Sportskeleton.com

Lietuvos čiuožimo federacijos ir Lietuvos olimpinio komiteto vadovai beveik neabejoja, kad šokėjų ant ledo pora Devidas Stagniūnas (23 metai) ir Katherine Copely (20 metų) iškovos olimpinį kelialapį. Tačiau žengti žingsnius, siekiant, kad Deivido partnerė gautų Lietuvos pilietybę išimties tvarka, neskuba. Sako, nori būti tikri dėl argumentų tvirtumo. Krepšininkės Kate Douglas pavyzdys parodė, kad įvairūs „galbūt” tik kiša pagalius į ratus.

Jauna pora šokių ant ledo pasaulyje jau yra gerai žinoma, tačiau didžiausias klaustukas, stovintis pakeliui į dar šviesesnę ateitį, lieka nepajudintas. Katie ir Deividas gali atstovauti Lietuvai pasaulio ir Europos čempionatuose, tačiau startuoti olimpinėse žaidynėse, iki kurių liko kiek daugiau nė metai, negalės, jei amerikietei nebus suteikta Lietuvos pilietybė.

„Laukiam”, – taip dabartinę situaciją apibūdino Lietuvos čiuožimo federacijos prezidentė Lilija Vanagienė. Laukia federacija dviejų dalykų – galimo referendumo, kurio rezultatai galbūt leistų pakeisti Konstituciją įteisinant dvigubą pilietybę, bei šokių ant ledo pasaulio čempionato, kuriame bus išdalinta didžioji dalis kelialapių į 2010 m. Vankuverio olimpines žaidynes.

Read more �

Treneriai sako, kad pastaruoju metu mergaičių susidomėjimas futbolu auga, norinčiųjų užsirašyti į treniruotes daugėja. Bet. Po pirmos ar antros treniruotės, į trečią jau nebeateina… Treneriai pasidomėję kodėl, išgirsta netikėtą atsakymą: tėvai neleidžia…

Bemaž prieš mėnesį rašiau apie Vilniuje pradėjusią veikti Edgaro Jankausko vardo futbolo mokyklėlę. Kalbinti jos įkūrėjai tuomet apgailestavo, kad kviesdami į futbolo treniruotes mergaites netikėtai susidūrė su negatyviu tėvelių požiūriu.

„Kai vaikščiojome po klases, mergaičių, norinčių žaisti futbolą, buvo išties daug. Atrodė, kad pavyks suburti atskirą mergaičių grupę Tačiau jos grįždavo namo, aptardavo tai su tėveliais ir viskas taip baigdavosi. Panašu, kad tėveliams vis dar nedrąsu mergaitėms leisti žaisti futbolą”, – kalbėjo Žydrūnas Grudzinskas, vienas E. Jankausko futbolo akademijos įkūrėjų.

Kad tokia problema išties egzistuoja, patvirtino ir treneris Martynas Karpavičius, pasišovęs mergaičių grupę suburti Marijampolėje. Paradoksalu, tačiau futbolo miestu vadinama Marijampolė mergaičių futbolo komandos iki šiol neturėjo.

„Baigęs socialinę pedagogiką ir įgijęs trenerio licenciją, nusprendžiau pabandyti Marijampolėje suburti mergaičių komandą. Subūriau 12 mergaičių grupę, vėliau ateidavo vis daugiau naujų, bet kartu ir išeidavo. Tuomet su neigiamu tėvelių požiūriu susidūriau tiesiog akivaizdžiai”, – sakė M. Karpavičius.

„Nepasakyčiau, kad tai neigiamas, tai – senas požiūris”, – teigia trenerė Eglė Medvedevienė, mergaites futbolo paslapčių mokanti Rukloje, Jonavos rajone. – Galbūt tai nėra labai skeptiškas požiūris, bet yra tėvelių, kurie neslepia nenorintys, kad jų dukra žaistų futbolą.”

Read more �

Valstybės „suteikiamos” socialinės garantijos sportininkams leidžia pasijusti bedarbių kailyje. Metai, kuriuos jie praleidžia profesionaliajame sporte, nėra laikomi patirtimi, net jei baigę karjerą jie pasiryžę dirbti treneriais… Bankų vadybininkai paskolos ar tiesiog kreditinės kortelės užsigeidusius sportininkus rūšiuoja į lentynėlę su užrašu: „Didelės rizikos grupė”… Ir tai neturi nieko bendra su pasauline finansų krize.

Geriausia Lietuvos slidininkė Irina Terentjeva norėjo pirkti butą gimtajame Visagine. Bankas paskolos nedavė. 24 metų sportininkė kreditą buvo priversta imti tėčio vardu.

„Aš neturiu oficialaus atlyginimo, laimei – turiu gerą tėtį. Mokėsiu tėčiui, tėtis – bankui… Gaila, kad ši problema į nemalonią situaciją stumia ne tik mane, bet ir mano artimuosius. Tai didelė problema, apie kurią esame sakę sporto vadovams, bet atsakymo nesulaukėme”, – teigė I. Terentjeva.

Perspektyvusis irkluotojas Mindaugas Griškonis sako, kad paskolą butui Vilniuje gauti nebuvo sunku, tačiau pripažįsta, kad banko darbuotojų požiūris į sportininkus – įtarus. „Jie į sportininkus žiūri kaip į rizikos grupę”, – teigė M. Griškonis, kuriam siekiant gauti paskolą nemažai pagelbėjo Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) užtarimas.

Jauni sportininkai apie pensijos garantijas dar nelinkę sukti galvos, tačiau kiek vyresnė lengvaatletė Irina Krakoviak jau suskubo pasirašyti investicinio draudimo sutartį, mat nebuvo tikra, ar baigus karjerą valstybei jos gerovė bent kiek rūpės.

„Manau, esu ne vienintelė sportininkė tam, kad kažką turėčiau ateityje, pasirašiusi kaupiamojo draudimo sutartį. Gal situacija pasikeis, kažką sugalvos, kažką padarys, bet laikas bėga… Tad teko pačiai imtis iniciatyvos”, – sakė I. Krakoviak.

Apie bankų požiūrį į sportininkų patikimumą 31 metų bėgikė taip pat turi ką pasakyti – jai metus reikėjo laukti, kol vienas didžiausių šalies bankų sutiko išduoti paprastų paprasčiausią kreditinę kortelę…

„Tik šiemet gavau, nes bankas visus metus tikrino mano pajamas. Dokumentus ir prašymą priėmė, bet jiems vis buvo neaišku – iš kur aš gaunu tų pajamų… Jie man taip ir paaiškino – bankas visus tuos metus tikrino mano pajamas. Jiems neįprasta – stipendijos, maistpinigiai, o kodėl ne atlyginimas?” – teigė I. Krakoviak.

Read more �

Ar reikalinga vieta Vilniuje, kur šachmatų mėgėjai laisvalaikiu galėtų susirinkti pažaisti šachmatais? Vyresnio amžiaus šachmatininkai su nostalgija prisimena laikus, kai  Universiteto g. 4 veikė šachmatų klubas, kaip magnetas traukęs sostinės stalo žaidimų mėgėjus. Dar anksčiau šachmatų skverelis puikavosi Sereikiškių parke. Viso to jau seniai nebeliko, nors poreikis, panašu, nė kiek nesumažėjo.

Vilniaus šachmatų ir bridžo klubo sekretorius Virgilijus Grabliauskas sako nuolatos sulaukiantis vilniečių skambučių. Žmonės teiraujasi, kur galėtų pažaisti šachmatais su kitais mėgėjais, pabendrauti su bendraminčiais. Mes nenorime sėdėti namie – nuolat kartoja skambinantys miestelėnai, dažniausiai – vyresnio amžiaus.

Skambučiais atakuojamas ir šachmatų klubas „Vilniaus fortas”, kurio pagrindinė misija – ugdyti jaunuosius šachmatininkus. „Mes dirbame su vaikais, mėgėjams tiesiog neturime laiko. Mūsų tikslas – žinias ir laiką atiduoti jauniems žmonėms, kurie dar formuojasi. Be to, mes nesame biudžetinė organizacija, mes turime išsilaikyti. Skambinantiems sakau „ateikite”, bet perspėju, kad pas mus yra mokama”, – teigė „Vilniaus forto” įkūrėjas Laimonas Kudžma.

Read more �

Geriausi Lietuvos slidininkai ruošiasi naujam sezonui – svarbiausiam, kovojant dėl olimpinių kelialapių į Vankuverio žiemos olimpines žaidynes, kurios vyks 2010 metų vasario 12-28 dienomis.

Trys nacionalinės rinktinės nariai Mantas Strolia, Modestas Vaičiulis, Irina Terentjeva, jaunimo atstovai Ruslanas Nikitinas (Ignalina), Samanta Kolosovaitė, Kotryna Vapsvaitė (Utena) ir jaunė Jevgenija Kolga (Visaginas) spalį stovyklavo Austrijos aukštikalnėse, kur tokiu metų laiku tradiciškai susirenka daugelio šalių rinktinės. Tiesa, į Ramzau nevyko vyriausias Lietuvos rinktinės narys Aleksejus Novoselskis, kuris dėl pėdos traumos pasiliko Kaune.

Read more �

Kas Europos stalo teniso čempionate Rūtai Paškauskienei padėjo iškovoti aukso medalį? Raminantys mamos žodžiai po siaubingos kelionės traukiniu bei dėžės saldainių, kuriomis geriausia Lietuvos stalo tenisininkė atsidėkojo Rusijos ir Baltarusijos rinktinių masažuotojams.

***

Rūta Paškauskienė tapo Europos čempione. Ši džiugi žinia Lietuvą pasiekė beveik prieš dvi savaites. Ne mažiau intriguojanti žinia buvo ir ta, kad į Sankt Peterburge vykusį Europos čempionatą Rūta su mama ir trenere Romualda Garkauskiene vyko… traukiniu.

Tiesa, su aukso medaliu grįžusią sportininkę gerbėjai ir žurnalistai pasitiko ne geležinkelio stotyje, bet oro uoste. Kiek netikėtai, bet pelnytai Europos čempione tapusiai R. Paškauskienei lėktuvo bilietą kelionei atgalios parūpino Lietuvos stalo teniso asociacijos prezidentas Rimgaudas Balaiša.

Read more �