logiška. Dalis tų, kurie žaidė loterijose legalizavus azartinius žaidimus mieliau renkasi kazino.”  

„Kitas dalykas – emigracija. Oficialiai teigiama, kad emigravo 300 tūkst. lietuvių, tačiau kiti šaltiniai sako, kad gyventojų šalyje sumažėjo puse milijono, dar kiti – 700 tūkst. Tikslios statistikos net Migracijos departamentas pateikti negali, tačiau akivaizdu, kad mastai be galo dideli.”

„Taigi mažėjančios apyvartos priežastys nėra „Olifėjos” marketingo klaidos ar darbuotojų neprofesionalumo problemos. Žmonės, kuriantys ir dirbantys su loterijomis daro viską, kas įmanoma, bet, deja, situacija šiandien tokia – negalime pabėgti nuo realybės.”

Mažėja nuo 2002 metų

Praėjusiais metais „Olifėjos” apyvarta siekė 82 mln. litų, tai yra, 10 mln. litų arba 11 proc. mažiau nė 2005 metais. Metinis „Olifėjos” pelnas mažėja nuo 2002 m. Azartiniai žaidimai Lietuvoje buvo legalizuoti 2001 m. liepos 1 dieną.

Prognozuoti, kokiais tempais apyvarta mažės kitąmet, sunku, tačiau LTOK numatęs įvairius variantus. Generalinei Asamblėjai pateiktame kitų metų biudžete numatyta, kad „Olifėjos” apyvarta sumažės 8 proc., tai yra, iki 75 mln. litų, tačiau V. Zubernis perspėja, kad gali realizuotis ir pesimistiškesnis variantas, kai apyvartos nuosmukis sieks 15 ar net 20 proc.

Pagal įstatymą, olimpiniam judėjimui remti skiriama 8 proc. nuo „Olifėjos” apyvartos, mat LTOK buvo vienas iš bendrovės steigėjų. Tad pernai olimpinis judėjimas iš loterijų gavo 6,5 mln. litų. LTOK tikisi, kad šiemet gautos pajamos nenukris žemiau 6 mln., tačiau išsipildžius pesimistinėms prognozėms pajamos iš „Olifėjos” gali sumažėti daugiau kaip milijonu litų.  

 „Reikia pabūti kantriems ir palaukti bent trejetą mėnesių. Tuomet matysime, kokia bus  situacija. Generalinė asamblėja yra suteikusi vykdomajam komitetui įgaliojimus peržiūrėti biudžetą, jei bus aiškiai matyti, kad negalime jo vykdyti. Tuomet spręsime, ką darysim”, – kalbėjo V. Zubernis.

Nerimas yra

„Kažkokios neigiamos įtakos, be abejo, turės, – įsitikinęs Lietuvos olimpinio sporto centro direktorius Linas Tubelis, – nors iš principo žaidynių pasiruošimui skiriamos lėšos nemažėja, o ir biudžetas didelių svyravimų neturi: „Olifėjos” pajamos kol kas mažėja saikingai. Bet jei tendencija išliks, gali būti, kad reiks susiveržt diržus arba labai rimtai ieškoti išeities.”

L. Tubelis pridūrė, kad nuogastavimų iš sportininkų ir trenerių dar negirdįs.

Kalbintas Lietuvos plaukimo rinktinės vyr. treneris Jonas Juozaitis apie esamą ar brestančią situaciją mąsto panašiai.

„Kol kas rimtų pavojaus ženklų nematome – gauname visas numatytas lėšas. LTOK kalba optimistiškai, todėl tikimės, kad šiemet problemų neturėsime. Be abejo, pasiruošimo kaštai su kiekvienais metais tik didėja, todėl šiokių tokių abejonių kyla. Neramu, kad tai neatsilieptų sportininkų maitinimui ar panašiems dalykams skiriamoms lėšoms.”

Kas nukentės?

Pasak V. Zubernio, svarbiausias LTOK įsipareigojimas – padengti visas dalyvavimo olimpinėse žaidynėse išlaidas, ir LTOK tai įvykdys bet kokiu atveju. Kitaip sakant, mažėjančios pajamos šios išlaidų eilutės nepalies. Tačiau svarbiausias klausimas, kaip mažėjantis „Olifėjos” pelnas paveiks sportininkų pasiruošimą žaidynėms?

„Pasiruošimas turėtų būti finansuojamas iš biudžetinių lėšų, tačiau dėl to, kad savo laiku „Olifėjos” loterijos nešė nemažą pelną, buvo skiriamos lėšos ir pasiruošimui, kas daroma ir dabar”, – sakė V. Zubernis. 

„Olimpinių vasaros žaidynių pasiruošimui kasmet skiriama apie 2 mln. litų. Nesinorėtų mažinti lėšų šiai programai, bet nereikia pamiršti, kad LTOK vykdo ir kitas ne mažiau svarbias programas. Pavyzdžiui, programa „Olimpinė šeima”, pagal kurią olimpiniams veteranams skiriamos mėnesinės pašalpos. Jas gauna 26 žmonės, kuriems LTOK parama yra gyvybiškai svarbi”, – teigė LTOK generalinis direktorius. „Olimpinei šeimai”, kaip ir pernai, numatyta skirti 280 tūkst. litų.

„Galbūt tektų „apkarpyti”olimpinio švietimo programą, galbūt kažkurią kitą, tačiau tai tektų daryti skaudančia širdimi”, – sakė V. Zubernis.

Buvo metai, kai „Olifėjos” apyvarta siekė 105 mln. litų, tačiau jau kitąmet nukrito iki 65 mln.! „Ir išgyevnom. Maža to, jau po metų apyvarta vėl pakilo iki 95 mln.” – teigė LTOK generalinis direktorius. V. Zubernis pabrėžė, kad per visą Nepriklausomybės laikotarpį nebuvo nė vienų metų, kad LTOK programos nebūtų įvykdytos. „Be abejo, tokia grėsmė iškyla, kai apyvarta sumažėja drąstiškai. Tačiau mes esame optimistai ir tikimės, kad pavyks pasiekti neblogą pelną ir mažinti biudžeto šiais metais nebereikės “.

Ištiestų ranką

Bet visgi, jei taip atsitiktų, liktų kone vienintelis kelias – kreiptis į KKSD ir pagalbos prašyti iš vyriausybės. „Parama būtų ne komitetui, o olimpiečių pasiruošimui”, – pabrėžia V. Zubernis.

KKSD generalinis direktorius Algirdas Raslanas patikino, kad į tokius LTOK ketinimus ir KKSD, ir vyriausybė reaguotų geranoriškai.

„Esant tokiai situacijai negalėtume nusisukti. Tai yra bendros bėdos. Abi organizacijos sutinka, kad bet kokiu atveju negali nukentėti sportininkai. Buvo metas, kai lėšų trūkumą jautėme mes, ir tuomet tą trūkumą dengė LTOK, nors to neprivalėjo daryti. Dabar, pablogėjus „Olifėjos” situacijai, savo naštos dalį padidinti pasiruošę mes. Kad tai gali atsitikti, nebuvo naujiena, matėme tendencijas, ne kartą tai aptarinėjome su LTOK vadovais”, – sakė A. Raslanas. 

KKSD vadovas pripažįsta, kad tai, kad olimpinis komitetas negauna tiesioginų finansavimo iš valstybės biudžeto, unikalus atvejis Europoje. Viena iš galimybių, galinčių sumažinti praradimų mastus – padidinti olimpiniam sportui skirtą procentinę „Olifėjos” apyvartos dalį (dabar 8 proc.). 

A.Raslanas atmeta galimybę, kad siekiant sumažinti išlaidas, bus mažinamas būsimų olimpiečių skaičius. „Tikslas tas pats: žaidynėse turėti vieną ar dvi komandas, greičiausiai vyrų ir moterų krepšinio rinktines, o bendrą sportininkų skaičių išlaikyti ne mažesį nė ankstesnėse žaidynėse, tai yra, į Pekiną išsiųsti 62-63 sportininkus, bei apie 305 delegacijos narius, įskaitant visą reikalingą aptarnaujantįjį personalą – sporto medikus, psichologus ir pan.”

„Vistiek išeitis, kad nenukentėtų olimpiečių pasiruošimas, manau, būtų rasta. Tam ant pečių yra galvos ir išeitys būtų ieškomos. O apie lėšas dalyvavimo išlaidoms padengti net kalbos negali būti. Tai neaptarinėjimas reikalas, tai LTOK pareiga, kurią tikrai įvykdysime”, – kalbėjo V. Zubernis.

Parems švedai

V. Zubernis apgailestauja, kad skverbtis į kitas loterijų rinkas Europoje „Olifėja” beveik negali, mat daugelis valstybių savo laiku sugebėjo jas apsaugoti, ko įstatymiškai pati Lietuva nesugebėjo padaryti. Užsienio kapitalas tuo jau naudojasi. Tiesa, LTOK pasistengė, kad tai olimpiniam sportui atneštų šiokios tokios naudos. Maždaug gegužę veiklą Lietuvoje pradės viena Švedijos loterijų bizniu užsiimanti kompanja, beje, valstybinė, kuri dalį pelno privalės skirti olimpiniam judėjimui Lietuvoje. 

„Pagal įstatymą švedų bendrovė 8 proc. pelno privalės skirti labdarai, tačiau kam skirti – jie galėtų pasirinkti savo nuožiūra. LTOK įsigijo 1 proc. šios kompanijos akcijų  ir tokiu būdu užsitikrino, kad tie  procentai būtų skirti olimpiniam sportui remti. Aišku, tikėtis, kad įvyks kažkoks stebuklas, atnešiantis didelią finansinę naudą, neverta. Kokia bus jų apyvarta prognozuoti sunku, bet dalį „Olifėjo” praradimų galbūt kompensuos”, – teigė V. Zubernis.

Latvijoje ir Estijoje maždaug trečdalis lėšų sportui gaunama iš azartinių žaidimų. Jos pasiekia ir olimpiečius, kadangi minėtose šalyse olimpinis sportas yra apjungtas su valstybiniu, tuo tarpu Lietuvoje šios dvi sferos padalintos LTOK ir KKSD įtakoms. Mūsų šalyje pelnas iš azartinių žaidimų taip pat yra apmokestintas ir dalis jo skiriama Kultūros ir sporto rėmimo fondui, bet ne olimpinių programų vykdymui.

Amerikietiška praktika nepasiteisino

Pasak V. Zubernio, pasaulyje labai nedaug tautinių olimpinių komitetų, negaunančių biudžetinių lėšų. Tarp tokių šalių ne tik mažytė Lietuva, bet ir – Jungtinės Amerikos Valstijos. Tiesa, amerikiečių olimpinį judėjimą į priekį veda ne loterijų biznis, tačiau pritaikyti jų patirtį Lietuvoje nėra paprasta.

JAV olimpinį sportą finansuoja du pagrindiniai šaltiniai: gyventojų aukos ir prekyba atributika. „JAV valdžia labai skatina, kad būtų aukojami pinigai olimpiniam sportui. Kadangi gyventojų skaičius didelis, lėšų iš privačių gyventojų aukų gaunama tikrai nemažai. Antras dalykas – amerikiečiai išvystę prekybą olimpine simbolika – apranga, suvenyrai ir pan. Valstybė per mokesčių sistemą leidžia, kad jie iš to užsidirbtų ir užsidirba milijonus per savaitę”, – pasakojo V. Zubernis.

Analogiški metodai užsidirbti buvo bandyti taikyti ir Lietuvoje, tačiau, pasak LTOK generalinio direktoriaus, nepasiteisino. Aktyvi prekyba atributika buvo vykdoma kartu su „Sparta”, tačiau didelio bumo nebuvo. Surinkti lėšų iš aukų, ypač iš užsienio lietuvių, bandyta dar prieš Barselonos žaidynes, tačiau reikšminga tradicija lėšų aukojimas netapo. 

„Pas mus priimta aukoti socialinėms reikmėms – vaikų namams, senelių prieglaudoms, bet ne sportui. Yra rėmėjai, skiriantys dalį nuo savo pelno, iš jų kasmet surenkame apie milijoną litų, bet nėra taip, kad gyventojai aukotų sportui. Matyt, turi praeiti dar šiek tiek laiko, kad subręstume tam, nors visuomenės apklausos rodo, kad žmonės pripažįsta, jog Lietuvą pasaulyje geriausiai reprezentuoja sportas.”

Atsakomybės klausimas

Pasak LOSC direktoriaus L. Tubelio, problemos dėl mažėjančių LTOK pajamų nekiltų, jei atsakomybė dėl sportininkų rengimo būtų paskirstyta kiek kitaip.

„Manau, didelio meistriškumo sportininkų pasiruošimu turėtų rūpintis pati valstybė, o jaunus, „iš paskos” einančius sportininkus labiau remti turėtų savivaldybės.”

L. Tubelis pridūrė, kad ir pačios rinktinės galėtų būti labiau koncentruotos, orientuotos į mažesnį skaičių, bet geresnę kokybę. „Nenoriu suabsoliutinti nei kokybės, nei kiekybės – svarbu ir tai, ir tai, tačiau tik gavusios didesnį finansavimą federacijos dažnai skuba plėsti rinktinių sąrašus, nors galbūt vertėtų suteikti gersnes sąlygas pagrindiniams sportininkams. Taip galbūt darbas ir lėšų panaudojimas būtų racionalesnis.”

 

Publikuota