Jaunasis baidarininkas noru laimėti prisijaukina sėkmę
trečiadienis, 29. lapkritis 2006
Devyniolikametis Rokas Malinauskas – vienas iš perspektyviausių šalies baidarininkų, olimpinė viltis. Šiemet iš jaunių į jaunimo (iki 23 metų) grupę perėjęs irkluotojas pasaulio čempionate vienviete iškovojo penktąją vietą. Dvivietėje kartu su porininku ir treneriu Romu Petrukanecu suaugusiųjų pasaulio čempionate Rokas užėmė devintą, o Europos – dvyliktą vietą. Pokalbį su Roku pradėjau nuo pradžių pradžios.
- Rokai, kodėl irklavimas?
- Esu iš Klaipėdos, todėl važiuodamas ar eidamas pro miestą vis matydavau irkluotojus. Vis traukė žvilgsnį, pasidarė įdomu. Dešimt metų lankiau tautinių šokių užsiėmimus, tačiau norėjosi vyriško sporto. Pradėjau simuliuoti, neateidinėti į repeticijas, kol kartą tėvai sučiupo ir pasakė “Daryk ką nors!”. Tuomet rimtai atsigręžiau į irklavimą. Juk reikėjo kažką veikti. Dabar su šokiais neturiu nieko bendra.
- Ar sunku buvo persikelti į Vilnių? Esi iš tų klaipėdiečių, kuriems be jūros sunku ištverti?
- Ne. Didelio prisirišimo prie Klaipėdos nėra, jūra irgi labai netraukia. Vilniuje esu antrus metus ir čia jaučiuosi puikiai.
- Klaipėdoje treniravaisi pas Danutę Čižienę, Vilniuje – pas Romą Petrukanecą. Gali palyginti abu laikotarpius?
- D. Čižienė davė pagrindus. Su Romu dirbam profesionalų darbą, už kurį galima pragyventi, o pas D. Čižiene buvo parengiamasis etapas į profesionalų sportą. Galbūt negalima taip sakyti, bet Klaipėdoje man irklavimas buvo tarsi žaidimas, Vilniuje – darbas.
- R.Petrukanecas yra minėjęs, jog pats esi labai darbštus ir dažnai netgi persistengi, perskubi, bandydamas kuo greičiau pasiekti norimą rezultatą. Ką pats apie tai manai?
- Nežinau iš kur tas skubėjimas. Stengiuosi daryti tai, ką treneris liepia, tačiau, kaip ir visi, labai noriu nugalėti. Žinau, kad reikia palaipsniui siekti rezultato, bet norisi tai padaryti kuo greičiau.
- Kaip vertini šių metų startus?
- Visi startai, galima sakyti, buvo sėkmingi. Visiems buvo ruoštasi ir, ką galėjau, tą padariau. Galbūt kiek nepasisekė dvivietėje su Romu. Gal šiek tiek darbo pritrūko, gal aš nebuvau pakankamai susikoncentravęs, gal patirties pristigo. Turbūt turėjome geriau pasirodyti, bet visus priekaištus prisiimu sau.
- Ar irkluojant dvivietę dažnai varžovų gretose tenka matyti porininkus, kurių amžiaus skirtumas būtų panašus į jūsų su R. Petrukanecu?
- Tikrai ne. Sakyčiau, galbūt net nėra panašių atvejų. Būna, kad porininkų amžius skiriasi keleriais metais, bet kad dešimčia… Iš pradžių ir man baisu buvo. Baisu, kad dėl nesėkmių galiu kaltas likti ir panašiai. Tačiau man Romas ne tik partneris, bet ir treneris, todėl greitai pripratau.
- Kaip galėtume jį apibūdinti?
- Romas – labai geras treneris, partneris – dar geresnis. Puiki asmenybė. Turi labai daug žinių, sugeba jas perteikti, moka, taip sakant, „prieiti” prie jaunimo, todėl nesunku, suprasti, ką jis nori paaiškinti. Be to, pats labai geras irkluotojas. Manau, geriau man nė negali būti.
- Ko labiausiai iš paties reikalauja R. Petrukanecas?
- Akcentuoja poilsį. Kad nebūtum pavargęs, kad visada turėtum jėgų.
- Pačiam pranašaujama A. Duonėlos ar E. Balčiūno ateitis. Kaip reaguoji į tokius palyginimus?
- Pirmiausia reikia būti tokiu… Tai, kad lygina, yra normalu, bet aš stengiuosi negirdėti tų kalbų. Su Alvydu ir Egidijum bendraujame kaip kolegos, susitinkame treniruočių metu.
- Ar tarp tavo amžiaus baidarininkų didelė konkurencija? Kaip manai, kokios savybės labiausiai padeda išsiskirti iš kitų irkluotojų?
- Konkurencija jaučiasi Ji visąlaik yra ir visąlaik bus. Savybės?.. Gal noras laimėti. Žinau, kad jį visi turi, bet jei tu turi šiek tiek daugiau, sėkmė tavo pusėje.
- Ar sutinki, kad baidarių irklavimas ta sporto šaka, kurioje įdėtas darbas svarbiau už įgimtą talentą?
- Manau, negalima taip sakyti. Kita vertus, nežinau, ar yra kas nors ką nors tik talentu pasiekęs. Taip, prie talento reikia ir labai daug darbo.
- Ar tavo pramogos taip pat susiję su vandens sportu, o gal laisvalaikiu stengiesi pabėgti nuo vandens?
- Būna, kad vasaros savaitgaliais nuvažiuoju prie ežero, tačiau laisvalaikiu prie vandens labai netraukia. O ir atvažiavęs prie ežero nepuolu irstytis su valtele… Labiau mėgstu vaikščioti po mišką, su draugais tiesiog kur nors nuvažiuoti.
- Ar planuoji savo karjerą, esi užsibrėžęs, kad per tiek metų reikia pasiekti tiek ir tiek?
- Neplanuoju. Jei bus, tai bus, nebus – nebus.
- O 2007 m. tikslai?
- Būtų puiku su vienviete papulti į suaugusiųjų pasaulio ir Europos čempionatus. Tiesiog startuoti. Taip pat norėtųsi, kad keturvietėje atrastume dar vieną stiprų irkluotoją, nes Romas jau nebesportuos, liekame aš, Andžejus Radzevič ir Justas Vaičiulis.
Publikuota
