Sportskeleton.com

 

Biudžetinių pinigų skirstymo federacijoms sistema gan sudėtinga. Painiuose matematiniuose skaičiavimuose kol kas figūruoja du pagrindiniai kriterijai – tarptautinėse varžybose pasiekti rezultatai ir sporto šakos masiškumas. Šiemet, svarstant 2008 m. biudžetą, bus taikomas dar vienas kriterijus – ar federacija laikosi tarptautinės antidopingo konvencijos. Tuo neįsipareigojusioms sporto šakoms valstybės finansavimas gali būti nutrauktas visiškai.

Antidopingo kriterijaus klausimas biudžeto padalinimo debatuose atsirado maždaug prieš pusmetį. Po to, kai 2006 m. rugpjūčio 2 dieną Lietuvos seimas ratifikavo tarptautinę antidopingo konvenciją.

Konvencijoje yra punktai, suteikiantys teisę neskirti valstybinio finansavimo nacionalinėms federacijoms, kurių tarptautinės federacijos nėra oficialiai pripažinusios konvencijos. Tai nėra reikalavimas, tiesiog rekomendacinio tipo nuostatos, tačiau Lietuvos kūno kultūros ir sporto departamentas (KKSD) į jas ketina pažvelgti rimtai.

Kadangi Lietuvoje pagrindinis sporto federacijų finansavimo šaltinis yra biudžeto lėšos, klausimas tapo opus. Skirstant 2007 m. sporto biudžetą “juodajame sąraše” buvo 38 Lietuvoje praktikuojamos sporto šakos, kurių tarptautinės federacijos nebuvo pasirašusios konvencijos prieš dopingo vartojimą sporte. KKSD nusprendė šiemet kriterijaus dar netaikyti. Minėtų 38 sporto šakų federacijoms buvo atseikėta daugiau nė 825 tūkst. litų. 

Aistras sukėlė galiūnai?

Kalbama, kad didžiausias aistras kėlė galiūnų sportas. Kitų sporto šakų atstovai  jau ne pirmi metai piktinasi, kad galiūnų sportas, neturintis aiškių dopingo kontrolės mechanizmų, yra remiamas valstybės, o visuomenėje susilaukia itin palankaus dėmesio. Sporto departamentas atsidūrė dviprasmiškoje situacijoje – neremti negali, nes vienas iš pagrindinių kriterijų yra pasiekti rezultatai, tačiau remdamas tarsi diskredituoja valstybinį požiūrį, jog sportas turi būti švarus ir garbingas. Naujas kriterijus turėtų įvesti daugiau aiškumo.

“Galiūnų sportas dabar aukštumoje, tačiau sutarties su WADA (Pasaulinė antidopingo agentūra) neturi. Jei būtume nusprendę kriterijų taikyti jau šiais metais, būtų kilęs didelis triukšmas. Galima tik įsivaizduoti, kaip tai būtų atsispendėję spaudoje, jei viena iš labiausiai Lietuvą garsinančių sporto šakų negautų finansavimo”, – teigė KKSD generalinio direktoriaus pavaduotojas Ritas Vaiginas.

“Dabar galiu drąsiai pasakyti: šiemet skirstant kitų metų biudžetą kriterijus bus taikomas. Aš nedrįsčiau teigti, kad visos šios diskusijos, kaip jūs sakote, prasidėjo dėl pinigų, kuriuos gauna būtent galiūnų sportas, beje, kurie nėra labai dideli. KKSD nėra nusistatęs prieš galiūnų sportą, palikome jų iniciatyvą dėl pasaulio čempionato Lietuvoje rengimo, padėjome įsigyti naujausią įrangą, tačiau mes sulaukiame priekaištų iš kitų federacijų, kurios laikosi antidopingo konvencijos, ir į tą nuomonę mes privalome reaguoti”, – aiškino R. Vaiginas.

“Juodajame sąraše” svarstant 2007 m. biudžetą buvo daugiau nė 30 sporto federacijų, daugiausia – techninės arba dvikovės sporto šakos. Pavydžiui, vis labiau populiarėjančios kiokušin karate atstovai yra ramūs – per šiuos metus klausimas bus išspręstas.

 

“Mūsų sporto šakoje dopingo kontrolė vyksta jau 20 metų, tarkim, per Vilniuje vykusį Europos čempionatą buvo paimta dešimt mėginių. Tiesiog iki šiol nebuvo raikalavimo, jog turi būti pasirašyta vieninga sutartis. Mūsų federacija jau yra padavusi prašymą. Dėl to nebus jokių problemų”, – tikino federacijos generalinis sekretorius Aleksejus Svešnikovas.

R. Vaiginas teigia, kad į “juodąjį sąrašą” patenkančios federacijos galvos dėl artėjančių permainų per daug nesuka ir didelės iniaciatyvos kol kas nerodo. “Štilis”, – taip dabartinę situacija apibūdina R. Vaiginas. Tiesa, sąrašas šiandien keletu punktų yra sumažėjęs. Pavyzdžiui, oficialiais parašais savo įsipareigojimus metų pradžioje patvirtino FIA (Tarptautinė automobilių sporto federacija). Tai reiškia, kad į valstybės pinigus metų pabaigoje drąsiai galės pretenduoti ne tik Lietuvos automobilių sporto federacija, bet ir kartingo federacija, neturinti savo tarptautinės federacijos, todėl besiglaudžianti po FIA skėčiu.

Kaip atlikti testus balandžiams?

Naujojo kriterijaus taikymas palies absoliučiai visas sporto šakas. Tą R. Vaiginas patvirtino. Be abejo, išimtys tik dar labiau paaštrintų klausimą, tačiau KKSD užmojai atstovams tų sporto šakų, kuriose dopingas lyg ir nevaidina didelės ar jokios rolės, kol kas tik didina nežinomybę dėl ateities.  

“Medus – mūsų dopingas”, – šypsosi balandžių sporto federacijos prezidentas Gediminas Meiliūnas, paklaustas, kokį vaidmenį šiame sporte turi stimuliacinės medžiagos. LBF prezidentui nėra žinoma, kad kadanors kurnos būtų atliktas dopingo testas balandžiui.

Pasak jo, netgi sunku įsivaizduoti, kaip tai būtų galima padaryti. Kaip įprasta šlapimo nepaimsi, įpjausi – sugadinsi paukštį ir iš sportinių balandžio sąrašų galėsi drąsiai išbraukti.    

G. Meiliūnas pripažįsta, kad nauji KKSD planai baimę išties kelia. “Jei negautume paramos iš valstybės, mūsų sporto šakai tai būtų smūgis”, – teigia balandžių sporto entuziastas. G. Mailiūnas apgailestauja ir dėl to, jog įtakoti tarptautinio lygios sprendimus mažų šalių federacijos beveik negali, ypač, tokiose sporto šakose, kuriose vis  platesnį mastą įgauną komerciniai renginiai. 

“Mes maži ponai prieš juos. Vakarų pasaulis – užburtas ratas, – sako LBF prezidentas Gediminas Meiliūnas. – Parašėme prašymą, dabar viskas – laukimo stadijoje.” Pasak G. Meiliūno, iki artimiausio kongreso, kuris Belgijoje vyks tik rudenį,  tikrai niekas nepaaiškės.

Tuo tarpu laivų modelių federacija iš savo tarptautinės federacijos NAVIGA jau gavo atsakymą: sutinka, jog būtų atliekami dopingo testai per visas tarptautines varžybas, tačiau konvencijos pasirašyti neketina. “Nežinau, kokie motyvai. Galbūt NAVIGAI tai atsilieptų finansiškai”, – teigė Lietuvos laivų modelių federacijos prezidentas Arvydas Overas.

“NAVIGĄ sudaro 40 federacijų, mes vieni nieko negalim įtakoti. Mes pritariam tokiai departamento politikai, tačiau patys susiduriame su problema – kaip mums prie šios konvencijos prisijungti?”.

Sutartyse su KKSD, kurias yra pasirašiusios federacijos, yra punktas, įpareigojantis federacijas laikytis konvencijos principų. A. Overas mano, kad to galėtų ir užtekti. Ypač šiuo atveju, kai problema vėl atsimuša į klausimą: kokį šioje sporto šakoje dopingas turi vaidmenį?

“Žmogus sėdi ant lieptelio ir radijo bangomis valdo laivo modelį. Kokią naudą galėtų duoti dopingas? Nežinau. Galbūt pagerintų reakciją. Tačiau yra klasė, kurioje varžomasi taip: sukonstruoji modelį, pastatai ant stalo, o komisija vertina”, – pasakojo A. Overas. 

Kaip ir balandžių sporto, taip ir laivų modelių sporto federacijos vadovas tikina, kad netekti lėšų iš valstybės biudžeto būtų skaudu. „Šiemet mes gavome 10 tūkst. litų. Už šiuos pinigus išvykome į Europos čempionatą ir ten iškovojome septynias prizines vietas. Be šių pinigų čempionate nebūtume dalyvavę. Kol rėmimo įstatymas neveikia, valstybės parama mums labai svarbi.”

Ar verta neduoti nieko?

Dar įdomesnėje situacijoje atsiduria lietuviško ritinio federacija, neturinti savo tarptautinės federacijos, galinčios pripažinti antidopingo konvenciją. Gaunasi paradoksas – pati vyriausybė tarsi pasmerkia tautinę sporto šaką, kuri yra kultivuojama tik Lietuvoje ir kurią būtina puoselėti. R. Vaiginas pripažįsta, kad tai išskirtinė situacija, o problemos sprendimo būdas dar nerastas.

“Galbūt užteks raštinio pačios ritinio federacijos įsipareigojimo, galbūt rasim kitą sprendimą, tačiau aišku viena – konvenciją ratifikavo seimas ir jos turi laikytis visi, įskaitant ir ritinio, ir balandžių sporto, ir kitos federacijos.”

R. Vaiginas sutinka, jog nacionalinės federacijos nėra kaltos, kad tarptautinės federacijos nėra pripažinusios konvencijos, ar pakankamai įtakingos, kad galėtų kažką pakeisti.

“Tačiau jei šį kriterijų taikys Lietuva, Latvija, Estija, Čekija ir t.t., tarptautinės federacijos atkreips dėmesį, nes jos suinteresuotos, kad nacionalinės federacijos funkcionuotų”, – įsitikinęs R. Vaiginas. 

KKSD generalinio direktoriaus pavaduotojas sako nežinąs, ar dopingo kriterijus jau yra taikomas kitose šalyse. Lietuva – viena iš pirmųjų šalių, ratifikavusi konvenciją. Maždaug tuo pat metu tai padarė ir Švedija, Danija, Norvegija bei Didžioji Britanija. Dar apie 30 valstybių, tarp jų visų Europos sąjungos šalių, atstovai pažadėjo tai padaryti per šiuos metus. 

Vis tik R. Vaiginas abejoja, ar bent vienai federacijai šių metų pabaigoje neturėsiančiai sutarties su WADA, finansavimas bus nutrauktas visu 100 procentų jau per kitas biudžetinių lėšų dalybas. „Nemanau, kad bus priimtas toks drastiškas žingsnis ir visai neteiksim finansavimo, tačiau sąlyginai jis galės būti mažesnis”, – teigė R. Vaiginas.

Virvės trukimo federacijos, kuri laikosi antidopingo konvencijos, generalinis sekretorius Giedrius Grybauskas sutinka, kad kriterijus yra būtinas, tačiau teigia, kad jo svarba per nelyg sureikšminama.

“Yra federacijų, kurios nekelia didelių tikslų profesionaliame sporte, todėl joms dopingo klausimas nėra labai aktualus. Joms svarbiausia – masinis sportas, sporto šakos populiarinimas ir vaikų pritraukimas, todėl būtina pasverti, ar antidopingo kriterijus yra toks svarbus, jog būtų galima visiškai nutraukti finansavimą”, – teigia G. Grybauskas.

R. Vaiginas su tuo sutinka ir priduria: sporto departamentas yra atviras federacijų siūlymams, kaip būtų galima tobulinti lėšų skirstymo sistemą. Pasak R. Vaigino, toks departamentas buvo  ir prieš paskutinį skirstymą, tačiau tuomet federacijos didelio aktyvumo neparodė, nors vėliau pažėrė priekaištų laviną. Šįkart į KKSD raginimus federacijos sureagavo ir atsiuntė pluoštą pasiūlymų, iš kurių darbo grupė kartu su federacijų atstovais atrinks geriausius.

 

Publikuota