“Kas mes?! Dešros!!!”
trečiadienis, 14. vasaris 2007
Ką reiškia komandos pavadinimas šiuolaikiniame sporte? Dar prieš dešimtmetį ar seniau būtume sakę, kad jis reprezentuoja regioną, kuriam komanda atstovauja, ar pabrėžia komandos charakterį, dvasią, identitetą. Dabar tokie motyvai nepopuliarūs – komandos pavadinimas tapo parduodamu plotu reklaminėms iškaboms. Dviratis neišrastas, bet tai nereiškia, kad tai ne ydinga. Ypač turint omeny tai, kaip originaliai lietuviai tai daro.
Firmų, tuomet bendrovių, pavadinimais komandos vadindavosi ir sovietmečiu (“Lietkabelis”, “Drobė” ir pan.), tačiau tuomet sumetimai buvo kitokie – komandas tiesiog sudarydavo tų bendrovių darbuotojai. Be to, pavadinimai nekisdavo dešimtmečius ir bent jau tilpdavo į lakoniškumo rėmus.
Tuo tarpu dabar Lietuvoje dažnas komandos pavadinimas turi dvi, tris ar daugiau sudedamąsias dalis, kurias mintinai prisiminti toli gražu ne kiekvienas gali. Kam spręsti dilemą, kurio rėmėją etiketę perkelti į komandos pavadinimą, jei galima sutalpinti jas visas?
Bene didžiausia eklektika pavadinimuose gali pasigirti Nacionalinė krepšinio lyga (NKL). Iš šešiolikos čia rungtyniaujančių komandų tik penkerių pavadinimuose vienas žodis. O iš tų, kurių pavadinime du žodžiai – tik vienos komandos pavadinimas yra normalus žodžių junginys.
Tiesa, galima ginčytis, kas yra “normalus žodžių junginys”: “Pieno žvaigždės” maisto pramonėje galbūt skamba didingai, tačiau sporto arenose – mažų mažiausiai juokingai.
Daugiausia NKL pavadinimų, kuriuose be didesnio galvos skausmo išrikiuoti įvairūs interesantai: “Nafta-Uni-Laivitė”, “KM-SSK-Perlas”, prieš kelis sezonus besivadinęs “SSK-Nord/LB Draudimas”, “Hermio projektai – KKM”, “Puntukas Jarimpeksas” ir t.t.
Panašių pavadinimų netrūksta ir kitose sporto lygose: moterų rankinį žaidžia “Eastcon AG Vilniaus kolegija”, “Keturi vėja – LANGVirus”, “SM Tauras/Eglė II”, vyrų rankinį – “VPU Šviesa Savanoris”, “VikingMalt/Jaukurai”, moterų žolės riedulį – “Gintra-Strekte-Universitetas” ir t.t.
Įdomu, ar turėti komandos šūkį šiais laikais vis dar madinga? Galbūt, tačiau dažna komanda savo pavadinimą tikriausiai iš jo išbraukia. „Mes – lokiai!” – kažkada galėjo sušukti Žemaitijos krepšininkai, taip ne juokais išgąsdindami priešininkus. Kaip prieš varžovus ir žiūrovus atrodo komandos šūkį prieš rungtynes atliekantis būrys augalotų vyrukų, žaidžiančių, pavyzdžiui, minėtoje “Pieno žvaigždžių” komandoje? Beje, nebūtinai pieno – sūrio, dešros, kumpio…
Galų gale – ką skanduoti sirgaliams? Pavyzdžiui, minėtos moterų žolės riedulio komandos iš Šiaulių “Gintra-Strekte-Universitetas” sirgaliams. Koks savotiškas choras gautųsi, jei vieni šios komandos aistruoliai skanduotų “Gintra!”, kiti – “Strekte”, treti – “Universitetas!”. Nuo tokių kuriozų apsaugo tik tai, kad į varžybas ateina saujelė, įskaitant gimines ir artimuosius, žiūrovų.
Kalbėdami apie JAV sporto rinkas dažnai prikišame – viskas ten paremta „pirkti-parduoti” principu, viskas įvilkta materializmo apvalkalą. Tačiau būtent ten komandos pavadinimas yra šventas dalykas. NBA, kaip ir daugelio kitų JAV profesionalių lygų taisyklės draudžia komandą pavadinti rėmėjų vardu, todėl šalyje, kur net iš “š” išspaudžiamas doleris, žaidžia “vanagai”, “buliai”, “stebukladariai” ar “kariai”, o ne produktai iš agrofirmos sandėlio.
Futbolo klubai Lietuvoje aptariamu orginalumu mažiau išsiskiria ir komandų pavadinimus keičia žymiai rečiau, dauguma – visai nekeičia. Tradicijos ir pagarba sirgaliui, bent žvelgiant iš šio atspirties taško, čia vertinamos labiau.
Tiesa, pats originaliausias pavadinimas, kokį šiandien galima rasti šalies sporto komandų sąrašuose, priklauso būtent šiai sporto šakai. LFF II lygos Šiaurės zonoje rungtyniaujanti Naujiosios Akmenės komanda oficialiuose protokoluose įvardijama taip: “Akmenės SC-Šiauliai-3″. Ar įsivaizduojate Naujosios Akmenės futbolo gerbėjus, kurie norėdami palaikyti savo miesto komandą turėtų skanduoti “Šiauliai! Šiauliai!”?
Dar viena yda – nuolat besikeičiantys pavadinimai. Tai vėl gi labiausiai būdinga žemesnio lygio krepšinio klubams. Lietuvos krepšinio lygos (LKL) daugelio komandų pavadinimai nusistovėję ir kinta retai. Išimtis – Panevėžio krepšinio klubas, nuo 2001 metų pavadinimą keitęs keturis kartus. Tuo tarpu Nacionalinėje lygoje komanda, bent kelis sezonu žaidžianti tuo pačiu pavadinimu – didelė retenybė.
Galbūt visa tai – trigubi, nepastovūs, reklaminiai pavadinimai – yra smulkmena. Svarbiausia juk žaidimas ir rezultatai. Tačiau iš kitos pusės, tai eilinis spjūvis į veidą sporto aistruoliui, kuriam varžybos nėra sausas protokolas ar kelias puses tenkinanti komercinė nauda.
Deja, taip sutvarkytas mūsų sportas. Klubų vadovai žino, kad reklama marškinėlių ar sporto salėse mažai arba visai neefektyvi – juk, neskaitant renginių “Siemens” arenoje ar Kauno sporto halėje, sporto varžybų lankomumas Lietuvoje nėra didelis, TV transliacijų taip pat nedaug. Tad geriausia raklama – rezultatų suvestinėse linksniuojamas komandos pavadinimas.
Galime tik pasidžiaugti, kad vis dar turime “Žalgirį”, “Sakalus”, “Neptūną”, “Atlantą”, “Vėtrą”… Tai reiškia, kad vis dar yra sirgalių, žinančių, ką skanduoti per rungtynes.
Publikuota
