Sportskeleton.com

Kovo 10 d. Vilniaus “Siemens” arenoje įvyko K-1 “East Europe MAX 2006 GP” bušido turnyras, sutraukęs bemaž 6000 kovos menų gerbėjų. Svarbiausias vakaro tikslas buvo išsiaiškinti, kuris iš aštuonių geriausių kovotojų atstovaus Rytų Europą pasaulinėse varžybose Japonijoje, vyksiančiose balandžio pradžioje. Taip pat žiūrovų laukė keturios K-1 MAX ir HERO’S superkovos bei superkova dėl SHOOTO Europos čempiono diržo, kuri, kaip parodė įvykiai, ir sukėlė daugiausia aistrų.

Sužibėjo tas, iš kurio nebuvo tikėtasi

“East Europe MAX 2006 GP” turnyro schema paprasta: aštuoni kovotojai suskirstyti į poras ir kiekvienos poros nugalėtojas keliauja į pusfinalį, kuriame išplėšęs antrąją pergalę patenka į finalą. Taigi norėdamas laimėti turnyrą kovotojas per vieną vakarą turėjo iškovoti tris pergales.

Lietuvai šiame aštuonetuke atstovavo trys kovotojai – šalies Tailando bokso čempionas Egidijus Brandišauskas (klubas “Status Unifight”), daugkartinis Lietuvos muai tai čempionas Darius Skliaudys (klubas “Titanas”) ir šalies bušido jaunimo čempionas Marius Liaukevičius (klubas “Dainralfas”), pakeitęs turnyro išvakarėse traumą patyrusį rusų kovotoją.

Tačiau vakaro didvyriu netapo nei vienas iš jų. M. Liaukevičius pirmąją ir vienintelę savo kovą pralaimėjo baltarusiui Ruslanui Kolodko, E. Brandišauską taip pat pirmoje kovoje eliminavo būsimasis turnyro nugalėtojas, o pagrindinis lietuvių favoritas D. Skliaudys, pravarde Vandamas, nugalėjęs latvį Jurijų Boreiko (klubas “Baltic Rings Top Team”) savo pasirodymo negalėjo pratęsti dėl patirtos kojos traumos.

D. Skliaudį pakeitė Marius Bužinskas (klubas “Titanas”), kurio pasirodymas ir tapo didžiausia staigmena. Tai kovotojas, kuris nebuvo įtrauktas į išankstinius dalyvių sąrašus ir į nuvažiuojantį turnyro traukinį įšoko paskutinę akimirką. M. Bužinskas teisę stoti į D.Skliaudžio vietą iškovojo, rezervinėje vakaro dvikovoje nokautu įveikęs slovėną Mirko Vorkapičių. Įdomiausia tai, kad M.Bužinskas neturėjo dalyvauti ir šioje kovoje, tačiau paskutinę akimirką pakeitė taip pat negalėjusį kovoti 2003 m. Baltijos šalių muai tai čempioną Romą Klimavičių.

Stojęs į D. Skliaudžio vietą M. Bužinskas pusfinalyje, kovodamas itin aktyviai, taškais įveikė M.Liaukevičiaus skriaudiką R.Kolodko ir didelei žiūrovų nuostabai užsitikrino vietą finale. Čia lietuvio laukė daugkartinis Ukrainos muai tai  jaunimo čempionas Artur Kišenko (klubas “Ukraina Team”), pirmose dviejose kovose įveikęs E. Brandišauską ir baltarusį Jurijų Bulatą (pastarasis pirmoje kovoje buvo įveikęs rusą Sergejų Makaganovą). Deja, itin didelio Fortūnos palankumo tą vakarą sulaukusiam M. Bužinskui finalo kovoje tiesiog neužteko jėgų.

Ukrainiečiui padėjo psichologinis pasiruošimas

Stebint išsekusį, finalo persirengimo kambaryje belaukiantį M. Bužinską buvo galima drąsiai prognozuoti, jog kelialapis į Japoniją atiteks jo varžovui. Taip ir atsitiko: A. Kišenko jau pirmajame raunde M.Bužinską pasiuntė į nokautą, kuris ukrainiečiui atvėrė kelią į didįjį K-1 MAX finalą Japonijoje. Be to, kaip skelbė organizatoriai, laimėdamas turnyrą dvidešimtemtis A. Kišenko užsitikrino nuolatinį atlyginimą iš K-1 organizcijos.

Dvidešimtemtis 178 cm ūgio 72 kg svorio A. Kišenko yra Ukrainos muai tai profesionalų vicečempionas, daugkartinis Europos ir pasaulinių turnyrų laimėtojas ir prizininkas. Iki šio turnyro jis turėjo 20 profesionalių kovų, iš kurių laimėjo 17, o iš jų – 14 nokautais.

“Sunkiausia buvo antroji kova. Labai rimtas ir, kaip sportininkai sako, “kietas” varžovas (J.Bulatas, – aut.past.), – pasibaigus turnyrui kalbėjo A.Kišenko. – Finalas nebuvo toks, kokio tikėjausi. Laukiau labai įtemptos ir sunkios kovos, tačiau man pavyko padaryti viską, kad laimėčiau ją lengviau. Varžovas, kaip ir bet kuris sportininkas, patekęs į finalą, pradėjo blaškytis. Aš to tikėjausi, tačiau nesitikėjau, kad viskas taip greitai išsispręs”.

Ukrainietis pridūrė, kad moralinis pasiruošimas šiam turnyrui buvo ne mažiau svarbus nei fizinis – visų pirma, dėl paties varžybų formato ir, antra, dėl daugybės žiūrovų, kurie buvo užpildę “Siemens” areną. “Tačiau man tai pavyko padaryti”, – čempioniškai kalbėjo A. Kišenko, kuris prieš turnyrą sakė, jog ringe pademonstruos netgi daugiau nei sugeba. Galbūt taip ir buvo.

Vokietis atlaikė Remygos smūgius

Kol aštuonetuko kovotojai ilsėjosi, žiūrovai galėjo stebėti parodomąsias vakaro dvikovas. Pirmojoje K-1 MAX superkovoje susitiko svečiai Petro Nakonečny iš Ukrainos (klubas “Ukraina Team”) ir Vasilijus Šyšas iš Baltarusijos (klubas “Chinuk”). Tai buvo viena iš nepatraukliausių vakaro kovų. Kovotojai didžiają dalį laiko tiesiog šokinėjo vienas aplink kitą, savo ketinimus realiais veiksmais paversdami itin retai. Publika savo nepasitenkinimo nepasikluklino parodyti. Pergalė teisėjų sprendimu (2:1) buvo skirta ketveriais metais jaunesniam ukrainiečiui.

Antroji K-1 MAX superkova tarp vokiečio Deniso Schneidmillerio (klubas “Feuerer Sports”) ir Lietuvos bušido superžvaigždės Remigijaus Morkevičiaus (klubas “Titanas”), pravarde Remyga, kėlė milžinišką susidomėjimą. Žaibiškais nokautais pagarsėjusiam lietuviui tai buvo paskutinė repeticija prieš balandžio 5 dieną Japonijoje vyksiantį pasaulinį K-1 MAX turnyrą. Jo varžovas – 2005 m. IBBO Europos čempionas, tačiau “Siemens” arenos ringe jis elgėsi tarsi klounas, linksmindamas publiką ir erzindamas R.Morkevičių.

Turbūt pagrindinis vokiečio tikslas buvo atsilaikyti bent pirmas 8 sekundes ir neleisti Remigijui dar kartą pagerinti greičiausio nokauto rekordo, mat vos praėjus šiam laikui D.Schneidmilleris ringe pradėjo atvirai maivytis, rodydamas lieužuvį ir neslėpdamas pasityčiojimą primenančios šypsenos. Taip, nieko gero nenuveikdamas, jis elgėsi visus tris raundus. Tiesa, riekia pridurti, kad R.Morkevičiui nokautuoti varžovo taip ir nepavyko: sugėręs galybę lietuvio smūgių vokietis liko stovėti ant kojų, tačiau pergalė vienbalsiu teisėjų sprendimu atiteko R.Morkevičiui.

“Žinau, kad visi iš manęs tikitės greitų nokautų, tačiau ne visuomet tai pavyksta”, – po dvikovos arenoje susirinkusiems žiūrovams kalbėjo R.Morkevičius, pridūręs, kad tokia ilga kova su D. Schneidmilleriu – puikiausia treniruotė prieš rimtesnes varžybas. Vėliau R.Morkevičius pripažino, kad klaidą padarė, blogai paskirstydamas jėgas, kurių nemažai išnaudojo apšilinėdamas, kai viso renginio metu užkulisiuose reikėjo laukti savo kovos.

E.Valavičius pergalę pavadino lygiosiomis

HERO’S superkovos taip pat žadėjo būti įdomios, kadangi čia galiojo kiek kitokios taisyklės, iš kurių svarbiausia – galimi imtynių veiksmai. Pirmieji į ringą išėjo Egidijus Valavičius (klubas “Drakonas”) ir juodaodis prancūzas Borisas Jonstompas. E.Valavičius – daugkartinis Lietuvos džiudžitsu ir kovinės savigynos čempionas, kovotojas, patekęs į Japonijos bušido žvaigždžių elitą. Jo varžovas – Prancūzijos muai tai ir kovų be taisyklių čempionas. Nė vienam kovotojui per 10 kovos minučių nepavyko priversti pasiduoti savo varžovo, tad pergalė vienbalsiu teisėjų sprendimu buvo atiduota E.Valavičiui.

“Kova buvo sunki, pergalė neužtikrinta, todėl sakyčiau, kad šioje kovoje – lygiosios, – po kovos sakė E.Valavičius. – Savo pasirodymu esu patenkintas tik iš dalies, antrame raunde pritrūko ištvermės. Priešininkas stiprus, prieš kovą apie jį nieko nežinojau. Varžovų neskirstau į stiprius ir silpnus. Niekad jų nenuvertinu, bet tuo pačiu ir žinau, kad su kiekvienu galima kovoti”.

B.Jonstompo treneris Bertrandas Amoussou sakė, kad yra šiek tiek nusiminęs dėl kovos baigties, tačiau pripažino, kad teisėjų sprendimas buvo teisingas.

“Esame truputį nusivylę, nes tikiu, kad galėjome laimėti. Varžovas šiek tiek sunkesnis, tačiau tai suteikė tam tikrą pranašumą ir Borisui, tai yra – greitį. Reikalavau išnaudoti šį pranašumą, naudoti daugiau apgaulingų judesių, tačiau, deja, ne visuomet pavykdavo. Teisėjai pergalę atidavė E.Valavičiui ir, manau, šis sprendimas teisingas. Borisas gavo vieną nokdauną, tiesa, teisėjas jo neužfiksavo, tačiau praleistas smūgis buvo labai galingas ir jis padėjo teisėjams priimti sprendimą”. 

Antroje HERO’S superkovoje susitiko Suomijos taekvondo meistras Joni Kyllonenas ir dukart Europos pankrationo čempionas Valentinas Golubovskis iš Lietuvos. Pergalę gražiu stiliumi iškovojo lietuvis, varžovą privertęs pasiduoti smaugimo veiksmu.

Kelis metus laukta grandų dvikova nuvylė

Ypatingo dėmesio sulaukė dvikova dėl SHOOTO Europos čempiono titulo, dėl kurios susikovė du lietuviai, Europos reitingo lyderiai – Kęstutis Smirnovas (klubas “Audra”) ir Tadeušas Cholodinskis (klubas “Titanas”). Kaip buvo skelbiama kovos pristatyme, jos buvo laukta net keletą metų.

Deja, ilgas laukimas nesubrandino gražaus reginio. Šioje akistatoje buvo leidžiami imtynių veiksmai. Kovą pervesti į horizontalią padėtį itin atkakliai siekė K.Smirnovas, tačiau sėkmingai parversdavęs varžvą didelės naudos išpešti nesugebėdavo. T.Cholodinskis puikiai gynėsi, tačiau paties išpuoliai nebuvo nei dažni, nei pavojingi. Kovotojų pasyvumas ir teisėjo neryžtingumas stabdyti kovą parteryje, piktino žiūrovus, o masinį nepasitenkinimą sukėlė teisėjų sprendimas pergalę užskaityti K.Smirnovui.

“Nieko nuostabaus, – sakė K.Smirnovas. – Tai Vilniaus publika, o aš kovojau su vilniečiu. Šakiuose būtų atvirkščiai”.

Nugalėtojas džiaugėsi, kad kova klostėsi taip, kaip jis buvo suplanavęs. “Aš tikėjausi, kad varžovas  pasirinks tik gynybą. Taip ir buvo – atakų pats nerengė, tik tai laukė, kol aš pulsiu. Gavosi vienpusiška kova. Aišku, kas būna viršuje, tas ir laimi”, – kalbėjo K.Smirnovas.

Pergalę K.Smirnovui skyrė vienas iš trijų teisėjų, kiti du – kovą įvertino lygiosiomis. 

“Tai buvo bloga kova, – įspūdžiais po kovos dalinosi ją stebėjęs bušido treneris iš Prancūzijos B.Amoussou. – Jei būtų mano valia, laimėtoju būtų kitas. Tas, kuris laimėjo, tiesiog nenorėjo kautis, jei būčiau teisėjas, neduočiau pergalės tam, kuris išėjęs į ringą nenori kautis. Jis vengė kovos. Sutinku, jis atlikdavo metimus, bet, išskyrus tuos metimus, jis nepadarė nieko, kad taptų laimėtoju. Jis neparodė kovotojo dvasios, o tai yra svarbiausia tiems, kas eina į ringą”.

28 metų K.Smirnovas, užsijuosęs Europos čempiono diržą, įgijo teisę varžytis dėl stipriausiojo pasaulyje vardo. “Kovotojas galvoja tik apie pergalę”, – savo ambicijų nesplėpė pirmasis (2000 m.) Lietuvos bušido čempionas, šalies “RINGS” turnyruose dar nepatyręs nė vieno pralaimėjimo