Sportskeleton.com

 Lietuvos sveikatos programoje apie gyventojų fizinį aktyvumą užsimenama vienu sakiniu. Jis teigia, kad iki 2010 m. laisvalaikiu fiziškai pasyvių asmenų skaičių būtina sumažinti 30 proc. Dabar 2009-ieji, o per pastaruosius aštuonerius metus visuomenės fizinio aktyvumo rodikliai į gerąją pusę nepasikeitė nė per plauką.

Stiklinė, iki pusės pripildyta vandens – pustuštė ar puspilnė? Sakoma, kad pesimistai ją regi pustuštę, optimistai – puspilnę. Skaičiai, kuriais disponuoja Kūno kultūros ir sporto departamentas (KKSD), matuodamas visuomenės fizinį aktyvumą, kaip tas vanduo stiklinėje – svyruoja ties 50 proc. riba. 2007 m. atlikto Lietuvos gyventojų požiūrio į kūno kultūros pratybas, sportą ir sportavimo įpročių tyrimo išvados skelbia, kad Lietuvoje fiziškai aktyvūs yra 48,4 proc. gyventojų (mankštinasi savarankiškai arba sportuoja organizuotai). Mažadaug kas antras iš tų, kuriems nuo 7 iki 80 metų. 2002 m. analogiško tyrimo rezultatai buvo panašūs – 47,6 proc. Kaip interpretuoti tokius duomenis? Ką akcentuoti – tai, kad kas antras žmogus sportuoja, ar kad kas antras net nesimankština?

Read more �

Švietimo mainų paramos fondas sporto federacijoms siūlo: jūsų sporto šakos treneriai gali vykti į stažuotes bet kurioje Europos sąjungos šalyje ir jums tai nekainuos nė cento. Federacijos purto galvą: „Mums to nereikia”. Kodėl?

 “Mokymosi visą gyvenimą” programos Leonardo da Vinči paprogramės mobilumo projektus Lietuvos sporto federacijų sąjunga (LSFS) vykdo jau trečius metus. Šie mobilumo projektai – tai puiki galimybė sporto treneriams keistis turima patirtimi su užsienio specialistais, tobulinti praktinius gebėjimus, įgyti naujesnių teorinių žinių, užmegzti ilgalaikius bendradarbiavimo ryšius su užsienio partneriais ir t. t. Kelti profesinės kvalifikacijos ir įgūdžių vykstama į pasirinktą Europos sąjungos šalį – federaciją, klubą, sporto mokyklą ar kitą organizaciją. Mainų vizitas gali trukti nuo 1 iki 6 savaičių. Švietimo mainų paramos fondas apmoka visas kelionės, dienpinigių, apgyvendinimo, draudimo išlaidas, skirdamas vienkartines išmokas dalyviams. Tačiau Lietuva nebūtų Lietuva, jei ir idealioje situacijoje neišlystų problema. O problema paprasta – Lietuvos sporto federacijų tai tiesiog nedomina…

 PASYVUMAS. 2007 metų projektas jau visiškai įgyvendintas ir užbaigtas, jame dalyvavo 23 Lietuvos sporto treneriai, atstovę 6 sporto federacijoms. 2008 metų projektas dar tebevyksta, jame dalyvauja 26 treneriai iš 5 sporto federacijų ir klubų. Taigi, per dvejus metus šios programos dėka patirties užsienyje sėmėsi 49 treneriai. Deja, nepakankamai daug. LFSF projektų vadovė Agnė Kručkauskaitė tikina, kad kiekvienais metais teikdama naują projektą sąjunga susiduria su sunkiai paaiškinamu federacijų pasyvumu ir tiesiog nenoru dalyvauti programoje. „Galbūt tai baimė, nenoras prisiimti atsakomybę”, – stebisi A. Kručkauskaitė, pabrėždama, kad šie projektai nereikalauja jokio pačių federacijų finansinio indėlio. Į LSFS kvietimus dalyvauti 2009 m. projekte atsiliepė vos dvi federacijos, kitas… teko įkalbinėti. Paraiška, pateikta Švietimo mainų paramos fondui, šiuo metu yra vertinama ir jei bus gautas finansavimas, 2009 m. projekte dalyvaus 21 treneris vos iš 4 sporto federacijų. Be abejo, jų galėtų būti daugiau, mat jokių kvotų ar limitų, ribojančių trenerių dalyvavimą projekte, nėra. Kodėl federacijos nesinaudoja atvertomis galimybėmis, A. Kručkauskaitė tik spėlioja. „Galbūt įsivaizduoja, kad bus labai sunku tvarkyti dokumentus, nors visus dokumentus sutvarkome mes, federacijoms tereikia pristatyti čekius…” – teigia LSFS projektų vadovė.

Read more �

Rudenį Kopenhagoje, Danijoje, vyksiančiame Tarptautinio olimpinio komiteto (IOC) kongrese turėtų paaiškėti, kurios dvi sporto šakos papildys vasaros olimpinių žaidynių programą, iš jos pašalinus beisbolą ir softbolą. Nuspėti IOC sprendimą beveik neįmanoma, nes sulaukti olimpinės malonės tikisi toli gražu ne viena sporto šaka. Tarp jų – ir pakilimą Lietuvoje išgyvenantis regbis.

Šiuo metu yra 44 sporto šakos, kurias IOC yra pripažinęs, bet neįtraukęs į olimpinę programą. Teorinius šansus vieną dieną tapti olimpine sporto šaka turi kiekviena iš jų, tačiau kalbama, kad realiausias galimybes jau šiemet sulaukti IOC malonės turi regbis, golfas, skvošas, karatė ir riedučių sportas. Regbis – Lietuvai būtų bene geriausias pasirinkimas, nes ši sporto šaka mūsų šalyje išgyvena pakilimą, nors būdama neolimpine sporto šaka didelės paramos nesulaukia. Lietuvos regbio rinktinė pripažinta sėkmingiausia 2008 m. regbio komanda pasaulyje, pasaulio reitinge mūsiškiai šoktelėjo iki pirmojo penkiasdešimtuko.

REIKALAVIMAI. Peržengti olimpinės programos slenkstį nėra paprasta. Olimpinės chartijoje numatyti du reikalavimai, kurie yra būtini. Net ir juos įvykdžius, laukia dar ilgas kelias: italo Franco Carraro vadovaujama komisija, kuri išanalizavusi sporto šakų galimybes ir pasiektus rezultatus, pateikia ataskaitą IOC vykdomajam komitetui, o šis priima sprendimą – leisti IOC nariams balsuoti dėl sporto šakos įtraukimo į olimpinę programą ar ne. Jei taip – IOC sesijoje galutinį verdiktą slaptu balsavimu taria IOC nariai, kurių yra 108.

Tie du reikalavimai, nurodyti olimpinėje chartijoje, skamba taip: sporto šaką vyrai turi praktikuoti ne mažiau kaip 75 šalyse, esančiose bent keturiuose žemynuose, o moterys – nemažiau kaip 40 šalių bent trijuose žemynuose; sporto šakos tarptautinė federacija privalo priimti ir įgyvendinti pasaulinį antidopingo kodeksą. Dar viena sąlyga: į olimpinę programą sporto šaka gali būti įtraukiama tik likus ne mažiau kaip 7 metams iki olimpinių žaidynių. Olimpinėje chartijoje nenumatyti, bet ne ką mažiau svarbūs kriterijai yra susiję su gebėjimmu patraukti žiūrovų, TV transliuotojų ir rėmėjų susidomėjimą.

Read more �

Yra toks posakis: nerandi išeities iš padėties, pakeisk padėtį. Būtent tai daryti yra pasiruošę aklavietėje atsidūrę profesionalūs krepšinio klubai. Tiesa, dar nepramintu taku niekas nesiryžta žengti pirmieji.

Kaip žinia, profesionalius sporto klubus prislėgė nauja mokesčių našta.  Krepšinio klubų vadovai vidury sezono priversti sukti galvas iš kur gauti papildomus kelis šimtus tūkstančių litų, o futbolo klubai, besiruošdami naujam sezonui, sprendžia, kurias išlaidų eilutes reikėtų apkarpyti.

Šioje sumaištyje vis garsiau kalbama apie scenarijų, galinčiu klubams padėti išsisukti nuo vėzdo, kuriuo jiems virš galvos mosuoja valstybė: perleisti žaidėjus užsienio klubams, nuomos teisėmis susigąžinti juos atgal, o mokesčius, gerokai mažesnius, mokėti toms pačioms užsienio valstybėms.

Read more �

Idėja grįžti prie Alkoholio kontrolės įstatymo, kurio pataiso profesionaliems klubams smogė dar neprasidėjus ekonomikos krizei – reali ar utopinė?

TIES PRARAJA. Klubinė sistema Lietuvos sporte niekad nebuvo pasiekusi tokį išsivystymo lygį, jog nykštį būtų galima drąsiai kelti į viršų. Vis dėlto, situacija, į kurią profesionalų sportą stumia ekonominė krizė bei valdžios sprendimai, dar niekuomet nebuvo tokia beviltiška kaip dabar, o pasiūlymai, kaip iš jos išbristi, nesilieja kaip iš gausybės rago.

„Klubai atsidūrė ties prarajos riba”, „netrukus per šalį nusiris masinių sporto klubų bankrotų lavina”, – nieko kito ir negirdėti. Netgi šalies „sporto ministras” KKSD generalinis direktorius Algirdas Raslanas viešai kalba apie tai, kad būtina imtis skubių priemonių, siekiant, kad privatūs krepšinio, futbolo, rankinio ir kitų sporto šakų klubai tiesiog nebūtų vienu ypu išparceliuoti.

DRAUDIMAS. Alkoholio kontrolės reklamos draudimai įsigaliojo dar prieš ekonominę krizę, apie kurią tuomet dar buvo kalbama su pašaipia šypsena, o ne su baime veide. Nepolizuojame įstatymo reikalingumo klausimu, tačiau faktas lieka faktu: alaus gamintojai iki alkoholio reklamos suvaržymų, įsigaliojusių 2008 m. sausio 1 dieną, buvo vieni dosniausių krepšinių klubų, bent jau didžiųjų, rėmėjai, o dabartis parodė, kad tie įstatymo projekto iniciatoriai, kurie tuomet aiškino, kad klubai be didesnio vargo ras naujų rėmėjų, buvo neteisūs.

Read more �

2009-ieji – Jaučio metai. Kokie jie bus Lietuvos sportui? Krizės alsavimą pajuto visi – sporto renginių organizatoriai, profesionalūs klubai, sportininkai, sporto specialistai, bazių statytojai, sporto žiniasklaida ir kt. Bet juk ne veltui sakoma: „Nėra to blogo, kas neišeitų į gera”. Ar iš tiesų?

Išliks tik kokybiški renginiai

Tuo, kad vis sunkiau tapo tartis su privačiais rėmėjais, sporto renginių organizatoriai pradėjo skųstis dar praėjusių metų vidury. Iškilo sunkumų net siekiant gauti pinigus, dėl kurių buvo susitarta gerokai anksčiau ir kurie jau buvo įtraukti į renginio sąmatą. Tada girdėti pavieniai nuogąstavimai dabar skamba kaip darnus choras.

Sporto renginių organizatoriai prognozuoja, jog 2009 m. ženkliai sumažės vienadienių, naujai užgimstančių projektų, o išliks tradicijas ir visuotinio pripažinimo jau sulaukę renginiai.

Read more �