Gimnastės tikslas – išvengti klaidų
šeštadienis, 2. rugpjūtis 2008
Konkurencija sportinėje gimnastikoje – siaubingai didelė. Nors tai mėgsta kartoti kone visų sporto šakų atstovai, gimnastai – vieni tų, kurie yra arčiausiai tiesos.
Gimnastės Jelenos Zanevskajos padėtis artėjant Pekino olimpinėms žaidynėms dviprasmiška. Treneris Mindaugas Katinas įsitikinęs, kad auklėtinė olimpiadoje turėjo dalyvauti prieš ketverius metus, kai jos vyko Atėnuose. Tuomet Jelena turėjo geresnes galimybes patekti, buvo brandaus gimnastės amžiaus – septyniolikos.
Atrodytų, geriausi gimnastės karjeros metai – jau praeity. Jelena ir pati pripažįsta, kad savo sportines aukštumas ji jau pasiekusi. „Manau, kad gimnastikoje jau pasiekiau tai, ką daugiausia galėjau padaryti dėl savęs – patekau į 2007 m. Europos čempionato finalą ir į olimpines žaidynes”, – teigia J. Zanevskaja.
Tačiau treneris M. Katinas įpusėjus liepai prasitarė neprisimenantis, kad Jelena kada nors būtų buvusi tokios geros sportinės formos kaip tuomet – likus trims savaitėms iki žaidynių. Netgi geresnės nei 2005 m., kai pasaulio čempionate užėmė 36 vietą, arba 2007 m., kai Europos čempionato daugiakovės finale buvo 22-oji. Tiesa, M. Katinas nerimavo, ar gera forma pasiekta ne per anksti ir kaip pavyks ją išlaikyti iki starto žaidynėse. Akivaizdu, kad nuo atsakymo į pastarąjį klausimą Pekine daug kas priklausys.
Fiziniai Jelenos duomenys ir nusiteikimas darbui – išskirtiniai, tačiau vienas didžiausių sportininkės trūkumų – psichologinis nestabilumas. Būtent jis, M. Katino įsitikinimu, sutrukdė Jelenai išvažiuoti į olimpinius Atėnus dar 2004 metais. Psichologija sportinėje gimnastikoje ypač svarbi. Pati Jelena pripažįsta, kad sėkmė šioje sporto šakoje paprastai lydi tuos, kurie geriausiai susitvarko su nervine įtampa.
„Svarbiausia ir sunkiausia – nusiraminti prieš atliekant pratimą. Širdis, atrodo, išlėks, kai prieini prie prietaiso bei supranti, kad turi tai padaryti šią sekundę ir negali suklysti. Sėkmė atsigręžia į tuos, kurie geriausiai pasiruošia psichologiškai. Fiziškai gali būti labai gerai pasiruošusi, bet jei psichologiškai nenusiteiksi – klaidų neišvengsi”, – teigia Jelena.
Jelenai keliamas uždavinys – įsiterpti tarp 32 ir 46 vietų daugiakovės rungtyje. „Atlikus pratimus taip, kaip galiu, išvengus klaidų – tokia vieta reali”, – teigia pati sportininkė. Aukščiau? Galbūt patekimas į finalą, kuriame varžysis 24 gimnastės? „Tai būtų stebuklas”, – atviras M. Katinas, priduriantis, jog galimybė, kad taip atsitiks, visuomet yra. Tiesa, patekti į atskirų rungčių finalus, t. y. aštuonetukus, – visiškai nerealu. Treneris ir sportininkė tai gerai supranta.
Planuoti rezultatams gimnastika itin nedėkinga sporto šaka. Dėl daugybės dalykų: subjektyvaus teisėjavimo, klaidos kainos faktoriaus, nežmoniškos konkurencijos ir t. t. Jelenai tik keletą kartų dalyvaujant svarbiausiose tarptautinėse varžybose pavyko užimti vietą, kurią kaip uždavinį buvo iškėlusi federacija ar LTOK. Tai normalu, tačiau leidžia suprasti, kad olimpinėse žaidynėse įgyvendinti užbrėžtus tikslus bus dar sunkiau.
Jelena į Pekiną važiuoja vadovaudamasi principu „svarbu dalyvauti”, nors jis augančio sportinio apetito šalyje jau vadinamas atgyvenusiu. Jelena ne kartą yra sakiusi, kad niekuomet apie vietas negalvoja, svarbiausias tikslas – įveikti save ir sau įrodyti, kad ji gali tai atlikti gerai, be klaidų. Beveik nėra abejonių, kad tai paskutinis didelis Jelenos startas. Gimnastika – anksti prasidedantis ir anksti pasibaigiantis sportas. Pavyzdžiui, pastarajame pasaulio čempionate iš 300 dalyvių tik septynios buvo vyresnės nei 20 metų. Jelenai – 21 metai.
Publikuota
