Fechtuotojos pasirinkimas
antradienis, 3. kovas 2009
Viena perspektyviausių Lietuvos fectuotojų šešiolikmetė Paulina Matlauskaitė tarptautiniame jaunių fechtavimosi turnyre Krokuvoje (Lenkijoje) iškovojo antrąją vietą. Iš viso turnyre dalyvavo 82 fechtuotojos iš Lenkijos, Lietuvos, Ukrainos, Čekijos, Vengrijos, Venesuelos, Slovakijos. Iškopusi į turnyro finalą Paulina užsitikrino tarptautinę kategoriją, ji suteikta ir sportininkės trenerei Rasai Rimgailienei.
R. Rimgailienė sako, kad Paulina turi viską, ko reikia, siekiant tapti pasaulinės klasės žaidėja, tačiau olimpine viltimi auklėtinės kol kas neskuba vadinti. Trenerė nėra tikra, ar Paulina išdrįs ateitį susieti su fechtavimu. Pati Paulina apie olimpines aukštumas nė nedrįsta svajoti – Lietuvoje, pasak jos, tai pernelyg sudėtingas kelias.
PRADŽIA. Paulina vaikystėje lankė gimnastiką, todėl, prieš ketverius metus atėjusi į pirmąją fechtavimo treniruotę, trenerę R. Rimgailienę maloniai nustebino – puikia koordinacija pasižymėjusi mergaitė fechtavimui buvo itin tinkama. „Iškart pastebėjome, kad turi duomenis. Be to, pasižymėjo geru mąstymu, kas fechtavime yra itin svarbu. Nekvaila, sugebanti priimti sprendimus – tai, kas taip pat atkreipė dėmesį į šią mergaitę”, – sakė R. Rimgailienė.
Paulina tikino, kad fechtavimas ją domino seniai, dar tuomet, kai pradinėse klasėse lankė gimnastikos užsiėmimus Deja, tuomet jos amžiaus vaikai į fechtavimo treniruotes nebuvo priimami. Gimnastika Paulinai pabodo, nes treniruočių krūviai buvo dideli, o varžybų – mažai. Vis dėlto, metusi gimastiką suprato, kad be sporto negalinti, todėl pasiryžo į rankas paimti špagą. „Fechtavimas man atrodė labai originali ir Lietuvoje neįprasta sporto šaka. Taip pat patraukė tuo, jog, priešingai nei kitose individualiose sporto šakose, čia neužtenka tik fizinio pasirengimo, reikalingas ir mąstymas”, – teigė Paulina.
SAVYBĖS. Paklausta apie didžiausius pasiekimus Paulina vardina šviežiausius laimėjimus – pasirodymą Krokuvoje ir gruodžio pradžioje vykusias Lietuvos taurės varžybas, kuriose šešiolikmetė Paulina tarp suaugusiųjų užėmė antrą vietą. Fechtuotoja prisimena, kad kelias iki pergalų nebuvo lengvas. „Reikėjo daug dirbti, įdėti daug pastangų, kad tie rezultatai ateitų. Iš pradžių buvo keli laimėjimai, bet po to sekė ilgas periodas, kai turėjau kantriai treniruotis, nes dauguma varžovų buvo vyresni, reikėjo vytis”, – sakė Paulina.
Trenerė R. Rimgailienė, kalbėdama apie stipriąsias Paulinos savybes, pabrėžia psichologinį auklėtinės tvirtumą. „Iš bendraamžių ji išsiskiria techniniu atlikimu bei sugebėjimu priimti teisingus sprendimus. Be to, ji sugeba išlaikyti šaltakraujiškumą, o šaltakraujiškumas fechtavime visada leidža įvertinti varžovo klaidas. Tai ji sugeba padaryti, ypatingai tuo pasižymėjo paskutiniame turnyre Lenkijoje, varžoves visuomet lenkdavo vienu ėjimu. Didžiausi Paulinos trūkumai? Norėtųsi didesnio sporgstamojo judesio, nors tai ji kompnesuoja mąstymu”, – teigė R. Rimgailienė.
APSISPRENDIMAS. Trenerė su nerimu laukia, kuomet Paulina baigs mokyklą. Dabar Paulina vienuoliktokė, kuri vis daugiau dėmesio skiria mokslams ir jau audžia planus, ką veiks pabaigusi mokyklą. R. Rimgailienė baiminasi, kad tie planai gali neturėti nieko bendra su fechtavimu. „Ji darbšti, daug dėmesio skiria mokslams, nuo kurių mes nenorime atitraukti. Tikimės, kad pavyks suderinti. Jei Paulina liktų fechatvime ir toliau atkakliai treniruotųsi, manau, galėtų išaugti aukšto lygio sportininke, galbūt net pasaulinės klasės, tačiau tai priklausys nuo jos pasirinkimo.
Ar Paulina taps olimpine viltimi? Priklausys nuo noro dirbti. Kol kas ji to noro turi, bet perėjimas iš jaunimo į suaugusiųjų sportą, deja, yra sudėtingas dalykas. Skaudu prarasti talentus, bet tai priklauso nuo sportininko motyvacijos ir paramos, kurios Lietuvoje trūksta. Fechtavimosi lygis pasaulyje šiuo metu yra labai aukštas, o mes negalime atsilikti. Tačiau Lietuvoje dirba keturi treneriai, o, pavyzdžiui, Prancūzijoje virš tūkstančio, ir mes turime su jais konkuruoti. Konkuruojame, laimime, bet daug kas ir nuo finansinės paramos priklauso”, – tarsi spėliodama apie ateitį kalbėjo R. Rimgailienė.
„Sudėtingas klausimas, – atsidūsta Paulina, paklausta apie laukiantį apsisprendimą. – Viskas ko gero priklausys nuo to, kur įstosiu studijuoti”. Šiemet mokslams pradėjusi skirti daugiau laiko, Paulina netruko pajusti, kaip dėl to kenčia fechtavimo treniruotės. Baigusi mokyklą ji norėtų studijuoti užsienyje, bet nežino, ar besimokydama svečioje šalyje turėtų galimybę profesionaliai fechtuotis. Apie turizmo studijas galvojanti mergina leidžia suprasti, kad profesinė karjera, kurios nesieja su darbu sporto srityje, jai svarbiau už mėginimus šį tą pasiekti fechtavime. „Reiktų be galo daug pastangų, norint, pavyzdžiui, patekti į olimpines žaidynes. Manau, man tai per sudėtinga, tektų labai daug ko atsisakyti. Fechatavimas man tik hobis, nors ir labai svarbus hobis”, – teigė septynioliktą gimtadienį šiemet švęsianti kaunietė.