Įkliuvę laiko spąstuose
ketvirtadienis, 9. balandis 2009
Europos lengvosios atletikos (U-23) čempionatas Kaune ant asfalto tikrai nevyks, tačiau iki pirmenybių pradžios likus trims mėnesiams naujos stadiono dangos klojimo darbus gaubia nežinomybė.
Europos lengvosios atletikos (U-23) čempionato atidarymo ceremonija Kauno S. Dariaus ir S. Girėno sporto centro stadione numatyta liepos 15 dienos vakarą. Kitaip tariant, iki pirmenybių pradžios teliko lygiai trys mėnesiai. Čempionato direktorius Virginijus Daukšys teigia, kad pasiruošimo darbai vyksta pagal planą, išskyrus vieną “smulkmeną” – šiomis dienomis turėtų būti pradėti naujos dangos klojimo darbai, tačiau tam… nėra lėšų.
Į stadiono dangos rekonstrukciją, kuri būtina norint rengti tokio rango lengvosios atletikos varžybas, Vyriausybė buvo numačiusi investuoti 3 mln. litų, tačiau ekonominė krizė pažadus, panašu, įšaldė, čempionato organizatorius įsprausdama į nerimą keliančią nežinomybę. Dalis lėšų – maždaug 1 mln. litų – buvo skirti pernai, ir jie jau įsisavinti. Už šiuos pinigus buvo nuimta senoji danga, paklotas naujas asfaltas. Iki varžybų reikia spėti pakloti naują bėgimo takų dangą, įrengti sektorius, o šių darbų kaina – papildomi beveik 2 mln. litų. Kol jie neatseikėti – darbai nejuda.
LAIKAS. „Artėjant čempionatui didžiausią nerimą kelia tai, kad lieka vis mažiau laiko. Viskas vyksta pagal planą, nerimina tik tai, kad išlieka neaiškumai dėl investicijų į stadioną, kur turėtų būti paklota nauja danga. Stadione jau altikti darbai už 1 mln. litų, kurie buvo skirti pernai, šiems metams buvo numatyta skirti 2 mln. litų. Tik orams leidus, reikia pradėti kloti dangą, tačiau aiškumo dėl pinigų iki šiol nėra”, – teigė V. Daukšys. Beje, suma, reikalinga bėgimo takų rekonstrukcijai, nesiekia 3 mln. litų, kuriuos buvo numatyta skirti, mat konkursą laimėjęs rangovas įsipareigojo tai padaryti už 2,7 mln. litų. „Pagrindinė problema yra ne pinigai, o laikas. Jeigu klojimo darbus pradėsime balandį, viskas bus gerai, jei gegužės vidury – mes nebespėsime. Viskas paprasta: dabar yra asfaltas, jei nebus dangos su nubrėžtom linijom, stadionas nebus sertifikuotas ir čempionatas neįvyks”, – sakė V. Daukšys. Vis dėlto, nepaisant degančių terminų, V. Daukšys tiki, kad šis klausimas bus išspręstas teigiamai, nes neseniai Kaune viešėjęs premjeras Andrius Kubilius patikino, kad į šį reikalą pasižiūrės labai rimtai. Tai patvirtino ir Kūno kultūros ir sporto departamento generalinis direktorius Algirdas Raslanas, su kuriuo aptarti susiklosčiusios situacijos V. Daukšys buvo susitikęs praėjusią savaitę. „Mane nuramino A. Raslano žodžiai, jog „yra neįmanomas dalykas, kad danga nebūtų paklota,” – po susitikimo viltingai kalbėjo V. Daukšys.
RŪPESTIS. „Tiesą sakant, tai jau ne visiškai federacijos kompetencija. Tai miesto stadionas, visi milijonai už numatomus darbus skirti įvykus konkursams, kuriuos skelbė savivaldybė. Todėl sutartis turi būti pasirašyta tarp Sporto departamento, per kurį patenka pinigai iš Vyriausybės, ir Kauno savivaldybės”, – leisdamas suprasti, kad dangos stadione paklojimas nėra tik Lietuvos lengvosios atletikos federacijos (LLAF) rūpestis, kalbėjo V. Daukšys. Kai LLAF pretendavo į teisę rengti šias pirmenybes, Europos lengvosios atletikos federacija reikalavo daugelio institucijų garantijas, tarp jų – ir Sporto departamento, Vidaus reikalų ministerijos bei miesto savivaldybės. „Savivaldybė, ne mero, o tarybos nutarimu pritarė, kad mes kandidatuotume, visiškai suvokdama, kokio tai masto renginys. Sutartis dėl čempionato pravedimo buvo pasirašyta tarp Europos lengvosios atletikos federacijos, LLAF ir Kauno savivaldybės, miesto taryba sutartį patvirtino. Visi trys yra organizatoriai, todėl klausimas visoms pusėms turėtų būti vienodai aštrus”, – sakė V. Daukšys.
PASTANGOS. Kauno miesto meras ir čempionato organizacinio komiteto pirmininkas A. Kupčinskas teigia, kad ore kybantis dangos klojimo klausimas jį neramina ne ką mažiau nei federacijos vadovus. „Susiklosčiusi situacija mums yra nepriimtina. Kaune yra du sporto objektai, kurių negalima revizuoti, nes yra tarptautiniai įsipareigojimai, beje, ne tik savivaldybės, bet ir Vyriausybės. Šiais atvejais mechaninis braukymas mums yra nepriimtinas. Lengvosios atletikos čempionatas artėja ir jis negali neįvykti. Su premjeru sutarta, kad ir kokios negandos benutiktų, lėšos nebus mažinamos, nes ir taip buvo daug debesų priskaupę dėl Kauno arenos statybų – beveik dešimtmetį diskutuojama, o kai darbai įsibėgėja, atsiranda nesklandumai. Vakar vėlai vakare su premjeru kalbėjau ir jis patikino, kad lėšos bus skirtos”, – lygiai prieš savaitę „Sportui” teigė A. Kupčinskas. Meras priekaištus dėl neva kuklaus savivaldybės indėlio, kuriuos, prisipažįsta meras, girdintis dažnai, atmeta. „Nereikia varyti dievo į medį, vertiname visas galimybes ir, kiek galime, prisidedame. Kaltinimai, kad savivaldybė niekuo neprisiseda, dabartiniu sunkmečiu pamina tolerantiškumo principus. Reikia suprasti, kad tokia ekonominė situacija yra ne tik valstybėje, bet ir savivaldybėje. Dabartinėje situacijoje linkėčiau bendradarbiauti, o ne svaidytis priekaištais, nes tai prie bendro tikslo neveda”, – kalbėjo A. Kupčinskas. Jis priminė, kad savivaldybė vykdys įsipareigojimą prie pasiruošimo čempionatui prisidėti 300 tūkst. litų, be to, bendrovė „Kauno autobusai” renginio reikmėms numačiusi skirti 40 autobusų.
ĮVAIZDIS. Europos lengvosios atletikos (U-23) čempionatas yra įtrauktas į Lietuvos vardo tūkstantmečio minėjimo renginių programą, jį globoja Lietuvos Prezidentas Valdas Adamkus, o viso čempionato bei antidopingo programos ambasadorius yra du kartus olimpinis čempionas Virginijus Alekna. Preliminariais duomenimis į varžybas turėtų atvykti apie 1000 sportininkų iš 48 valstybių, dar per 1000 žmonių dirbs čempionato organizacinėje struktūroje. Tai vienas didžiausių sporto įvykių, kada nors vykusių Lietuvoje. V. Daukšys kratosi minčių, kad čempionatas gali neįvykti ir nė nedrįsta pagalvoti, kokią žalą tai atneštų Kauno ir Lietuvos įvaizdžiui. „Ne finansiniai nuostoliai būtų svarbiausia. Būtų tarptautinis skandalas, vis dėlto, nenuvertinant kitų sporto šakų, tai yra lengvosios atletikos čempionatas. Dar niekuomet istorijoje nėra buvę, kad neįvyktų suplanuotas bet kurios amžiaus grupės lengvosios atletikos Europos čempionatas. Jį gavome per kraują, nugalėję 8 valstybes. Kandidatuojant į Europos lengvosios atletikos federaciją kreipėsi prezidentas V. Adamkus, pabrėždamas, kad tai valstybinės svarbos įvykis. 51 valstybė yra Europos lengvosios atletikos federacijos narė, bet jei pasižiūrėtume, keliose valstybėse yra vykę tokio rango varžybos, pamatytume, kad jų yra labai nedaug. Tai nereiškia, kad kitos šalys neturi bazių ar pinigų, bet jos neturi tokios orgazacinės komandos, kokią šiandien turi Kauno miestas”, – teigė V. Daukšys.