Gimnastė svajoja apie vaidmenį kine
pirmadienis, 16. liepa 2007
Lietuvos sportinės gimnastikos lyderė vilnietė Jelena Zanevskaja apgailestauja, kad gimnastika mūsų šalyje nėra populiari, ir prisipažįsta šiek tiek pavydinti geriausiems kitų sporto šakų atletams, kuriuos gatvėje atpažįsta žmonės.Jelena sportuoti pradėjo prieš šešiolika metų. Tėvelis keturmetę mergaitę nuvedė į salę tiesiog tam, kad ji pažaistų. Netrukus Jelena atsidūrė trenerė Rūtos Gustienės mažųjų gimnasčių grupėje. Jelena prisimena – šešerius metus toli gražu nerodė gerų rezultatų ir daugelyje varžybų likdavo paskutinė. Persilaužimas įvyko, kai Jelenai buvo 12 metų.
Tuomet ją jau treniravo Liuba Basrykina, šiandien jau nesanti tarp gyvųjų, ir pirmą kartą tarptautinėse varžybose užėmė pačią aukščiausią vietą. „Prisimenu, gėriau šampaną, kurį į iškovotą taurę įpylė tėtis”, – su šypsena pasakojo Jelena.
Būdama trylikos ji pateko trenerės Irinos Katinienės globon, kurioje yra iki šiol. I. Katinienę Jelena vadina geriausia gimnastikos specialiste Lietuvoje, kuri tiesiog fanatiškai yra atsidavusi savo darbui.
Pralaimėti nebijo
Jelena nesureikšmina savo laimėjimų. Sako netgi laukianti, kada atsiras varžovė, perimsianti iš jos šalies čempionės vardą. Jau dabar vienoje grupėje su Jelena treniruojasi 13 metų mergaitė, kuri kitąmet pradės dalyvauti tose pačiose varžybose kaip ir Jelena ir kuri neslepia norų įveikti daugkartinę Lietuvos čempionę. Jelena sako, kad greičiausiai taip ir bus, tačiau nė kiek nenusivilsianti, nes mergaitei patarimais padeda tarsi antroji trenerė ir joje mato pačią save prieš septynetą metų.
„Jos kelias panašus į kelią, kurį nuėjau aš. Man irgi, kai buvau panašaus amžiaus, teko įveikti dominavusią vyresnę sportininkę. Atrodo, kad jos laukia tas pats”, – teigė Jelena.
Pasak jos, dvidešimtmetėms gimnastėms sunku konkuruoti su jaunesnėm. „Keičiasi taisyklės, reikalavaimai, atsiranda naujų elementų, kuriuos išmokti „senoms” gimnastėms yra sunkiau. Ką turi, tuo džiaugiesi, o jaunesnės žymiai imlesnės”, – tikino Jelena.
Tiesa, įveikti Jeleną augančiai gimnastikos žvaigždei gali ir nepavykti. Jelena šiuo metu nėra geriausios formos, gydosi traumą. Ketina dalyvauti pasaulio čempionate, kuris rugsėjį vyks Štutgarte, Vokietijoje, o po jo – nežinomybė. „50 ant 50″, – atsako sportininkė ir priduria, kad kol kas nenori apie tai kalbėti. Jelena prasitaria jaučianti spaudimą iš aplinkinių, kurie, pasak sportininkės, tikisi tik rezultatų ir ne visuomet atkreipia dėmesį į jos sveikatą.
Įsimintiniausios varžybos – Melburne
Balandžio pabaigoje Jelena dalyvavo Europos čempionate Olandijoje ir dar kartą įrašė savo vardą į Lietuvos sportinės gimnastikos istoriją. Ji pirmoji lietuvaitė, patekusi į Europos sportinės gimnastikos daugiakovės finalą, kuriame užėmė 22 vietą. Jelenos pasirodymą Amsterdame tuomet tiesiogiai rodė TV gigantas „Eurosport”.
Nepaisant to, įsimintiniausiomis varžybomis Jelena vadina pasirodymą 2005 m. pasaulio čempionate Melburne, Australijoje. „Olimpinis komitetas planavo, jog turėčiau užimti ne žemesnę kaip 36 vietą. Būtent tokią vietą ir užėmiau. Gimnastikoje labai sunku planuoti, sunku pasiekti tai, ką užsiplanavęs, todėl čempionatas Melburne tapo įsimintinu.”
Pati Jelena sako nemėgstanti planuoti. „Tikiuosi gerai pasirodyti ir tiek. Svarbu pasitikėjimas savimi, kurio kartais stinga dėl neišsigydytų traumų”, – teigia Jelena.
Iš daugiakovės rungčių Jelenai dažniausiai prasčiausiai sekasi šuolis, geriausiai – pasirodymas ant lygiagrečių. Tiesa, sportininkė prisimena, kad būdama mažytė lygiagrečių labai bijojo, tačiau siekdama įveikti baimę turėjo daug dirbti, kol visiškai priprato.
Jelena apgailestauja, kad gimnastika Lietuvoje nėra populiari. „Tėveliai nenori leisti savo vaikų, nes tai yra sunki sporto šaka – tiek fiziškai, tiek dvasiškai. Vaikai apskritai šiandien nenori sportuoti – kur kas lengviau padainuoti, pašokti. Gimnastika reikalauja didelio atsakomybės jausmo, pasiaukojimo.”
Gimnastė prisipažįsta pavydinti geriausiems kitų sporto šakų atletams, kuriuos gatvėje atpažįsta žmonės, kurie yra dėmesio centre. „Gimnastika, galima sakyti, visuomenei yra išvis nežinomas sportas, niekas nežino nei apie varžybas, nei apie mus, sportininkus. Trūksta reklamos, žmonės nemato mūsų. O juk gimnastika – labai gražus sportas.”
Gimnastikos treniruotes lankė ir jaunesnis Jelenos brolis. „Metė, nes jis – moksliukas. Turėjo rinktis – sportas ar mokslas”, – sako Jelena ir priduria, kad jai taip pat reikėjo rinktis, tačiau ji nusprendė likti sporte. Šiemet Jelena baigė pirmąjį kursą Vilniaus padagoginiame universitete, kur kremta mokslus Sveikatos ir sporto fakultete.
Rašo dienoraštį ir dievina ledus
Paklausta apie pomėgius, Jelena nedvejodama išrėžė – dainuoti ir šokti. Jokių būrelių ar chorų ji niekad nelankė, tačiau užsidariusi kambaryje, sako, praleidžia nemažai laiko šokdama pagal įvairią, dažniausiai hip-hop stiliaus muziką ir dainuodama rusiškas dainas. „Draugai sako, jog turiu balsą”, – šypsosi gimnastė.
„Negaliu nusėdėti vietoje, esu energinga, mėgstu laiką leisti draugų kompanijoje. Manau, esu labai draugiška ir matau, kad žmonės vertina šią savybę”, – sako Jelena, tačiau tuoj pat prisipažįsta, jog bendraudama su žmonėmis negauna visko, ko norėtų. Todėl dienoraštis – dar viena Jelenos aistra. „Tiesiog negaliu žmonėms atsiverti tiek, kiek rašydama dienoraštį. Jame viskas – ir sportinis gyvenimas, ir meilės reikalai”, – neslepia sportininkė.
Jelenos svajonė – nusifilmuoti kine. Kartą ji buvo Lietuvos kino studijos atrankoje ir gavo pelningą pasiūlymą filmuotis Rusijoje, tačiau dėl sportinės karjeros teko atsisakyti.
Ar sunku laikytis sportinio rėžimo? Jelena sako, kad ne, o pagundų skaniai pavalgyti ar prisivalgyti, teigia, beveik visai nejaučianti. Sportininkė kreipia dėmesį į tai, kas rekomenduojama valgyti ir kas ne tam tikros kraujo grupės žmonėms. Dėl to jos valgiaraštyje nefigūruoja mėsos gaminiai, taip pat negeria kavos. Tačiau vienai silpnybei negali atsispirti – ledams. Ypač – ledams su šokolado gabaliukais. „Be jų negaliu gyventi. Kai pamatau ledus, nuotaika iškart pasitaiso”, – teigia Jelena.
Publikuota
