Sportskeleton.com

Idėja grįžti prie Alkoholio kontrolės įstatymo, kurio pataiso profesionaliems klubams smogė dar neprasidėjus ekonomikos krizei – reali ar utopinė?

TIES PRARAJA. Klubinė sistema Lietuvos sporte niekad nebuvo pasiekusi tokį išsivystymo lygį, jog nykštį būtų galima drąsiai kelti į viršų. Vis dėlto, situacija, į kurią profesionalų sportą stumia ekonominė krizė bei valdžios sprendimai, dar niekuomet nebuvo tokia beviltiška kaip dabar, o pasiūlymai, kaip iš jos išbristi, nesilieja kaip iš gausybės rago.

„Klubai atsidūrė ties prarajos riba”, „netrukus per šalį nusiris masinių sporto klubų bankrotų lavina”, – nieko kito ir negirdėti. Netgi šalies „sporto ministras” KKSD generalinis direktorius Algirdas Raslanas viešai kalba apie tai, kad būtina imtis skubių priemonių, siekiant, kad privatūs krepšinio, futbolo, rankinio ir kitų sporto šakų klubai tiesiog nebūtų vienu ypu išparceliuoti.

DRAUDIMAS. Alkoholio kontrolės reklamos draudimai įsigaliojo dar prieš ekonominę krizę, apie kurią tuomet dar buvo kalbama su pašaipia šypsena, o ne su baime veide. Nepolizuojame įstatymo reikalingumo klausimu, tačiau faktas lieka faktu: alaus gamintojai iki alkoholio reklamos suvaržymų, įsigaliojusių 2008 m. sausio 1 dieną, buvo vieni dosniausių krepšinių klubų, bent jau didžiųjų, rėmėjai, o dabartis parodė, kad tie įstatymo projekto iniciatoriai, kurie tuomet aiškino, kad klubai be didesnio vargo ras naujų rėmėjų, buvo neteisūs.

„Išties mūsų paramą sportui dar prieš ekonomikos sulėtėjimą drastiškai sumažino Seimo priimti silpnųjų gėrimų reklamos ribojimai. Todėl pirmiausia ne lėtėjanti ekonomika, o parodomoji kova prieš alaus reklamą nubraukė sportui nemažus pinigus. Priimant šiuos draudimus buvo kalbama, kad rėmėjų gretos begalinės ir išbraukus aludarius jų bus pakankamai. Laikas parodė, kad šis argumentus laužtas iš piršto – rėmėjų nebeliko, pinigų taip pat. Juk negalime remti, kai mums draudžiama paviešinti net patį rėmimo faktą”, – teigė Dainius Smailys, UAB „Švyturys-Utenos alus” Korporatyvinių reikalų direktorius.

„Neigiamos įtakos tie draudimai, be abejo, turėjo, nes mus remiantis „Kalnapilis” ženkliai sumažino savo paramą – beveik 50 proc. Nemanau, kad krizės periodu jie būtų pajėgūs didinti paramą, bet ta suma, jei ne pasikeitęs Alkoholio kontrolės įstatymas, manau, būtų išlikusi kaip ir anksčiau”, – teigė Kauno „Žalgirio” generalinis direktorius Paulius Motiejūnas.

ŠIAUDAS. Ne paslaptis – ekonominius sunkmečius alkoholio bendrovės išgyvena lengviau nei kiti verslo sektoriai. Apie, tikėtina, išaugsiantį alkoholio suvartojimą krizės laikotarpiu kalba psichologai, apie tai savo pranešime Ženevoje minėjo ir Pasaulinės sveikatos apsaugos organizacijos direktorė Margaret Chan. Taigi, sąmokslo teorija perša mintį – būtent alaus bendrovės galėtų tapti tuo gelbėjimosi ratu, galinčiu padėti klubams išgyventi rėmėjų badą šiuo ekonominiu sunkmečiu.

Jei būtų buvę išgirsti tie, kurie daugiau nei prieš metus siūlė su alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimais šiek tiek lukterti, sporto, pirmiausia – krepšinio, klubai šiandien turėtų šiaudą, už kurio galėtų griebtis. Taip nėra, bet ar galėtų būti?

Įvairiais skaičiavimais alaus bendrovės šalies klubiniam krepšiniui kasmet suteikdavo 5-8 mln. litų finansinę injekciją. Daug kam tai atrodo mizeriniai pinigai, kurių alternatyvius šaltinius klubai turėjo be vargo rasti, tačiau galima palyginti: tai sudaro maždaug pusę Kauno „Žalgirio” arba bendrą aštuonių LKL komandų (neskaitant „Žalgirio”, „Lietuvos ryto” ir „Šiaulių”) metinį biudžetą. Pasak Klaipėdos „Neptūno” direktorius Egidijaus Prižginto, 90 proc. sporto klubų biudžetų sudaro lėšos gautos paramos būdu.

„Atsakymas yra aiškus – taip, sportui išties būtų daug lengviau išgyventi sunkmetį, jeigu bent krizės laikotarpiu būtų rastas sprendimas kaip leisti reklamuoti alų sporto transliacijų metu. Preliminariai skaičiuojant, sporto klubus galėtų pasiekti apie milijonas litų papildomų lėšų iš visų Lietuvos alaus gamintojų. Čia įmanomi ir protingi kompromisai – specialios įstatymų nuostatos, įpareigojančios televizijas pervesti dalį už tokias reklamas gaunamų pajamų tiesiai sporto klubams ar panašiai. Šiandien situacija sporto rėmimo srityje yra neeilinė, todėl ir išeičių reikia ieškoti nestandartinių”, – D. Smailys.

NETIKI. Ar realu, kad Seimas, įvertindamas situaciją, kurioje atsidūrė profesionalūs klubai, ryžtųsi dar kartą grįžti prie Alkoholio kontrolės įstatymo ir įteisintus draudimus sušvelninti, taip grąžindami aludarių dosnumą sportui?

„Be abejo, alkoholio ir dar anksčiau priimti tabako reklamos draudimai nepadidino klubų galimybių surinkti didesnius biudžetus, bet nemanau, jog, net ir esant klubams tokioje sudėtingoje situacijoje, dabar būtų koreguojami įstatymai. Matant, ką dabar išdarinėja šalies vyriausybė, kalbu apie apmokestinę politiką, nėra jokios vilties, kad situacija gerės”, – teigė „Neptūno” direktorius E. Prižgintas.

„Tokių svarstymų nebuvo, ir nemanau, kad jie būtų verti dėmesio. Jie padarytų daug žalos nei naudos”, – teigė Seimo narė, socialdemokratė Birutė Vėsaitė, viena įstatymo pataisų inicijatorių. Paklausta, ar nevertėtų atsižvelgti į sudėtingą situaciją, kurioje atsidūrė klubai, ir bent krizės periodu panaikinti alkoholio reklamos suvaržymus, B. Vėsaitė sake: „Manote, kad tai būtų didelė teigiama paskata? Nemanau, kad tai išgelbėtų klubus, o žalos vis dėlto padarytų daugiau. Be to, turint omeny dabartinę Seimo sudėtį, jokių iliuzijų neverta turėti. Gal iniciatyvų grįžti prie įstatymo būtų, bet konservatorių nuomonė yra griežtai kitokia.”

Kitas Seimo narys Julius Veselka, priiminėjant įstatymą primygtinai siūlęs keliems metams atidėti suvaržymus, dabar tik šypteli – nieko nebus. Pasak J. Veselkos, Alkoholio kontrolės įstatymo pataisų kelias į šviesą buvo toks nemalonus, kad niekas nebenori lipti į tą pačią balą ir vėl veltis į tuos pačius nemalonius ginčus. „Nuo Naujų metų padidintu tarifu apmokestintos sportininkų algos. Štai su šiais mokesčiai dar galima kovoti, bandyti kažką pakeisti, nes jie profesionalius klubus užgulė vidury sezono – pačiu nepalankiausiu metu. Tačiau idėja grįžti prie Alkoholio kontrolės įstatymo pataisų – yra utopinė. Nemanau, kad Seime atsiras tokia iniciatyva”, – teigė J. Veselka.

TRAUKINYS NUVAŽIAVO? Vis dėlto, net jei atsitiktų neįtikėtina – Seimas grįžtų prie Alkoholio kontrolės įstatymo, niekas negali garantuoti, kad didžiosios alaus bendrovės į paramą sportui pažvelgtų lygiai taip pat geranoriškai kaip anksčiau. Traukinys gali būti nuvažiavęs.

„Sunku pasakyti, ar taip atsitiktų, bet, kiek teko susidaryti nuomonę bendraujant su kitais ūkio subjektais, dabar išties yra tas sunkus metas, kai yra žiūrima į priekį ir laukiama, kada bus geriau, ir vargu bau, ar nauji Seimo sprendimai alkoholio reklamos klausimu paskatintų alaus bendroves skirti daugiau lėšų sportui. Juolab, skiriant paramą sportui, dar tiek pat reikia sumokėti mokesčių pavidalu. Štai čia yra didžiausias neūkiškumas”, – teigė „Neptūno” direktorius E. Prižgintas

„Aišku, esame lėtėjančio Lietuvos ūkio dalis, tad į priekį nežvelgiame taip optimistiškai kaip iki šiol. Sportui lėšų turime, tačiau naujus pasiūlymus vertiname atsargiau ir reikalaujame labiau pagrįsti efektyvumą ir rezultatą. „Auksiniai laikai” sporto rėmimo srityje grįš dar negreitai, nes ką nors sugriovus atstatyti yra daug sunkiau. Tačiau sveikintume bent dialogo pradžią ir bendro sprendimo paieškas”, – teigė D. Smailys.