Geriau miręs nei pagerbtas
antradienis, 4. kovas 2008
Kai Johnas Stocktonas ir Karlas Malone’as baigė karjerą NBA, dvi besikertančios gatvės šalia ”Delta Center” arenos Salt Lake City mieste buvo pavadintos jų vardais. Tiksliau, besikertančių gatvių atkarpos. Ties sankryža buvo pastatytos bronzinės krepšininkų skulptūros.
Michaelui Jordanui paminklas Čikagoje buvo pastatytas dar tuomet, kai jis nė nebuvo baigęs sportininko karjeros, tuo tarpu Lietuvoje laikomasi principo – žmogus pagerbiamas tik po mirties.
Tiek to pamiklai. Gatvių pavadinimai. Kelių sportininkų pavardėmis yra pavadintos gatvės Lietuvoje? Išskyrus S. Darių ir S. Girėną, kurie buvo kelių sporto šakų Lietuvoje pradininkai, ši garbė ko gero nebuvo suteikta nė vienam. Vadinam gatves menininkų, kalbininkų ar žuvusių partizanų vardais, tuo tarpu sportininkų – ne, nors laikome save sportiška tauta.
Gatvių pavadinimus tvirtina miestų tarybos, siūlyti idėją, kaip pavadinti gatvę, turi teisę visi. Inicatyvą gatvę pavadinti asmens garbei dažniausiai rodo įvairios visuomeninės organizacijos. Pavyzdžiui, energetikų asociacija siūlė gatvę pavadinti J. Nekrašo, vieno Lietuvos energetinės sistemos kūrėjo, garbei. Ir taip toliau. Štai sporto organizacijos to kažkodėl nedaro.
Tiesa, bent jau sostinėje artimiausiu metu gatvė ar kelios, pavadintos sportininkų garbei, turėtų atsirasti. Jau spėjusiame įvairiai pagarsėti dar tik augančiame Ozo kvartale. Ten yra ir yra numatyta pastatyti nemažai sporto objektų. Idėją dėl pavadinimų davė patys statytojai. Tačiau jie gatves pasiūlė pavadinti dar gyvų sportininkų pavardėmis, tarp kurių, jei neklystu, buvo M. Paulausko, Š. Marčiulionio pavardės.
Tai valdininkams nepatiko, mat Lietuvoje priimta gatves vadinti tik jau šį pasaulį palikusių žmonių garbei. Tradiciškai etika leidžia tokius ketinimus realizuoti tik praėjus 5 metams po žmogaus mirties. Tai nėra raštyinė, tačiau praktikoje taikoma nuostata. Na, beveik aišku bent tai, kad boksininko D. Pozniako vardu pavadinta gatvė Ozo kvartale tikriausiai atsiras.
Beje, kažkada buvo sumanyta disko metiko R. Ubarto, nepriklausomai Lietuvai iškovojusio pirmajį olimpinį medalį, pasiekimą įamžinti pašto ženkluose. Neišdegė. Kol sportininkas gyvas – negalima… Nors užsienio šalyse neretai pasirodo pašto ženklai su pačių Lietuvos sportininkų atvaizdais, pvz., Ž. Ilgausko, D. Zubraus ir t.t.
Tenka sutikti, kad garsiausi visų laikų Lietuvos sportininkai dar gyvi. Tarpukariu geriausi Lietuvos sportininkai buvo “amerikonai”, pokario metais, išskyrus pavienius atvejus, didelių laimėjimų sporto arenose lietuviai nepasiekė, o vėlesnių laikų žvaigždės – dar gyvos…
Kai kurie lietuvių principai savotiški. Sako, neetiška. Kieno atžvilgiu? Sportininko? Jei jis gyvas, juk galima atsiklausti. Gatvė, pavadinta, pvz., V. Aleknos vardu patį sportininką įžeistų ar verstų didžiuotis? Bent jau man atrodytų labai normalum jei, tarkim, gatvė Kaune, kurioje būtų pastatyta (tarkim) sporto arena, būtų pavadinta A. Sabonio ar M. Paulausko vardu. Sako, reikia laukti kol numirs ir praeis penki metai… Įdomu, ką pasak Lietuvos valdininkų turėtų manyti M. Jordanas, žvelgdamas į savo paties skulptūrą?
Publikuota
