Sportskeleton.com

Mintis, kad krepšinio šalyje nėra krepšinio talentų, skamba šventvagiškai, tačiau kodėl lietuviai nepatenka į perspektyviausių Europos krepšininkų dešimtukus ir nė vienas pirmaisiais numeriais nesibeldžia į NBA naujokų biržos duris, nors tą daro rusai, ispanai ar italai?

“Lietuvoje šiuo metu – krepšinio talentų badas”, – tokius žodžius ištarė Vilniaus „Lietuvos ryto” krepšinio klubos generalinis direktorius Jonas Vainauskas.

“Lietuvoje nėra rimtų talentų, kurie galėtų dominti ne tik NBA, bet ir „Žalgirį” ir „Lietuvos rytą”. Jaunų žaidėjų, į kuriuos galėtume atkreipti dėmesį, kokiais kažkada buvo Ramūnas Šiškauskas ar Arvydas Macijauskas, tiesiog nėra. Tokie išskirtiniai talentai dabar neatsiranda”, – įsitikinęs J. Vainauskas.

Pasak J. Vainausko, žalgirietis Mantas Kalnietis ir „Lietuvos ryto” gynėjas Martynas Gecevičius yra vieninteliai dvidešimtemčiai, kurie susiklosčius palankioms aplinkybės gali būti vienais iš pagrindinių Lietuvos rinktinės žaidėjų 2011 metais, kai Europos čempionatas vyks Lietuvoje.

“Serijinė talentų gamyba yra neįmanoma. Negalima tikėtis, kad kasmet “pagaminsime” tam tikrą kiekį talentų. Taip nebūna. Gamta turi savo grafiką, pagal kurį talentai patenka į mūsų rankas. Neįmanoma to kontroliuoti”, – teigia krepšinio agentas Steponas Kairys.

Šilutiškis nelinkęs situacijos dramatizuoti. “Aš nemanau, kad yra badas, nesu toks pesimistas. Manau, Lietuvoje visada buvo ir bus krepšinio talentų. Tiesiog grafikas natūraliai savitas.”

Treneris Edas Nickus primena, kad nuogastavimų, jog lietuviška krepšinio talentų kalvė bankrutuoja buvo ir maždaug 1993 metais, tačiau netrukus “atsirado” tokie žaidėjai kaip Saulius Štombergas ar Žydrūnas Ilgauskas.

E. Nickus situcijos kritine taip pat nevadina, bet vieną problemą išskiria – trūksta asmenybių, o treneriai įdeda per mažai pastangų joms ugdyti. Treneris teigia, kad tai vienas pagrindinių dalykų, kurių galima pasimokyti iš JAV krepšinio mokyklos, kur individualiam darbui su gabesniais sportininkais skiriama žymiai daugiau dėmesio.

Trūksta asmenybių

Mes vartojame žodį “talentas”, nors sporte – tai labai plati ir neapibrėžta sąvoka. Pasak E. Nickaus, tai sąvoka “talentas” susideda iš labai daug: tai ne tik krepšinio duomenys, bet ir motyvacija, tikslo siekimas, požiūris į darbą ir t.t.

“Galima turėti puikius duomenis, bet pirmiausia – kiekvienas turi žinoti, ko nori. Daugelis vaikų galėtų pasiekti žymiai aukštesnį lygį, jei būtų lavinami ne tik jų įgūdžiai, bet ir charakterio savybės. Turi būti aistra, netgi fanatizmas, kuo pasižymi dabartiniai rinktinės lyderiai arba buvę, pavyzdžiui, Valdemaras Chomičius, kuris vien savo charakterio dėka viską pasiekė. Šiuo metu turbūt didžiausia problema, kurią turime – asmenybių ir charakterių stoka”, – teigia E. Nickus.

Treneris pateikia pavyzdį: Badalonos “Joventud” jaunimas. Šis klubas turi bene geriausiai išvystytą krepšininkų ruošimo sistemą Europoje. “Joventud” auklėtiniai pasižymi stipriomis lyderių savybėmis, todėl visa Europa apie rickius rubio ar rudžius fernandesus garsiai kalba, net jei jiems šešiolika ar aštuoniolika metų. Būtent dėka charakterio savybių “Joventud” jaunuoliai žiba net ir elitinėse suaugusiųjų varžybose.

E. Nickus priduria, kad krepšininkų ruošimo sistema Lietuvoje nėra prasta, tiesiog reikia pagerinti darbo kokybę ir dirbti kryptingai. „Vaikų trenerio darbas yra labai kūrybingas, tai – gyvenimo būdas. Treneris turi daug ko atsisakyti, kad užaugintų vaikus. Lietuvoje santykiuose tarp žaidėjų ir trenerių daug ką reikia taisyti, reikia taisyti santykius tarp pačių trenerių. Bet viskas juda į priekį. Į Lietuvoje rengiamus seminarus atvažiuoja daug užsienio trenerių, o tai rodo, kad Lietuvos vaikų trenerius jau vertina ir mėgsta”, – teigia E. Nickus.

S. Kairys pritaria, kad viena iš didžiausių Lietuvs sporto mokyklų ydų yra ta, kad jaunieji sportininkai ugdomi ne kaip talentai, bet rezultatui. Ne išimtis ir krepšinio mokyklos, nors didelė dalis trenerių šios problemos nelinkę pripažinti.

„Tai išties labai skaudi tema, – pripažįsta S. Kairys, anksčiau pats dirbęs krepšinio mokykloje. – Visąlaik mane neramindavo darbo su jaunais žaidėjas kryptys. Trenerių sporto mokyklose darbas vertinamas pagal rezultatą, nors pagrindinė sporto mokyklų užduotis – ugdyti talentus.

Vieni pasirenka eiti rezultatų keliu, ignoruodami, pavyzdžiui, žaidėjus, kurie vėliau subręsta, mat jiems reikia šiandien laimėti, kiti eina talentų keliu, aukodami rezultatus. Geriausia, aišku, būtų rasti aukso vidurį, bet iš esmės pagrindinis darbo su jaunais žmonėmis tikslas turėtų būti – jų technino bagažo ir fizinių savybių tobulinimas, tai yra, ruošimas meistrų komandoms. Lietuvoje pernelyg didelis dėmesys skiriamas taktiniam pasiruošimui. Tai duoda šiandieninį rezultatą, bet iš esmės – neugdo.”

Kita vertus, orientavimasis į rezultatą nėra išskirtinai sporto mokyklų yda. Šiandien toks yra ir profesionalus krepšinis. Tai akcentavo ir J. Vainauskas, kalbėdamas apie drastiškai per pastarąjį penkemtį išaugusias kainas žaidėjų rinkoje.

„Kainos išaugo milžiniškai. Pagrindinė to priežastis – Europos klubų noras pasiekti rezultatą. Tai nebuvo taip aiškiai išreikšta anksčiau, kai dauguma klubų buvo patenkinti tiesiog galimybe dalyvauti ir kovoti su stipriausiomis komandomis. Tai iš esmės pasikeitė. Europos krepšininis tapo labai konkurencingas ir labiau orientuotas į rezultatą. Pirmas penkiasdešimtukas Europos klubų negali sau leisti investuoti į ateitį, nori rezultatą pasiekti iš karto, nes Europos krepšinis yra nuostolingas. Rezultatai – yra vienintelis dalykas galintis garantuoti finansinį stabilumą”, – teigė J. Vainauskas.

NCAA – ne stebuklų laukas

E. Nickus ir S. Kairys mini ir kitą problemą. Pasak S. Kairio, darbas su vaikais Lietuvoje iš esmės yra gero lygio, didžiausia spraga – laikotarpis tarp jaunių ir suaugusiųjų sporto.

“Jaunuolis baigia sporto mokyklą ir tarsi pakimba ore. Jis – dar ne profesionalas, jis – pusfabrikatis. Jei nepatenka į gera komandą, pas gerą trenerį, jis negali normaliai tobulėti”, – teigia S. Kairys.

“Ne visi krepšininkai atsiskleidžia vienu metu. Kitas galbūt atsiskleistų po metų ar kitų, tačiau nepatekęs į savo amžiaus rinktinę baigdamas sporto mokyklą jaunuolis tiesiog dingsta iš akiračio. Prapuola”, – antrina E. Nickus.

Išeitys – studentų lygos vystymas arba dublerių čempionato organizavimas. Išeitis, kurios, griebiasi patys sportininkai – studijos JAV aukštosiose mokyklose ir žaidimas NCAA lygoje.

Pasak S. Kairio, kad ir kiek kalbėtume apie Eurolygos progresą ar amerikiečių fiasko FIBA turnyruose, Europos krepšinis ir krepšinio organizacija nė per nago juodymą neprilygsta JAV krepšiniui. Ypač kalbant apie studentų sportą.

Klausimas: kiek mokslus JAV baigusių krepšininkų pastaraisiais metais įsitvirtino aukšto lygio klubiniame krepšinyje? Linas Kleiza ko gero vienintelis, Antanas Kavaliauskas bando tai daryti. Dauguma NCAA duonos ragavusių Lietuvos žvaigždžių dabar – trisdešimtmečiai: D. Songaila, R. Kaukėnas, Š. Jasikevičius, M. Timinskas. Faktas – iš NCAA supertalentai pastaruoju metu negrįžta, tačiau S. Kairys tam turi paaiškinimą.

“Negalima į Ameriką nusiųsti metalinį daiktą ir tikėtis, kad jis grįš auksinis. Jis negali grįžti auksinis, gali grįžti tik nupoliruotas metalinis. Jei nusiųsite auksą, grįš nupoliruotas auksas, jei deimantą – nušlifuotas deimantas. Bet jei nusiųsitę akmenį, tai ir gįš tik nušlifuotas akmuo. Netgi Amerikoje stebuklai nevyksta”, – teigia S. Kairys.

Vadinasi, jei iš NCAA negrįžta nušlifuoti deimantai, pačioje Lietuvoje nėra deimantų, kurie galėtų vykti į NCAA. Tai taip pat yra atsakymas į klausimą, ar Lietuvoje šiuo metu išties juntamas supertalentų badas.

Reikia strategijos

„Žalgirio” vadovai galėtų šyptelti, išgirdę konkurentų iš „Lietuvos ryto” kalbas, kad Lietuvoje nėra supertalentų. „Žalgiris” rezga planus ir bandys dubleriams išprašyti vietą LKL čempionate, kur rungtyniauja ir pagrindinė „Žalgirio” komanda.

Priežastis paprasta: NKL čempionais tapę „saboniukai” išaugo, pasak „Žalgirio” vadovų, NKL rūbą, be to, visiems perspektyviems vaikinams vietos dublerių sudėtyje neužtenka, dėl ko nemažai jaunuolių paskolinta kitiems LKL klubams. Vadinasi, reikia naujos komandos.

Vadinasi, „Žalgiriui” talentingų žaidėjų netrūksta. Turint omeny tai, kad tarp perspektyviausių „Žalgirio” dublerių ne tiek jau ir daug kauniečių – tai ir šilutiškiai, alytiškiai ar palangiškiai, galima manyti, kad perspektyvių krepšininkų netrūksta ir Lietuvoje.

„Žalgiriui” galbūt paprasčiau, nes jie turi savo mokyklą, jie mato iš arčiau. Mes nesistengiame matyti „Žalgirio” žaidėjų, nes tai yra jų produktas ir jų galima sėkmė ar nesėkmė”, – paaiškino J. Vainauskas.

„Yra išties įdomių vaikinų. Ne tik „Žalgirio” dubleriuose, bet ir, pavyzdžiui, Vilniaus „KM-SSK-Perlo” komandoje. Aštuoniolikamečių devyniolikamečių vaikinų. Tačiau viskas labai paprasta – reikia su jais dirbti. Yra vaikinų, su kuriais galima dirbti, bet reikia dirbti. Treneriams reikia labiau stengtis. Be darbo neatsiranda ir talentai”, – įsitikinęs treneris E. Nickus.

„Lietuvos rytas” dublerių komandos iki šiol neturėjo, ir tai jaunam, bet ant kojų jau tvirtai stovinčiam klubui ne retai skambėjo tarsi priekaištas. Šiemet eksperimentinė dublerių komanda iš Vilniaus krepšinio ir Š. Marčiuliono krepšinio mokyklos auklėtinių buvo suburta ir netgi debiutavo Eurolygos jaunimo turnyre. Kito sezono planai – dalyvavimas NKL čempionate.

„Yra klubai, kurie dirba 60-100 metų, yra klubai, kurie tik tik užsidirbo savo vietą Europos krepšinyje. Esame jaunas klubas, turėjome įtvirtinti save Europoje, kad galėtume plėsti savo veiklą. Negalima visko padaryti iš karto, o pirmieji žingsniai dėl dublerių komandos dabar ir yra daromi, – teigė J. Vainauskas.

Tai – ateities projektas. Žiūrėsime, kiek galime plėstis. Ar mes tapsime krepšinio piramide, vienijančia visą Vilniaus krepšinį, dar anksti kalbėti. Žengsime pirmus žingsnius ir žiūrėsime, ar užtenka savų jėgų.”

Pasak J. Vainausko, noro kažką padaryti ne tik dėl profesionalų, bet ir dėl vaikų – yra, nors būtinybės – ne, nes Vilniuje sėkmingai dirba krepšinio mokyklos, kurios nori būti savarankiškos. „Lietuvos ryto” generalinis direktorius kalba apie kitą būtinybę.

„Talentai neatsiras, jei nebus sudarytos reikiamos sąlygos. Aš pasigendu nacionalinės strategijos dėl 2011 metų Europos čempionato, kuris vyks Lietuvoje. Tai yra svarbiausia. Niekas apie tai nekalba. Kokia bus rinktinė? Federacija su klubais apie tai nekalba. Niekas nediskutuoja, kas atstovaus Lietuvai ir kaip pasieksime norimą rezultatą.

Mes būtume labai linkę sėsti prie stalo ir kalbėti. Tarptautinėje arenoje pasiekėme daug ir galbūt atėjo laikas padėti Lietuvai, bet tam turi būti bendras susitarimas ir sudarytos sąlygos. Yra pakankamai rimta konkurencija ir šalies viduje, ir Europoje, tad mes turime apsibrėžti, ko mes norime.

Aš manau, kad 2-3 metų ciklas vardan Lietuvos pasirodymo namų čempionate būtų labai teisingas ir savalaikis. Jeigu pradėsime apie tai kalbėti dabar, dar yra laiko, jei ne – po to gali būti vėlu, nes klubai vėl pasirašys kontraktus su naujais legionieriais”, – teigė J. Vainauskas.

 

Publikuota