Sportskeleton.com

Tradiciškai paskutinį gegužės savaitgalį Palangoje vykstantis festivalis „Sportas visiems” užkrečia gera nuotaika, kuri ilgai nedingsta.

Šiųmetinio festivalio „Sportas visiems” dalyvių ir organizatorių įspūdžiai kone vieningi: tai įspūdingiausias renginys ir reginys per 15 metų skaičiuojančią festivalio istoriją. Užsakytas oras, didelė renginių pasiūla, išplėsta meninė programa, puiki organizacija ir įspūdingas dalyvių skaičius garantavo festivalio sėkmę.

Tiesa, lygiai taip pat vieningai stebėjosi – kodėl apie tokį masinį respublikinį renginį nutylėjo visos šalies televizijos?!

„Kodėl televizija rodo visokį šlamštą, o apie tokį festivalį nė žodeliu neužsimena? Juk žmonės tiek darbo įdėjo… Lietuvos televizija privalėjo parodyti!”, – įsitikinusi Joana Bartaškienė, prieš pusmetį kartu su Deividu Meškausku laimėjusi „Lietuvos šokių dešimtuką”, šou, transliuotą per tą pačią LTV. 

Iš viso festivalyje užregistruota 6270 dalyvių, į renginius paplūdimyje ir J. Basanavičiaus gatvėje įsitraukė virš 2000 poilsiautojų.

„Baigėme šį festivalį ir vėl žiūrime į priekį, nes žmonės šiai šventei ruošiasi ištisus metus. Tai ypatingai reikalingas renginys, kurio visi labai laukia”, – teigė Lietuvos bendrosios gimnastikos asociacijos prezidentė Irena Plioplienė.

I. Plioplienė tikino, kad asociacijai festivalyje atstovavo net 1800 gimnastikos mėgėjų iš visos Lietuvos! Vasaros estradoje pasirodė apie 40 kolektyvu, o svarbiausiu festivalio akcentu tapo masinis pasirodymas per baigiamąjį renginį „Iki pasimatymo!”, kuomet stadione šoko beveik 1300 gimnastų! 

Viena iš keturių šokio autorių, Algė Daunoravičienė, dar stebėdama generalinę repeticiją negalėjo sulaikyti ašarų. Prie aparatūros budėjęs vaikinukas sakė negalįs patikėti tuo, ką matė, ir prisipažino taip pat susigraudinęs. „Tai svajonė. Stebuklas”, – reginį miniatiūriniame Palangos stadione apibūdino I. Plioplienė. Kitiems – tiesiog trūko žodžių.

„Tai labai prasmingas darbas. Mačiau, kaip sujaudinti žmonės verkė, stebėdami tą nuostabų reginį”, – sakė I. Plioplienė. Ji neatsikvėpdama vardino miestus, rajonus ir miestelius, iš kurių į Palangą suplūdo meninės gimnastikos kolektyvai.

Šiauliai, Klaipėda, Vilnius, Kaunas, Rietavas, Alytus, Utena, Ukmergė, Šilutė, Panevėžys, Mažeikiai, Salantai, Rokiškis, Kėdainiai… Kitaip tariant – kiekvienas Lietuvos kampelis. Ir ne tik. Palangoje svečiavosi du kolektyvai – studenčių ir dėstytojų – iš Rygos medicinos universiteto. Prezidentė įsitikinusi, kad kitąmet gimanastikos atstovų skaičius festivalyje perkops 2000. Palanga, būk pasiruošusi!

Bėgikų ir sveikuolių gretos mažėja?

Lietuvos bėgimo mėgėjų asociacija varžybas vykdo nuo 1988 metų ir penkioliktą kartą drauge su „Sportas visiems” festivaliu. Kaip teigia asociacijos prezidentas Romas Bernotas, festivalio metu vyksta asociacijos klubų sąskrydis. Asociacija Palangoje vykdė  1, 5 ir 10 km nuotolių bėgimo varžybas, šįkart sutraukusias ne tiek ir daug – 512 dalyvių. Tai buvo įskaitinės 2008 m. Lietuvos tarpklubinio konkurso penktojo turo varžybos.  

R. Bernotas ypatingai pasigedo jaunimo, kuris, pasak prezidento, tiesiog išvažinėjęs kas sau. Pernai bėgimo varžybose Palangoje dalyvavo 650 mėgėjų, o dar anksčiau 700-800 dalyvių buvo tiesiog standartas. R. Bernotas mano, kad mažėjančiam bėgimo dalyvių skaičiui įtakos turi ir tai, kad kasmet plečiasi festivalio programa. Paraleliai vyksta daug renginių, ir žmonės tiesiog nespėja visur dalyvauti.

„Ypač blogai, jei renginiai neužsibaigia planuotu laiku, ir žmonės nespėja ateiti į kitą renginį, net jei buvo sumanę tai daryti, – samprotavo R. Bernotas. – Žinoma, esame šiek tiek nusivylę, juk buvome lepinami 800 dalyvių skaičiumi ir daugiau, bet jei žmonės dalyvavo kitose rungtyse – tai yra pateisinama.”

Vyriausiam bėgimo dalyviui vilničiui Vladui Levickui (klubas „Inžinerija”) – 86 metai, jauniausiam Martinui Šiško iš sostinės „Stajerio” klubo rugpjūtį sueis ketveri. Tarp moterų vyriausia buvo Kristina Garbačiova, taip pat iš „Stajerio” klubo. Beje, „Stajeris” vienintelis iš bėgimo klubų organizuotai dalyvavo šventinėje festivalio atidarymo eisenoje.

„Nusprendėme, kad tame, ką darome, negalime realizuoti savęs, nes judesys yra tik viena dešimtoji mūsų sveikatinimo programos dalis. Kaip ir kvėpavimas, joga, meditacija ir t.t.“, – teigė Sveikuolių sąjungos generalinis sekretorius Eligijus Valskis. Todėl būtent pastariesiems dalykams „Sveikatos ugdymo mokyklėlėje“sveikuoliai šiemet skyrė didesnį dėmesį. Vis dėl to sveikuolių organizuoti renginiai šiemet sulaukė mažesnio dėmesio.

Sveikuolių mankštos sutraukdavo apie 400, o tai yra kone dvigubai mažiau nei ankstesniais metais. Tiesa, šiemet rytinės mankštos vyko keliose skirtingose vietose, jas organizavo skirtingos organizacijos, todėl sveikuoliai per daug nesikremta – svarbiausia, kad žmonės ilgai nevakarojo, o ryte traukė  mankštintis.

Sveikuoliai šiemet atsisakė organizuoti šokių konkursą, kuris ir anksčiau nepritraukdavo daug žmonių. Užtat didelio pasisekimo sulaukė pasagos mėtymo varžybos. Pasak E. Valskio, tai puikus žaidimas dėmesio koncentracijai lavinti. 

„Žmonės vėluodavo, kiti skųsdavosi, kad nespėjo ateiti, nes tuo pat metu dalyvavo kitame renginyje. Vieni renginiai nukonkuruodavo kitus. Kita priežastis – geras oras. Pastebėjome, kad tuomet, kai saulės nėra, žmonės aktyviau dalyvauja, kai oras geras – visi nori tiesiog paatostgauti prie jūros“, – teigė E. Valskis. Tiesa, jis pripažino, kad pačių sveikuolių šiemet į Palangą atvyko neįprastai mažai – tik penktadalis visų organizacijos narių.

Kelią skinasi naujovės

Viena didžiausių festivalio naujovių – paplūdimio regbio varžybos, kurias organizavo Lietuvos regbio federacija. Tai buvo varžybos veteranams, kuriose negalėjo dalyvauti 2008 m. Lietuvos čempionato žaidėjai. Dviejose amžiaus grupėse varžėsi septynios komandos iš Šiaulių, Kauno, Klaipėdos, Vilniaus, Jonavos ir Rygos.  Geriausiems turnyro žaidėjams prizus įteikė buvusio regbininko, nacionalinės kategorijos teisėjo Virginijaus Packevičiaus dukra Kristina. Marijampolietis V. Packevičius praėjusiais metais nuskendo Nemune gelbėdamas devynemtį berniuką, kuriam pavyko išgyventi.

Lietuvoje regbio paplūdimys žaidžiamas jau dešimt metų, o pirmasis šalies čempionatas buvo surengtas praėjusiais metais, nors pasaulyje ši regbio atmaina tėra  mėgėjiškame lygyje, nevyksta jokie čempionatai – nei pasaulio, nei atskirų žemynų.

Lietuvos keliautojų sąjunga organizavo dviračio vairavimo meistriškumo varžybas bei, kaip ir pernai, smalsuoliams pristatė šiaurietiškąjį vaikščiojimą, vyko pratybos. Sąjungos prezidentas Algimantas Jucevičius sakė, kad ko gero būtų buvę tikslinga šiuos renginius iš stadiono perkelti į gatves, tuomet, ypatingai dviračių varžybos, būtų sutraukusios žymiai daugiau dalyvių, yapč vaikų. Šįkart dalyvavo 36 dviračių mėgėjai, kurių didžioji dalis – vietiniai Palangos moksleiviai. Rungtyje mielai dalyvavo ir svečiai iš Latvijos.

Šiaurietiškąjį vaikščiojimą išbandė 54 dalyviai. „Net tiek jau ir daug, bet susidomėjimas yra. Dalinome metodinę medžiagą, žmonės buvo patenkinti. Tačiau mūsų mintys – išeiti iš stadiono ir eiti arčiau žmonių, kad masiškumas būtų dar didesnis”, – sakė A. Jucevičius.

Keliautojų sąjunga palaiko glaudų kontaktą su suomiais ir turi planų plėsti šiaurietiškojo vaikščiojimą veiklą Lietuvoje. Kol kas neapsispręsta: ar patys „keliautojai” įstos į tarptautinę organizaciją, ar bus įkurta savarankiška Lietuvos šiaurietiškojo vaikščiojimo federacija. „Įdirbis yra, tačiau reikia populiarinti. Turime keletą jaunų žmonių, kurie pasiruošę tai daryti”, – užsiminė A. Jucevičius. Užsiėmums Palangoje šįkart vedė kūno kultūros mokytoja iš Karmėlavos Inga Gliožaitienė.

Vieną įdomesnių naujovių pristatė Lietuvos sveikuolių asociacija. 58 užsiregistravę dalyviai visas tris festivalio dienas maitinosi tik vegetariškai, o maistą ruošė specialiai nusamdyti virėjai. Kitąmet žadama idėją plėsti ir trims festivalio dienoms atidaryti sveiko maisto kavinę, į kurią galėtų užsukti visi norintys.

Kitąmet į festivalio programą turėtų grįžti lietuviškas ritinis, kitaip vadinamas „ripka“. Planuojama surengti parodomąsias rungtynes tarp Vilniaus ir Kauno studentų. Tai simboliška – pirmosios „ripkos“ varžybos prieš 52 metus įvyko būtent tarp šių miestų komandų. Taip pat į programą ketinama įtraukti mini „ripkos“ varžybas, kuriose sportinis principas nebūtų svarbus – tai būtų proga miesto svečiams patiems išbandyti šią tautinę sporto šaką.

Vaikai neverkė, vyrai žaidė kvadratą

Futbolo varžybas vykdžiusios Lietuvos gatvės vaikų futbolo federacijos generalinis sekretorius Feliksas Vaitkaitis pirmiausia pasidžiaugė: „Mums labai pasisekė, kad buvo šilta, saulėta ir nevėjuota.” Kai oras geras, organizatoriams belieka pasirūpinti tik formalumais. Vaikų ir jaunių jaunių futbolo varžybose dalyvavo 180 mėgėjų, neskaitant penkių komandų veteranų turnyro, kuris buvo vykdomas atskirai.

„Nugalėti norėjo visi, ypač vaikučiai stengėsi, tačiau dėl pralaimėjimų niekas neverkė. Pagyrėme ir apdovanojome visus. Manau, nusivylusių nebuvo, nes liūdesį po pralaimėtų rungtynių vaikams padėdavo užmiršti šventės šurmulys – šokiai, eisena, buvimas prie jūros ar tiesiog pasivaikščiojimas po Palangą”, – teigė F. Vaitkaitis.

Lietuvos kaimo sporto ir kultūros asociacija „Nemunas” buvo atsakinga už tinklinio bei kvadrato varžybų organizavimą, taip pat scenos prie tilto įrengimą ir koncertinę programą, kuri truko bemaž penkias valandas. Sprendimas iš miesto centro sceną perkelti arčiau jūros pasiteisino, mat šiemet koncertą stebėjo kur kas daugiau poilsiautojų nei praėjusiais metais. Nemuniečiai į Palangą atvežė du saviveiklininkų kolektyvus – „Sadūnus” iš Zarasų ir „Iko” iš Kauno. Iš viso festivalyje dalyvavo 712 nemuniečių, ypatingai gausios buvo Joniškio ir Rietavo pajėgos.

Tinklinio varžybas nemuniečiai vedė ne pirmą kartą, tačiau pirmą kartą patys įrenginėjo aikšteles. „Simno žemės ūkio mokyklos atstovai parodė palangiškiams, kaip reikia įrenginėti aikšteles”, – šypsojosi „Nemuno” pirmininkas Kęstutis Levickis. Praėjusiais metais tinklininkai turėjo tenkintis viena aikštele, šiemet jų buvo trys, o tai, pasak K. Levicko, automatiškai garantavo gerą laiką varžybų dalyviams.

Kvadratas – festivalinė sporto šaka. Į šias varžybas mielai įsitraukia ir poilsiautojai, nors reikia suburti šešių žmonių komandą. Šiemet kvadratą žaidė neįprastai daug suaugusiųjų, yapč vyrų. „Vyrai taip masiškai kvadrato varžybose anksčiau nedalyvaudavo”, – pažymėjo K. Levickis.

Lietuvos moksleivių sporto asociacija šiemet pirmą kartą buvo atsakingą už krepšinio 3 prieš 3 varžybas. Jose dalyvavo 70 vyrų, 20 moterų ir 8 mišrios komandos. Daugiausia komandų – po penkiolika – užsiregistravo vaikinų 17-18 ir 19-30 amžiaus grupsėse. Varžyboms teisėjavo patyrę arbitrai, prisipažinę, kad jų brigada teisėjavo jau apie 170 gatvės krepšinio turnyrų.

Žvejai atsiskyrėliai ir naktibaldos orientacininkai

Kol vieni užsisėdėdavo iki vėlumos, aptarinėdami dienos įvykius, arba tiesiog eidavo miegoti, nes anksti ryte laukė sveikuolių mankštos, kiti traukė į Botanikos parką. Ten vyko naktinio orientavimosi varžybos, šiemet sutraukusios 190 dalyvių (pernai – 160). Vyriausiajam Danieliui Štarui iš Kauno – 84 metai.

Dieninio orientavimosi varžybos vyko kiek tolėliau už miesto – Nemirsetoje, jose dalyvavo apie 340 orientacininkų. Pasak varžybas organizavusio Klaipėdos klubo „Kopa” pirmininko Audriaus Pociaus, tai maždaug tiek pat kiek pernai, nors šiemet galėjo dalyvauti ir gausiau, tačiau tuo pat metu vyko Europos čempionatas Latvijoje, ir dalis šio sporto sirgalių išvyko būtent ten.

A. Pocius teigė, kad šiemet buvo atsisakyta minties naktinių varžyvų trasą nudriekti ne tik parke, bet ir pačiame mieste, nes kasmet tai darosi vis sunkiau.

„Be abejo, tai įdomu ir paties dalyviams, ir naktinėjantiems miestiečiams, kurie gali matyti po miestą su žibintais ant galvų bėgiojančius žmones. Tačiau Palangoje daug privatizuotų vietų, visi apsitvėrę tvoromis, todėl galimybės labai ribotos”, – apgailestavo organizatorius. 

Sportinės žūklės varžybos vyko netoli Kretingos esančiame Kurmaičių tvenkinyje. Dalyvavo 28 žvejai. Tai standartas, daugiau 30 pakrantėje sunkiai ir telpa. Pasak Lietuvos sportinės žūklės federacijos generalinio sekretoriaus Albino Rapkevičiaus, intriga buvo, visi pagavo, nors šiemet įspūdingais laimikiais žvejai negalėjo girtis. Geriausi rezultatai – iki 5 kg, nors ankstesniais metais žvejai traukdavo po 6-7 kg žuvies. „Šiemet vanduo šaltesnis, todėl reikėjo prisitaikyti, o prisitaikė tie, kurių meistriškumas didesnis”, – teigė A. Rapkevičius.

Žvejų varžybos baigėsi vėlai, jie nespėjo grįžti į Palangą ir dalyvauti eisenoje bei šventėje miesto stadione. Žvejai po varžybų trumpam susipakavę meškeres kooperuotai patraukė į Skirvytę.

Sporto draugija „Žalgiris” organizavo suaugusiųjų futbolo rungtynes, smiginio, rankų lenkimo varžybas bei teniso apmokymus, kurie kasmet tampa vis populiaresni.  Smiginis sutraukė 250, rankų lenkimas – 95 dalyvius. Kad dalyviams nereiktų eilėje nuobodžiauti, šiemet buvo pakabinti keturi papildomi taikiniai, tačiau organizatoriai pripažino – ir dešimties maža, ypatingai tuomet, kai oras geras. Kitąmet taikinių bus dar daugiau.

Kiek netikėtai didelio, ypatingai šeimų susidomėjimo sulaukė mokomoji teniso programa Palangos teniso aikštyne. Kaip sakė trenerė Birutė Rabikaitė, ko gero dėl to, jog tenisas pastaraisiais metais yra itin smarkiai reklamuojamas. „Pritrūkom ir vietos, ir rakečių. Kitąmet dviejų aikštelių tikrai neužteks…”, – sakė B. Rabikaitė. Šįkart pasimokyti žaisti tenisą atėjo apie 40 festivalio dalyvių.

Šventė įvairaus amžiaus žmonėms

„Visada stengdavomės, bet šiemet, man atrodo, buvo pats įspūdingiausias festivalis”, – sakė Lietuvos moterų sporto asociacijos prezidentė Joana Bartaškienė. Pasak jos, labai nedaug „Sportas visiems” narių į festivalį įtraukė vyresnius žmones, moterų sporto asociacija – viena iš jų. „Mes didžiausią dėmesį skiriame 40-70 metų moterims, kurios nori gerai ir sveikai jaustis, – sakė J. Bartaškienė. – Nedažnai pamatysi tokio amžiaus moteris, šokančias ant scenos.”

Asociacijos moterys stengėsi dalyvauti visur, kur tik suspėdavo – ir smiginyje, ir bėgime, ir mėtymo į krepšį konkure…. J. Bartaškienė pripažino, kad pasiūla tokia didelė, jog suspėti visur nėra paprasta. „Ne visos ir nori bėgte bėgti iš varžybų į varžybas. Kitos nori ir kiek pasyviau laiką praleisti, spėti pasilepinti saule ir jūra”, – teigė daugiau nei dešimtmetį veikiančio aerobikos klubo „Joana” vadovė.

Praeiviai, stebėję šventinę eiseną miesto gatvėmis, negalėjo nepastebėti J. Bartaškienės „ratlankių”, kurių pakeliui nuo tilto iki stadiono energingoji kaunietė atliko net 59!

Lietuvos šaulių sąjuna organizavo virvės traukimo paplūdimyje varžybas, bei šaudymo stadione ir J. Basanavičiaus gatvėje varžybas. Tiesa, gatvėje vyko ne varžybos – tiesiog buvo suteikta galimybė ir poilsiautojams išmėginti savo taiklumą. Šaudymu susidomėjusių praeivių atsirado 500, o po to pritrūko šovinių… Didelio dalyvių antplūdžio sulaukė ir varžyvos stadione. Keli šimtai dalyvių buvo ir praėjusiais metais, tačiau pernai registracija vyko visą dieną, o šiemet registraciją teko nutraukti jau po kelių valandų…

Šauliai festivalyje buvo, ko gero, kaip niekas kitas vieningi. Prie šviesiai mėlynais marškinėliais pasipuošusių Lietuvos jaunųjų šaulių, kurių buvo apie 360,  prisijungė ir maždaug 30 kolegų iš Latvijos ir Estijos. Kaip ir pridera šauliams, viešbučiuose jie negyveno, o įsikūrė palapinių stovykloje Nemirsetoje. Sąjungos vadas Juozas Širvinskas dėkojo organizatoriams už iniciatyvą ir pridūrė, jog svarbiausia – kad tai šventė įvairaus amžiaus žmonėms.

Iš Palangos kojos nekels

„Sporto visiems“ prezidentas Algis Vasiliauskas pripažįsta, kad Palangos stadionas per ankštas tokiam reniginiam, todėl apie plėtrą galvoti sudėtinga. Tačiau iš Palangos, pasak A. Vasiliausko, festivalis nė kojos nežengs.

„Kol festivalis egzistuos, jis egzistuos tik Palangoje“, – tikino prezidentas. Pagrindinis Palangos koziris – pajūris, kuris yra didelis traukos centras. Vienais metais „Sporto visiems“ festivalį buvo nuspręsta organizuoti Rumšiškėse, tačiau tuomet renginys patyrė šiokį tokį fiasko – susirinko tik apie 600 dalyvių. 

„Palanga žmones traukia“, – pripažįsta ir „Sportas visiems“ generalinis sekretorius ir pagrindinis renginio koordinatorius Algimantas Jucevičius. Tačiau jis mano, kad festivalis turi kur plėstis, nors stadionas jau dabar negali sutalpinti visų dalyvių. Šiemet pirmą kartą sporto rungtys vyko ne tik stadione ir paplūdimyje, bet ir centrinėje J. Basanavičiaus gatvėje.

„Stadione niekaip netilpsime, bet mieste ar paplūdimyje – kodėl gi ne? – kalbėjo A. JucevičiusNorime plėstis ir dar labiau į renginį įtraukti poilsiautojus. Šiemet pirmą kartą J. Basanavičiaus gatvėje baudų mėtymo varžybos, praeiviai taip pat nemokamai galėjo šaudyti į taikinį. Rankos miklumą nuo baudų metimo linijos išbandė beveik 500, o šaudė daugiau nei 500 miestelėnų ir miesto svečių. Galėjo būti ir daugiau, jei būtume pastatę daugiau krepšinio stovų, pastatėme du. Be to, buvo planuota, kad smiginio varžybos vyks ne tik stadione, bet ir gatvėje. Rankų lenkimo varžybose stadione dalyvavo 85 sporto mėgėjai, tačiau šias varžybas galima organizuoti ir gatvėje.“

„Įsitikinome, kad rungčių gatvėje organizavimas pasiteisina. Norime rutulioti tą idėją, kad tai renginys būtų ne tik komandoms, kurias suveža klubai, asociacijos nariai, bet kad komandas čia pat akytviau burtų ir patys miestelėnai bei poilsiautojai, ypač tokiose prieinamose sporto šakose kaip kvadratas ar tinklinis“, – kalbėjo A. Jucevičius.

Pasak A. Jucevičiaus, nepasiteisino pirmąją festivalio dieną organizuoti seminarai ir mokymai, sutraukę kuklų skaičių dalyvių. „Geras oras ir žmonės neina. Dar po praėjusių metų norėjome atsisakyti teorinės dalies. Šiemet įsitikinome, kad viskas turi būti orientuota į judesį“, – teigė A. Jucevičius.

Viena išskirtinių festivalio savybių – apsaugos darbuotojų viso renginio metu pamatysi labai mažai, galbūt nė nepastebėsi, nors renginys – masinis. A. Vasiliauskas teigia, kad tam nėra poreikio: „Žmonės čia suvažiuoja su kitomis idėjomis ir kita nuotaika. Per visus tuos 15 metų rimtų incidentų nebuvo.“

„Pagrindinis festivalio tikslas – propaguoti kūno kultūrą ir sportą. Kaip ta sparnuota frazė sako – žmogus ne tik duona gyvas. Norime parodyti, kad ne tik didelis meistriškumas garsina tautą, kad žmonėms reikia ir tokių dalykų. Norime pakišti žmonėms mintį, kad geriau aktyviai gyventi nei ištisai sėdėti namuose. Šių žmonių į festivalį niekas nevarė, visi atvažiavo savo noru“, – teigė A. Vasiliauskas.

[Show as slideshow]

123►

Publikuota