Sportskeleton.com

Antrąją balandžio savaitę tris Europos čempionato medalius iš Italijos parvežęs 31 metų sunkiaatletis Ramūnas Vyšniauskas neskubėjo švęsti. Net negrįžo į gimtąją Klaipėdą, o iškart – į treniruočių stovyklą Trakuose.

“Iš patirties žinau, kad jei po varžybų atsipalaiduoji, pradedi švęsti, visa savaitė nueina šuniui ant uodegos. Po varžybų ir taip būni išglebęs, jei dar savaitę šventi – į darbo ritmą po to įsivažiuoti būna labai sunku. Todėl grįžęs iš Italijos iškart kibau į darbą”, – tikino Ramūnas.

R. Vyšniauskas (sv. kat. iki 105 kg) dvikovėje surinko 405 kg (rovimas 185 kg/stūmimas 220 kg) ir, nusileidęs tik Atėnų olimpinių žaidynių čempionui rusui Dmitrijui Berestovui (190/220), iškovojo sidabro medalį.

Sidabrą klaipėdietis iškovojo ir rovimo rungtyje, D. Berestovui pralaimėjęs 5 kg, tačiau pelnė auksą stūmimo rungtyje. Nors abu sportininkai parodė tokį pat rezultatą, aukštesnė pozicija atiteko R. Vyšniauskui, sveriančiam 290 g mažiau nei rusas.

R. Vyšniauskui čempionatas Romoje labai patiko. Ne tik dėl to, kad varžybos Italijoje susilaukė milžiniško dėmesio. Lietuvos delegacija buvo apsistojusi netoli Venecijos esančiame nedideliame kurortiniame miestelyje, panašaus dydžio kaip Palanga. Pro viešbučio langus sportininkai mėgavosi jūros vaizdu, o nupėdinti iki pačios jūros užtekdavo kelių minučių.

Didelį įspūdė Ramūnui paliko sporto kompleksas, kuriame vyko varžybos: aplink fontanai, baseinai, kavinės, aikštynai, teniso kortai. „Įeini ir nebesinori išeiti”, – sakė Europos vicečmepionas.

Ramiai atšvęsti laimėjimą sunkiaatletis planavo po kelių Trakuose praleistų savaitėlių – savaitgaliui grįžus į Klaipėdą, su artimiausiais draugais po pirties kukliai gurkšnojant alų.

Ramūnas sakė, kad tik praėjus gerai savaitei suvokė, ką iš tiesų Italijoje pasiekė. „Tik dabar pradėjau džiaugtis”, – teigė vicečempionas.

Suerzino senukas iš Velso

Rinktinės vyriausiasis treneris Bronius Vyšniauskas neabejoja, kad tai sėkmingiausias čempionatas Ramūno karjeroje. Visais aspektais: vietų, rezultatų, pasiruošimo. Į Italiją Vyšniauskai vyko itin gerai nusiteikę, mat kaip niekad anksčiau Ramūno nekankino jokios traumos.

Tiesa, apdovanotas trimis medaliais Ramūnas iš Italijos grįžo su šiokiu tokiu kartėliu. Lietuvių stovykloje žiuri pirmininkas iš Velso sukėlė tikrą audrą, neužskaitydamas antrojo Ramūno bandymo, kai lietuvis mėgino išstumti 220 kg sveriančią štangą.

Pasak B. Vyšniausko, pagal taisykles itin brandaus amžiaus velsietis neturėjo teisės neužskaityti mėginimo, mat trijų teisėjų verdiktas buvo vieningas – atlikta be klaidos. Maža to, žiuri pirmininko sprendimas buvo pavėluotas ir nesuprastas ne tik lietuvių, bet ir kitų delegacijų atstovų, net pačių rusų, su kurių atstovu R. Vyšniauskas kovojo dėl aukso medalio.

“Kažkoks senukas atėmė galimybę kovoti dėl aukso. Būtų užskaitę bandymą, trečiu bandymu būčiau stūmęs didesnį svorį, – neslėpė apmaudo Ramūnas.

Būtų rusas stipresnis už mane, iškovojęs sidabrą būčiau pats laimingiausias žmogus pasaulyje, nors ir dabar esu labai laimingas. Tačiau dėl vieno senuko ambicijų dabar yra kaip yra. Apmaudu. Džiaugiuosi, tačiau prisimenu, kaip viskas buvo, ir tas kartėlis atsiranda.

Tiek to. Vadinasi, Dievas dar nenorėjo, kad laimėčiau Europos čempionatą. Reiškia – reikia dar dirbti.”

Lietuviai svarstė rašyti protestą, tačiau supratę, kad tai nieko nepakeis, atsisakė. “Sukonfliktavome vietoje”, – prisimena B. Vyšniauskas, prisipažinęs, kad oficialiame bankete nelemtą velsietį sugriebė už atlapų. “Laimei, viskas gerai baigėsi”, – šypteli treneris.

Iki antro kelialapio pritrūko žingsnelio

Šis čempionatas buvo paskutinis atrankos turnyras kuriame buvo kovojama dėl olimpinio kelialapio. Ramūnas į Romą vyko jau turėdamas vardinį kelialapį, kuris jam buvo suteiktas pagal pasaulio sunkiaatlečių reitingą, bet Lietuva vadinamojo laisvo kelialapio neturėjo.

Vardinis kelialapis reiškia, kad jei sportininkas patiria traumą ar dėl kitų priežasčių negali vykti į žaidynes, šalis vietoj jo kito sportininko deleguoti negali. Laisvąjį kelialapį B. Vyšniausko vadovaujama rinktinė Romoje iškovojo, tad dabar jau aišku, kad sunkiosios ateltikos atstovą Lietuva žaidynėse turės net jei nutiktų blogiausia – Ramūnas negalėtų vykti į Pekiną.

“Tačiau mūsų tikslas buvo – iškovoti du kelialapius”, – neslepia B. Vyšniauskas. Rinktinė buvo labai arti to, tačiau apmaudžiai paslydo 28 metų Donatas Anuškevičius. Iki antrojo kelialapio Lietuvai pritrūko 18 taškų. D. Anuškevičiui reikėjo parodyti, kaip sako B. Vyšniauskas, tiesiog vaikišką rezultatą – išrauti 140 ir išstumti 170 kg, už ką Lietuva būtų gavusi 19 taškų.

Deja, Donatas to nepadarė, ir treneris negalėjo paaiškinti kodėl, mat per apšilimą viskas atrodė gerai. “Gal psichologiniai dalykai sutrukdė, sunku pasakyti. Pats Donatas verkė, kad jam nepavyko. Jis sau nubraukė kelialapį į Pekiną, nes Lietuvos rinktinėje yra pirmas po Ramūno, ir jei būtų iškovotas antras kelialapis, į olimpiadą būtų vykęs jis”, – sakė B. Vyšniauskas.

Nepaisant to, ne tik Ramūno, bet ir visos komandos pasirodymu treneris liko patenkintas. “Aukštos vietos”, – teigė B. Vyšniauskas, vardindamas auklėtinių pavardes: Modestas Šimkus ir Artūras Skavičius – aštunti, Andrius Vaitkus – dvyliktas.

Mintyse – olimpinis medalis

Olimpinis medalis – didžiausia R. Vyšniausko svajonė. 1996 m. Atlantoje Ramūnas užėmė 23, 2000 m. Sidnėjuje – 11, o prieš ketverius metus Atėnuose – 5 vietą. Logiška – Pekine visi tikėsis medalio. “Kreivė graži, viską darau, kad taip ir būtų, bet patys suprantate – sportas yra sportas”, – teigė Ramūnas.

Treneris B. Vyšniauskas įsitikinęs, kad kovojant dėl medalių Pekine, Ramūnui neužteks parodyti tokį rezultatą, kokį parodė Romoje.

“Mano nuomone, dvikovėje reikės pasiekti bent 415 kg. Jei pavyktų išrauti 190 kg ir išstumti 230 kg – kažkuris iš medalių, galima sakyti, būtų garantuotas. Tai realu, Ramūnas ir dabar buvo pasiruošęs parodyti tokį rezultatą, Pekine – juolab bus pasiruošęs.”

Tiesa, treneris pridūrė, kad Pekine bus 8-9 vienas kito verti ateltai, kovosiantys dėl medalių, todėl skaičiuoti žingsnius iki podiumio – dar anksti.

Rimtų varžybų iki olimpinių žaidynių Ramūnui nenusimato, galbūt tik vienas kitas kontrolinis turnyras Lietuvos ar užsienyje.

 

3 klausimai Ramūnui Vyšniauskui

 

- Ar Italijoje parodyti rezultatai yra arti jūsų asmeninių rekordų?

- Geriausius rezultatus esu pasiekęs per varžybas Lietuvoje. Buvau išrovęs 191 kg ir išstūmęs 231 kg. Lietuvoje paprasčiau, su niekuo kovoti nereikia, įtampos jokios nėra, užsidedi svorį ir keli. Europos čempionate mes kovojame ne dėl rezultao, o dėl medalių.

- Esate aiškus sporto šakos lyderis Lietuvoje, dažnai kalbama, kas bus, kai pasitrauksite iš sporto. Ar jaunimo gretose įžvelgiate savo įpėdinį?

- Kaip ir disko metime – vienintelis Virgilijus Alekna. Virgis atėjo po Romo Ubarto, kas bus po Virgio kol kas, atrodo, nesimato. Mūsų sporto šakoje taip nėra. Esu aš, tačiau yra vaikinų, kurie auga ir turi potencialo kažką pasiekti. Pavyzdžiui, Artūras Skavičius arba Modestas Šimkus. Galbūt nedaug, bet yra.

- Sunkioji atletika - monotoniškas sportas. Iš kur semiatės motyvacijos?

- Prieš šešiolika metų, kai pirmą kartą atėjau į salę, pasakiau sau, kad tapsiu pasaulio čempionu. Nuo tos dienos treniravausi dieną naktį. Dešimt metų važinėjau į tarptautines varžybas ir vis buvo blogai, blogai… Lietuvoje nėra šio sporto tradicijų. Aš pionierius. Tiems, kas eis iš paskos, bus lengviau. Mes daug ko nežinojome, pavyzdžiui, apie atstotomąsias medžiagas, reikėjo mokytis. Visko mokėmės. Šis Europos čempionatas – ko gero pirmosios varžybos, kuomet viskas buvo sudėliota į bėgius. Dabar nieko nekeisiu, taip dirbsiu iki karjeros pabaigos.

 

 

Publikuota