Ledo vonių vilionės
trečiadienis, 18. birželis 2008
Pastaruoju metu ledo vonios (angl. “ice bath”) tapo itin madinga priemone siekiant atsigauti po intensyvių fizinių krūvių. Nors tyrimų, vienareikšmiškai patvirtinančių jų naudą organizmui, nėra, sporto medikai sportininkams ledo vonias rekomenduoja išbandyti.
Didžiausią efektą ledo vonios (keliolika minučių 12-13 laispnių vandenyje) turi atletams, kurie atlieka judesius, reikalaujančius jėgos, greičio bei šoklumo. Pavyzdžiui, sprinto ar barjerinio bėgimo atstovams, tačiau Vakaruose jas propaguoja ir kiti sportininkai, pradedant krepšininkais, baigiant tenisininkais. JAV tai tapo kone privaloma pasiruošimo varžyboms dalimi, nors teorija apie ledo vonių naudą moksliškai nėra pagrįsta.
Negana to, britų „Sporto medicinos” žurnalas teigia, jog teisinga gali būti visiškai priešinga teorija. Atliekant tyrimus Melburno universitete Australijoje buvo tikėtasi įrodyti, kad procedūros ledo vonioje skausmą sumažina 25 procentais. Tyrimas, kuriame dalyvavo 40 savanorių, ne tik nepavyko, bet dar ir atlikus fizinius skausmo matavimus buvo nustatyta, jog šaltas vanduo nesukelia jokių patinimo ar jautrumo pokyčių. Tie, kurie „mėgavosi” ledinėmis procedūromis praėjus 24 valandoms skundėsi skausmu labiau nei šilto vandens vonelėse mirkę savanoriai.
„Šis tyrimas nuginčijo ledinių vandens vonelių naudą atletams, – sakė mokslininkai. – Šaltas vanduo nemalšina skausmo, tinimo, nepadeda atgauti jėgų ir negerina organizmo funkcijų. Kai kurie atletai gali pajusti ir dar didesnį skausmą kitą dieną.”
Neaišku, kodėl ledas turi būtent tokį poveikį, todėl mokslininkai atliks išsamesnius tyrimus. Lucozado sporto mokslo akademijos direktorius John Breweras tvirtino, jog toks tyrimo rezultatas nei kiek nestebina. „Man nesunku patikėti tuo, kad ledas neturi jokios ilgalaikės naudos. Vis dėlto abejoju, jog jis sukelia skausmą. Skausmas – subjektyvus dalykas ir jį sudėtinga išmatuoti”, – teigė mokslininkas. – Ir būtent dėl subjektyvumo šaltas vonias pasirenkantiems sportininkams jis gali apskritai neturėti jokio poveikio.”
Lietuvoje per šalta…
Tam pritaria ir Lietuvos olimpinės rinktinės vyr. gydytojas Dalius Barkauskas, patvirtinęs, jog vienareikšmių studijų, pagrindžiančių ar paneigiančių ledo vonių naudą sportininko organizmui, nėra atlikta.
Pasak D. Barkausko, ledo vonias naudoti Lietuvoje nėra labai racionalu, nes jų efektyvumas labai priklauso nuo temperatūrų skirtumo. „Oro temperatūra Lietuvoje ne visai ta, kad ledo vonios taptų labai reikalingos. Tuomet, kai intnesyvaus krūvio pratimai atliekami esant aukštai temperetūrai, o į šaltą vandenį lendama iškart po krūvio, ledo vonios tampa racionaliu dalyku. Kai tempereatūra nuteikia apsirengti šilčiau, ledo vonios nauda – diskusinis dalykas. Todėl ledo vonios žymiai populiaresnės šiltuose kraštuose, o Lietuvoje didesnį efektą gali duoti tik tuomet, kai temperatūra yra virš 27-28 laipsnių šilumos.”
Rinktinės vyr. gydytojas šalies sportininkams rekomenduoja išbandyti ledo vonias, tačiau nepažada, kad poveikis bus.
„Dažniausiai rekomenduoju, tačiau tai labai individualu. Nepabandęs neįsitikins, o pasakyti, kad pabandęs pasijusi geriau, negalima. Skausmas subjektyvus dalykas, vieni jaus pakitimus, kiti ne. Sporte savijauta labai svarbu, todėl tie, kurie po ledo vonių jaučiasi geriau, tie ir naudoja.”
Pasak D. Barkausko, mąstantys sportininkai siekdami rezultatų ieško galimybių ir stengiasi jas išnaudoti, todėl pasiryžimas išbandyti ledos vonias yra sveikintinas.
Išbandė – padėjo
Lietuvos septynkovės lyderė Austra Skujytė sako, kad su ledo voniomis susipažino gan seniai, dar gyvendama ir besitreniruodama JAV, kur ledo vonių taikymas yra labai įprastas reiškinys kone visose sporto šakose.
Teigiamą kiek nemalonios 10-15 minučių procedūros poveikį A. Skujytė netruko pajusti, todėl ledo vonios tapo neatsiejama septynkovininkės pasiruošimo varžyboms dalimi. Ir ne tik treniruočių. Į ledo vonią A. Skujytė beveik visuomet lipa po pirmos dienos rungčių, mat septynkovės varžybos trunka dvi dienas. Ledo vonios procedūra Austra pasinaudojo ir 2004 m. Atėnuose, kur iškovojo olimpinį sidabro medalį.
Tiesa, pasinaudoti ledo vonia treniruojantis ar dalyvaujant varžybose Lietuvoje A. Skujytei tenka retai. „Nesudaromos sąlygos… Reik iš anksto susitarti, kad atrakintų, įleistų… reikia žmones trukdyti… Kai treniruojuosi Biržuose, ledo vonią atstoja ežeras. Jei ledo vonios Lietuvos maniežuose būtų lengviau prieinamos, tikrai dažniau pasinaudočiau”, – teigia olimpietė.
Pekine ieškos šalčio
Lietuvos lengvosios atletikos rinktinės vyr. treneris Aleksas Stanislovaitis sako, kad ledo vonias jo auklėtiniai naudoja retai ar bent rečiau nei kitas alternatyvas – šaltą dušą, specialias ledo liemenes, kurios yra didesnė naujovė nei ledo vonios, arba tiesiog maudynes Baltijos jūroje.
Pasak A. Stanislovaičio, Pekino olimpinėse žaidynėse šalčio procedūros bus itin svarbios, nes oro temperatūra Pekine aukšta kone visą parą. „Temperatūra Pekine bus apie 32 laispnius, o tai kūno temperatūrą gali pakelti net trimis laipsniais. Tokiu atveju raumenų susitraukimo greitis padidėja 7 proc., o atsipalaidavimas – 22 proc. Tai reiškia, kad greičio ir jėgos rodikliai padidėja, tačiau padidėja ir nuovargis, kadangi aukšta tempereatūra Pekine išsilaiko visą parą”, – teigia A. Stanislovaitis. Treneris priminė pasaulio lengvosios atletikos čempionatą Osakoje, kai dauguma rinktinių į Japoniją susivežė ištisas šalčio ir šilumos labaratorijas.