Sportskeleton.com

Nesunku įsivaizduoti, kad didelį pranašumą kairiarankiai sportininkai turi sporto šakose, kuriose naudojama raketė – tenise, stalo tenise, badmintone, skvoše ir pan. Sporto metraščiai apie tai taip pat užsimena. Pavyzdžiui, nuo 1974 iki 1984 m. visi vienuolika JAV atvirųjų čempionatų nugalėtojai vyrų vienetų varžybose buvo kairiarankiai. Nuo 1956 iki 2004 m. iš 200 pagrindinių vyrų teniso turnyrų 41 kartą nugalėtojais tapo taip pat kairiarankiai.

Tarp garsiausių visų laikų pasaulio tenisininkų kairiarankiai – Martina Navratilova, Monika Seleš, Jimmy Connorsas, Johnas McEnroe, Rodas Laveris, Goranas Ivanisevičius ir kiti.

Pirmoji pasaulio raketė Roger Federeris pralaimi retai, tačiau yra vienas varžovas, kurį šveicarui įveikti yra itin sunku – ispanas Rafaelis Nadalis. Atsitiktinumas ar priežastis – R. Nadalis yra kairiarankis. Specialistai netgi pastebi, kad šių įspūdingų dvikovų metu R. Federeris būna labiau įsitempęs ar net nervingas nei įprastai.

Teniso treneris Remigijus Balžekas sutinka, kairiarankių bumas šiuolaikiniame tenise didelis, tačiau priešingai nei anksčiau stebuklingu kairiarankių unikalumu netikima.  

„Nuomonė, kad kairiarankiai turi daug privalumų, buvo labai madinga anksčiau, dabar tuo tikima mažiau. Galbūt todėl, kad tų kairiarankių anksčiau būdavo nedaug, ypač pas mus, kur būti kairiarankiu apskritai būdavo draudžiama“.

Pasak R. Balžeko, kuris ir pats yra kairiarankis, skirtumus tarp kairiarankių ir dešiniarankių šiuolaikiniame tenise užglaisto technika.

„Jei varžovas yra techniškas, ženklių privalumų kairiarankis neturės. Yra tik niuansai. Pavyzdžiui, kairiarankiui servuojant į kairį stačiakampį dešiniarankiui sunkiau priimti“.

Didžiausią pranašumą kairys turi tuomet, kai varžovas nežino apie šią jo savybę. Tiek tenise, tiek, ypatingai, stalo tenise, badmintone ir kitose „raketinėse“ sporto šakose sportininkas paprastai stengiasi kamuoliuką mušti silpnosios varžovo rankos pusėn. Dešiniarankis visuomet įsivaizduoja, kad silpnoji ranka – kairė. Laikas, sugaištamas prisitaikant, artina prie nesėkmės.

Tačiau savų problemų žaisdami tenisą, badmintoną ar skvošą turi ir kairiarankiai – jiems sunku žaisti dvejetuose su dešiniarankiu, o rasti kairiarankį partnerį nėra paprasta.

Boksas. Skirtingi stiliai

Kairiarankių pranašumus sporte tyrinėjantys mokslininkai sutinka, kad bene daugiausia pranašumų kairiarankiai turi dvikovinėse sporto šakose. Bokso treneris Julius Kibas sako, kad šiais laikais kairiarankiai sudaro 10-15 proc. visų boksininkų. Pasak trenerio, kairiarankiai bokse turi savo privalumų, tačiau vargu ar dėl to juos galima laikyti geresniais už dešiniarankius. Tiesiog kitoks stilius.

„Visų pirma, jų stovėsena priešinga ir tai jau yra neparanku dešiniarankiui varžovui. Antras dalykas – kairiarankiai priekinę ranką būna geriau įvaldę. Jei susitinka vienodo meistriškumo boksininkai, pergalę dažniausiai švenčia kairiarankis“.

J. Kibas sutinka su mokslininkų pateikiama kairiarankių charakteristika, kuri pasireiškia ir bokso ringe.

„Kairiarankiai boksininkai pasižymi geresne reakcija, refleksais, didesniu lankstumu, jų kovos stilius techniškesnis ir dinamiškesnis. Tuo tarpu dešiniarankiai kovoja primityviau, pasižymi fizine jėga, galingais smūgiais“.

Žinomiausių Lietuvos boksininkų sąraše kairiarankių tikrai nemažai: Algirdas Šocikas, Vitalijus Karpačiauskas, Ričardas Tamulis, Juozas Juocevičius. Tuo tarpu olimpinis čempionas Danas Pozniakas buvo dešiniarankis.

„Pavyzdžiui, Karpačiauskas ir Tamulis buvo išties judrūs ir techniški boksininkai, tačiau smūgio jėgos jiems trūko“, – teigė J. Kibas.

Treneris pridūrė, kad kairiarankiai boksininkai, pavyzdžiui, Amerikoje nėra vertinami.

„Tai keista. Nežinau, kodėl taip yra. Kairiarankiai kovoja išties gražiai“.

Fechtavimas. Dirbtiniai kairiarankiai

Nors tyrinėtojai teigia, kad kas trečias pasaulio fechtuotojas yra kairiarankis, fechtavimo trenerė kaunietė Rasa Rimgailienė tikina, kad Lietuvoje kairiarankių fechtuotojų šiandien ne tiek jau ir daug. Anksčiau buvo kur kas daugiau, tačiau ne dėl to, kad kairiarankiai plūstų į treniruotes, o todėl, kad siekiant pranašumo būdavo ugdomi dirbtiniai kairiarankiai, tai yra, dešiniarankiams špagą buvo liepiama imti į kairę ranką.

Tai buvo madinga visame pasaulyje. Pavyzdžiui, garsusis italas Edoardo Mangiarotti, olimpinių ir pasaulio čempionatų medalių iškovojęs daugiau už bet kurį kitą fechtuotoją, natūraliai buvo dešiniarankis, tačiau tėvas skatino jį treniruoti kairę ranką ir tik tapęs kairiarankiu užkopė į fechtuotojų elitą.

Panašiai kaip ir tenise, fechtavime, pasak R. Rimgailienės, kairiarankių pranašumu šiandien aklai netikima – jis labiau ryškus žemesnio lygio varžybose, o profesionalų sporte lemiamą žodį taria technika.

„Sąjungos laikais nemažai geriausių sportininkų fechtavosi kaire ranka. Tačiau vėliau daugelis grįžo prie savo natūraliai stipriosios rankos, mat didelio meistriškumo dešiniarankis negali būti geresniu kairiarankiu. Fechtavime yra apie 12 tūkst. skirtingų veiksmų ir įvaldyti juos yra sudėtinga. Aukščiausiame lygyje technika svarbesnė už taktines gudrybes“, – kalbėjo R. Rimgailienė, kuri pati yra kairiarankė.

Dažnas kairiarankis fechtuotojas pasakys, kad blogiausia, kas gali nutikti – susitikti su varžovu, kuris taip pat yra kairiarankis. Jei dešiniarankiui kovoti su dešiniarankiu yra normalus reiškinys, tai kairiarankiui toks pat priešininkas – itin neparankus. Priežastis paprasta – nėra įpratęs.

Taigi kairiarankių pranašumo priežasčių galima ieškoti dar pasiruošimo procese – dešiniarankiui rasti kairiarankį treniruočių partnerį, kad galėtų lengviau prisitaikyti kovoti su tokiu varžovu, žymiai sunkiau nei kairiarankiui, kuris paprastai treniruojasi su dešiniarankiais.

Disko metimas. Taktika ar fiziologija?

Ar dažnai tenka matyti kairiarankį, žengiantį į ieties ar disko metimo sektorių? Vargu. Kodėl? Išgirdęs šį klausimą Vilniaus lengvosios atletikos mokyklos direktorius Rimantas Kalibatas pradėjo juoktis:

„Yra, bet meta prastai…“

Pasak R. Kalibato, buvusio Virgilijaus Aleknos trenerio, kairiarankiai metikai labiau pasižymi neįprastu vaizdu, mat vizualiai viską atlieka priešingai, nei pasiekiamais aukštais rezultatais. Klausimas vėlgi – kodėl?

„Nežinau. Tačiau nemanau, kad priežasčių reikia ieškoti “kairėje rankoje”. Tai turbūt labiau atsitiktinumas, kad tarp disko ar ieties metikų nėra talentingų kairiarankių“.

Galbūt, išties, tai atsitiktinumas, o galbūt tai tik pagrindžia skeptikų, tarp kurių nemažai ir mokslo žmonių, mintį, kad sporto šakose, kuriose varžovai nekovoja vienas su kitu tiesiogiai, kairiarankiai jokio pranašumo neturi, kad iš esmės – kairiarankių pranašumas sporte yra labiau taktikos, pripratimo nei fiziologijos reikalas.

Lengvosios atletikos rungtys nėra vieninteliai pavyzdžiai. Pavyzdžiui, golfas. Su Gary Playerio (septinto-aštunto dešimtmečių žvaigždė) ar Philo Mickelsono išimtimis galime sakyti, kad kairiarankiai golfo žaidėjai įspūdingų rezultatų nėra pasiekę.

Tokiose sporto šakose kairiarankiai jei ir sugeba kuo išsiskirti, tai tik įnešdami į sportą neįprastas dimensijas – kitokį mostą, kitokį atsispyrimą, ir pan.

„Galbūt kairiarankiai specialiai renkasi sporto šakas, kuriose tai iš tikrųjų duodą tam tikrą pranašumą“, – samprotavo R. Kalibatas.

Kalbinti specialistai sakė, kad šiais laikais nesistengiama pradedantį sportininką pratinti „ant“ kairės rankos, tačiau pridūrė, kad tiek fechtavimosi, tiek teniso, tiek bokso treniruotėse kairiarankiai vaikai labai laukiami.

 Galiūnų sportas. Nekreipia dėmesio

Teigiama, kad kairiarankių dešinė ranka yra stipresnė nei dešiniarankių kairė. Remiantis šia ne tik mokslo, bet dažnai ir gyvenime pastebima versija galima manyti, kad galiūnų sporte ar sunkiojoje atletikoje kairiarankiai turėtų būti pranašesni.

Buvęs Lietuvos galiūnų federacijos prezidentas Alvydas Kirkliauskas teigia, kad galiūnų sporte į tai kol kas nebuvo kreipiama dėmesio, nors gal ir vertėtų.

„Net negalėčiau pasakyti, kurie iš mūsų galiūnų yra kairiarankiai, tiesiog nėra tokios nuomonės, kad jėgos sporte tai gali turėti kažkokią apčiuopiamą prasmę. Tačiau galbūt tai, ką jūs sakote, turi racijos. Juk nešant svorį niekada nebūna taip, kad neatlaiko iškart abi rankos – pirmiausia išslysta iš vienos. Bet į tai, kuri ranka pirmoji neatlaiko, neatkreipiame dėmesio. Galbūt vertėtų.“

Vienas iš pajėgiausių Lietuvos ir pasaulio galiūnų Vidas Blekaitis sako:

„Mūsų sporte yra svarbesnių dalykų, tačiau, išties, galbūt ir be reikalo nėra analizuojami ir tokie niuansai. Galiūno abi rankos privalo dirbti, nesvarbu kuri iš jų yra stiprioji. Negaliu pasakyti, ar daug varžovų yra kairiarankiai, paprastai nekreipiam į tai dėmesio, tačiau tikėtina, kad jie gali turėti pranašumą. Pavyzdžiui, mano žmona yra kairiarankė, ir matau, kad ji daug ką gali atlikti dešine ranka, ko mes, dešiniarankiai, kaire nesugebame“.

Bėgimas. Takelis skirtas dešiniarankiams?

Bėgimas – sporto šaka, kur, atrodytų, jokios reikšmės – kairiarankis ar dešiniarankis esi – neturėtų būti. Tačiau išradingi mokslininkai iš šiam atvejui turi teoriją. Šįkart – nepalankią kairiarankiams.

Bėgimo varžybose stadionuose bėgama prieš laikrodžio rodyklę, o tai, pasak mokslinių išvadų, yra paranku dešiniarankiams. Dešiniarankių stiprioji koja taip pat dažniausiai būna dešinė, kuri bėgimo takelyje yra išorinė ir todėl svarbesnė atliekant lenkimus ar posūkiuose. Tai patvirtino eksperimento, kuomet dešiniarankiams liepta atlikti keletą bėgimų prieš ir pagal laikrodžio rodyklę, rezultatai. Bėgant pagal – rezultatai buvo kur kas prastesni.

Žinomas Lietuvos bėgimo treneris Povilas Sabaitis tokią teoriją pavadino paprastai – anekdotu. „Svarbiausia – geras „variklis“, – juokėsi P. Sabaitis. – O turint gerą „variklį“ – darbas“.

Sakote, kairiarankis? P. Sabaitis primena – vieno geriausių tarybinių laikų Lietuvos sprinterio Petro Liukpetrio viena koja už kitą buvo trumpesnė 4 cm!

„O jūs sakote, kad kairiarankiui sunkiau… Fiziologiją galima sutvarkyti, pritaikyti. Jei žmogus nori bėgti, jis bėgs“, – tikino P. Sabaitis.

 

Publikuota