Mantas Kalnietis: “Prie autoritetų pradedu priprasti”
pirmadienis, 21. rugpjūtis 2006
– Net nelabai suprantu, kas darosi. Neįprasta man. Tokiame dalyke dar neteko dalyvauti. Galbūt dar ne visai suprantu, kas tai yra pasaulio čempionatas, – po išlydėtuvių į Japoniją oficialios dalies kalbėjo M. Kalnietis. – Malonu būti su geriausiais šalies krepšininkais. Net neabejoju, kad kovosime iš visų jėgų ir stengsimės kažką pasiekti.
– Dar prieš gerą pusmetį buvai beveik niekam nežinomas krepšininkas. Kaip pats paaiškintum tokį karjeros šuolį?
– Manau, kad tai sėkmės dalykas. Be abejo, daug dirbau, treniravausi, tačiau ne mažiau lėmė ir sėkmės faktorius. Kai į “Žalgirį” atvažiavo Kenny Andresonas, kuris, sakykim taip, nebuvo geriausias visų laikų “Žalgirio” įžaidėjas, gavau šansą pasirodyti ir pavyko sužaisti gan gerai. Galimybė patekti į rinktinę atsivėrė tada, kai atsisakė žaisti mano pozicijos žaidėjai Š. Jasikevičius ir V. Ginevičius. Stengiuosi pasinaudoti sėkme.
– Labai greitai tapai žiūrovų, ypač merginų, numylėtiniu. Iš kur tas populiarumas?
– Man labai malonu, kai žiūrovai palaiko, ir visada stengiuosi padėkoti už tai, parodyti, kad man tai svarbu. Galbūt pamėgo todėl, kad esant menkiausiai progai stengiuosi ataką užbaigti dėjimu ar atlikti kokį įmantresnį perdavimą. Galbū žiūrovams tiesiog patinka tas krepšinis, kurį žaidžiu. Aš stengiuosi taip žaisti.
– Ar jau sirgai “žvaigždžių liga”, sergi, o gal dar sirgsi?
– Kas mane pažįsta, taip pat treneriai sako, kad neturėčiau susirgti. Ir man atrodo, kad taip nebus.
– Per kontrolines rungtynes teko nemažai minučių praleisti aikštėje. Kokio vaidmens tikiesi Japonijoje?
– Treneriai spręs. Aišku, patirties trūkumas man neleis tapti komandos lyderiu ar bent kažką ypatingo nuveikti aikštėje. Stengsiuosi, kiek sugebėsiu.
– Ar gali išskirti savo pranašumus prieš kitus įžaidėjus – G. Gustą, T. Delininkaitį?
– Sunku man vertinti. Aš matau tik tai jų pranašumas, nes jie – daugiau patirties turintys įžaidėjai. O kuo aš pranašenis už juos, man sunku pasakyti. Gal kitiems vertinti lengviau.
– Kokių problemų, tavo akimis, komanda dar nespėjo išspręsti per pasiruošimo ciklą?
– Yra tam tikrų susižaidimo momentų, kuriuos ne visai nušlifavome, tačiau dar turėsime šiek tiek laiko. Treniruosimės Korėjoje, kad vienas kitą aikštelėje dar geriau pažintume.
– Čempionatas kitoje pasaulio pusėje, ar nebaisu, kad nepavyks prisitaikyti prie kitos laiko juostos?
– Teko būti Amerikoje. Manęs tokie dalykai neveikia.
– Anksčiau komandose būdavo paplitęs reiškinys, vadinamas “diedovščina”. Ar pačiam tenka tai patirti šioje rinktinėje?
– Nee… viskas normaliai… (šypsosi) “Jaunu” tik vadina ir viskas.
– (įsiterpia Paulius Jankūnas) Pasakyk, pasakyk dabar…
– Nebūna šiaip… Aišku, būna kartais….
– (P. Jankūnas) Nu va…
– Ne, man nebuvo. Net stebiuosi, kaip čia nieko nebuvo… Aš visada komandose būdavau jauniausias, tad reikdavo kažką paimti ar padaryti, bet rinktinėje dar nieko panašaus nebuvo…
– (P. Jankūnas) Dar ne vakaras…
– Ar jau pasiskirstėte, kas su kuo gynsite viešbučio kambariuose?
– Dar ne. Turbūt su Paulium gyvensiu. Daugiausia bendrauju, geriausiai pažįstu.
– Čempionate bus nemažai NBA žvaigždžių. Ar galimybė būti šalia jų, pabendrauti su jais tau yra labai svarbi?
– Aišku, malonu. Bus daug žvaigždžių, net tik NBA, kurias gal tik per TV esi matęs. Jau buvo keista, kai žaidėme su Argentina: šalia NBA žaidėjas, o tu turi jį dengti. Aišku, ne viskas pavykdavo prieš juos žaidžiant, nes tai labai geri žaidėjai, bet baimės tikrai nebuvo. Pradedu priprasti prie tokių žaidėjų autoriteto.
Publikuota
Loading ...
monika Says:
njujo