Sportskeleton.com

 Nuo 2001 m. Kęstutis Kemzūra dirbo penkiuose keturių šalių krepšinio klubuose – Turkijoje, Lietuvoje, Rusijoje ir Italijoje. Naujasis Latvijos nacionalinės rinktinės treneris verčia naują karjeros puslapį, kuriam laikui palikdamas klubinį krepšinį. 

Per savo krepšininko karjerą Kęstutis Kemzūra rungtyniavo Kauno „Atleto”, „Šilutės”, Vilniaus „Lietuvos ryto”, Panevėžio „Kalnapilio”, vėliau „Semos”, ir Gmundeno „Swans” (Austrija) klubuose. Po paskutinio sezono Austrijoje K. Kemzūra ilgai gydėsi traumą, po to dar kartą trumpam grįžo į „Šilutę”, tačiau netrukus suprato, kad kūnas jau nebegali atlaikyti didelių krūvių. Nepaisant to, mintys apie karjeros pabaigą trisdešimtmečio krepšinininko negąsdino.

 „Galbūt pagelbėjo tai, kad visą karjerą stengiausi vesti užrašus, man tai buvo įdomu. Visuomet savo ateitį siejau su trenerio darbu, todėl tas pereinamasis periodas nebuvo sudėtingas. Žinau, kad artėjant karjeros pabaigai žaidėjams psichologiškai nebūna lengva – dar norisi sportuoti, bet reikia pasakyti, kad daugiau nebegali, nes tampi lėtesnis, prarandi ištvermę, bet mano atveju didelio psichologinio barjero nebuvo.” 

Trenerio kelią K. Kemzūra pradėjo Turkijoje. Tuomet, tik prasidėjus XXI amžiui, užsienio klubuose dirbančių krepšinio trenerių iš Lietuvos buvo labai nedaug. Anglų kalbos nemokėjimas buvo vadinamas pagrindine to priežastimi, netrukus virtęs labai rimtu priekaištu mūsų šalies specialistams. K. Kemzūra buvo jaunas, patirties neturėjęs treneris, tačiau anglų kalbą jis mokėjo. Tai, be abejonės, buvo viena iš Stambulo „Besiktas” klubo sąlygų. Kontaktą su šiuo klubu K. Kemzūra užmezgė per krepšinio agentą, artimą bičiulį Steponą Kairį. Pastarasis žinojo, kad „Besiktas” ieško jauno trenerio, galinčio dirbti asistentu, kuris, pageidautina, būtų iš Lietuvos. Kodėl būtent iš Lietuvos? K. Kemzūra sako, kad tam netiesioginės įtakos turėjo Virginijus Praškevičius, „Besiktas” ekipoje rungtyniavęs kelis sezonus prieš tai. Klubo vadovams ir treneriams patiko Virginijaus būdas bei požiūris į darbą, todėl jie pageidavo, kad komandoje asistentu dirbtų lietuvis. Tuomet Turkijoje buvo ekonominis sunkmetis, lygos vadovai buvo priėmę sprendimą, kad niekas iš aukščiausios lygos į žemesnę nekrenta, todėl klubai galėjo drąsiai rizikuoti burdamos mažesnio biudžeto komandas. „Besiktas” tuomet nebeturėjo legionierių, ekipos pagrindą sudarė vietos jaunimas, tad treneris iš Lietuvos, tikėtasi, pagelbės jaunimui tobulėti individualiai.

 „Tuomet dar aktyviai nesidairiau klubo, kuriame galėčiau pradėti dirbti. „Besiktas” pasiūlymas buvo netikėtas, o mano sprendimas spontaniškas – gavau pasiūlymą ir sutikau.” 

Po sezono Turkijoje – kvietimas dirbti Jono Kazlausko asistentu Vilniaus „Lietuvos ryto” komandoje. Galimybė semtis patirties iš europinio lygio trenerio ir tarsi iš dangaus nukritusi galimybė įpusėjus antrajam sezonui Vilniuje – K. Kemzūra užėmė iš komandos pasitraukusio J. Kazlausko vietą. Debiutas vyriausiojo trenerio poste K. Kemzūrai itin sėkmingas nebuvo. Per keletą mėnesių jaunam treneriui nepavyko suvienyti kolektyvo, kuris LKL finalo serijoje 0:4 nusileido Kauno „Žalgiriui”. 

„J. Kazlausko išėjimas, be abejo, turėjo poveikį ir man, ir komandai. Tuomet man labai norėjosi išbandyti vyriausiojo trenerio darbą, nors galbūt situaciją reikėjo vertinti atsargiau. Ne visas savo mintis ir idėjas sugebėjau įgyvendinti, dirbti nebuvo lengva dirbti, bet gavau vertingos patirties.” 

2004 m. Sankt Peterburge prasidėjo 2,5 metų trukusi bendradarbiavimo su žydų kilmės JAV treneriu Davidu Blattu era, kurios metu K. Kemzūra buvo pastebėtas ir įvertintas Europoje, nors tiek „Dinamo”, tiek vėliau Trevizo „Benetton” ekipoje dirbo D. Blatto asistentu. S. Kairys vėl buvo tas žmogus, kuris padėjo „Dinamo” klubui susirasti K. Kemzūrą. „Dinamo” strategu tapusio D. Blatto reikalavimas buvo paprastas – asistentas turi kalbėti tiek angliškai, tiek rusiškai. Tuomet ir iškilo kauniečio kandidatūra, nors K. Kemzūra tuo metu jau buvo beveik sutaręs dėl vyriausiojo trenerio posto Klaipėdos „Neptūno” klube.

„Pats D. Blattas paskambino, trumpai šnektelėjome ir galiausiai jis trumpai pasakė: „kai tu nuspręsi, paskambink”. Maždaug: aš tave priėmiau, dabar reikalingas tavo sprendimas. Blaškiausi, buvo kelios nemigos naktys. Iš vienos pusės, norisi su draugu ir kolega Robertu Kuncaičiu dirbti Lietuvoje, iš kitos pusės – yra šansas padirbėti su geru treneriu užsienio klube. Galiausiai pasirinkau pastarąjį variantą.” 

Šarūnas Jasikevičius K. Kemzūrai D. Blattą apibūdino kaip aukšto lygio specialistą ir nuoširdų žmogų, tai, pasak K. Kemzūros, vėliau pasitvirtino. 

„Rasti bendrą kalbą su Davidu nebuvo sudėtinga, juolab, kad abu į Sankt Peterburgą atvykome be šeimų, abu – pamišę dėl krepšinio. Be to, tuo metu jis irgi turėjo ką įrodinėti, o aš kiek galėjau padėjau ir kiek galėjau mokiausi.” 

2004-05 m. sezoną „Dinamo” triumfavo FIBA Europos taurės varžybose, o D. Blattas, tapęs geriausiu sezono treneriu Rusijoje, netrukus sulaukė Trevizo „Benetton” pasiūlymo. K. Kemzūrai vėl iškilo dilema: priimti D. Blatto kvietimą toliau kartu darbuotis Trevize ar pasirašyti sutartį su „Chimki” klubu, kuris siūlė trenerio Sergejaus Jelevičiaus asistento vietą. Piniginiu atžvilgiu pastarasis pasiūlymas buvo patrauklesnis, tačiau tąsyk K. Kemzūros apsisprendimą nulėmė garsus „Benetton” vardas. 

„Norėjosi pasinaudoti galimybe padirbėti tokioje garsioje krepšinio organizacijoje kaip „Benetton”. Be to, buvome susigyvenę su D. Blattu, su kuriuo dirbti buvo tikras malonumas. Žinojau, kad dirbdamas su juo turėsiu daug laisvės ir nebūsiu tik statistas, todėl atmečiau „Chimki” pasiūlymą ir išvykau į Trevizą.” 

Pirmieji metai „Benetton” ekipoje K. Kemzūrai buvo tiesiog puikūs, sunkūs, bet puikūs. Prieš sezoną D. Blatto ir K. Kemzūros auklėtiniais niekas netikėjo. Supertaurės rungtynes, kurios vyksta prieš sezoną, „Benetton” beviltiškai pralaimėjo Bolonijos „Fortitudo” ekipai, komandą viso sezono metu negailestingai kankino traumos, tačiau galiausiai „Benetton” pavyko tapti Italijos čempione. Tai pakėlė K. Kemzūros vertę, kuris visdar domino „Chimki”. Šiame Rusijos klube tiesiog brendo permainos, kol vieną dieną klubo rėmėjams pagaliau tapo aišku – jei komanda nori pasiekti rezultatų, vienas žmogus negali sėdėti ant visų kėdžių. Toks Chimkuose buvo S. Jelevičius – klubo įkūrėjas ir komandos vyriausiasis treneris. Savotiškas perversmas „Chimki” klube vyko jau įpusėjus sezonui, todėl klubas ieškojo trenerio, kuris tiesiog padėtų komandai pabaigti „palaidotą” sezoną. „Chimki” prisiminė K. Kemzūrą. 

„Buvo sunku išeiti iš „Benetton”, tačiau tuo pačiu tai buvo šansas kažką nuveikti. Pasižiūrėjau, kad „Chimki” žaidėjai nėra prasti, šiek tiek žinojau situaciją ir priėmiau iššūkį. Žinoma, apie tai kalbėjomės ir su D. Blattu. Jis sakė, kad tai yra jo užduotis, jog aš, pasibaigus mūsų bendrai karjerai, gaučiau darbą kaip vyriausiasis treneris. Galbūt D. Blattas tuo ir yra unikalus žmogus, nes siekia pagelbėti žmonėms, kurie kartu su juo dirba ir yra jam lojalūs. Esu jam dėkingas už tai. Be abejo, tai, kad jo asistentas kažko pasiekia, yra ir jo darbo įvetinimas.”  

Chimkuose išmušė K. Kemzūros valanda. Nė nespėjęs naujose pareigose apšilti kojų K. Kemzūra dukart iš eilės buvo išrinktas geriausiu Rusijos lygos mėnesio treneriu, o galiausiai „Chimki” nuvedė iki čempionato bronzos medalių. 2008 m. laimėta Rusijos taurė, finale įvaikus ne bet ką, o Maskvos CSKA, bei darkart užkopta ant apdovanojimų pakylos Rusijos čempionate. Tačiau pastarojo sezono startas „Chimki” nebuvo sėkmingas. Pralaimėjimas „Triumf” ekipai Rusijos taurės varžybose, pralaimėjimas Maskvos „Dinamo”, kluptelėjimai Europos taurės kovose reikalavo permainų.

 „Komandos viduje nebuvo tos chemijos, nebuvo vienalyčio mąstymo, buvo daug egoizmo iš kai kurių žaidėjų pusės. Manau, tai buvo viena iš didžiausių priežasčių, kuri veikė visą žaidimą. Kažką reikėjo daryti – arba keisti trenerį, arba daryti žaidėjų pakeitimus. Klubo vadovybė priėmė sprendimą atleisti trenerį, tai sporte, deja, yra labai normalus reiškinys. Be abejo, pripažįstu ir pats padaręs klaidų, dabar žinau, kad kai kuriuos dalykus būčiau daręs kitaip, tačiau tuomet tie veiksmai neatrodė tokie blogi.”