Sportskeleton.com

Viskam, ką Lietuvos žolės riedulys pasiekė tarptautinėje arenoje, prireikė milžiniško pasiaukojimo ir pastangų, be didesnės valstybės pagalbos. Rezultatai metai iš metų gerėjo, o praėjęs žiemos sezonas buvo itin sėkmingas – sausį Šiauliuose Lietuvos merginos tapo Europos jaunimno (U-21) uždarų patalpų čempionėmis. Tačiau atėjo vasara ir nuotaikos subjuro… Kodėl?

Lietuvos žolės riedulininkės vasarą dalyvavo trijuose čempionatuose – Europos jaunių (U-18) pirmenybėse Belgijoje, Europos moterų čempionate Italijoje ir pasaulio jaunimo (U-21) čempionate JAV. Rezultatai nuvylė, tačiau federacijos vadovus ir rinktinės trenerius pribloškė ne pralaimėjimai.

„Pasaulis toli nuėjo, o mes kažkur sustojome…“, – tiesai akis nebijo žvelgti Lietuvos žolės riedulio federacijos prezidentas Leonardas Čaikauskas. – Pamatėme, kaip išaugo Belgijos, Velso, Prancūzijos žolės riedulys, kaip pasitempė kitos šalys, kurias dar neseniai lengvai įveikdavome arba su kuriomis kovodavome kaip lygūs su lygiais. Esame duobėje, ir tai susiję ne tik su ekonomine krize“. Read more �

Pirmieji olimpinio ciklo metai – savotiškas atokvėpis aukšto meistriškumo sportiniame gyvenime. Kol neprasidėjo atranka į 2012 m. Londono olimpines žaidynes, sportininkai gyvena kiek laisvesniu grafiku, o reikalavimai, keliami svarbiausiose metų varžybose, nėra labai griežti. Vis dėlto, ekonominio sunkmečio išdaigos – rėmėjų apatiškumas, padidėjusi mokesčių našta ir trečdaliu sumažintas sporto biudžetas – sporto šakų federacijoms kelia neįprastai didelį nerimą. Prieš akis vasaros varžybų sezonas, tačiau pinigų sportininkų dalyvavimui tarptautinėse varžybose stinga. Mažina sportininkų delegacijas, braukia iš kalendoriaus mažiausiai svarbias varžybas, bet apie medalius nenustoja svajoti. Kokia vasara laukia Lietuvos sportininkų ir mūsų, nekantriai laukiančių medalių?

Read more �

Europos lengvosios atletikos (U-23) čempionatas Kaune ant asfalto tikrai nevyks, tačiau iki pirmenybių pradžios likus trims mėnesiams naujos stadiono dangos klojimo darbus gaubia nežinomybė.

Europos lengvosios atletikos (U-23) čempionato atidarymo ceremonija Kauno S. Dariaus ir S. Girėno sporto centro stadione numatyta liepos 15 dienos vakarą. Kitaip tariant, iki pirmenybių pradžios teliko lygiai trys mėnesiai. Čempionato direktorius Virginijus Daukšys teigia, kad pasiruošimo darbai vyksta pagal planą, išskyrus vieną “smulkmeną” – šiomis dienomis turėtų būti pradėti naujos dangos klojimo darbai, tačiau tam… nėra lėšų.

Read more �

 Kai pasaulio miestai varžyte varžosi dėl teisių organizuoti svarbiausius sporto renginius, Lietuvos sostinei į tai nusispjaut – bent jau taip mano Lietuvos imtynių federacijos vadovai, be didesnės valstybės ir savivaldybės pagalbos Vilniuje pirmąkart suorganizavę Europos imtynių suaugusiųjų čempionatą.

Read more �

Lietuvos futbolą sudrebinęs konfliktas keičia didžiųjų miestų – Kauno ir Klaipėdos – futbolo veidus.

Kas galėjo pagalvoti, kad Klaipėda vieną dieną neteks komandos Lietuvos futbolo A lygoje, o FBK “Kaunas” praras dominuojančios komandos pozicijas ne tik Lietuvoje, bet ir pačiame Kaune. Šalies futbolą sudrebinęs konfliktas įvedė netikėtas korektūras: nuo šiol pagrindine Klaipėdos miesto komanda bus “Glestum”, rungtyniausianti LFF I lygoje, o pagrindine Laikinosios sostinė komanda – studentiška “LKKA ir Teledema”, debiutuosianti A lyoje.

  Read more �

 Lietuvos sveikatos programoje apie gyventojų fizinį aktyvumą užsimenama vienu sakiniu. Jis teigia, kad iki 2010 m. laisvalaikiu fiziškai pasyvių asmenų skaičių būtina sumažinti 30 proc. Dabar 2009-ieji, o per pastaruosius aštuonerius metus visuomenės fizinio aktyvumo rodikliai į gerąją pusę nepasikeitė nė per plauką.

Stiklinė, iki pusės pripildyta vandens – pustuštė ar puspilnė? Sakoma, kad pesimistai ją regi pustuštę, optimistai – puspilnę. Skaičiai, kuriais disponuoja Kūno kultūros ir sporto departamentas (KKSD), matuodamas visuomenės fizinį aktyvumą, kaip tas vanduo stiklinėje – svyruoja ties 50 proc. riba. 2007 m. atlikto Lietuvos gyventojų požiūrio į kūno kultūros pratybas, sportą ir sportavimo įpročių tyrimo išvados skelbia, kad Lietuvoje fiziškai aktyvūs yra 48,4 proc. gyventojų (mankštinasi savarankiškai arba sportuoja organizuotai). Mažadaug kas antras iš tų, kuriems nuo 7 iki 80 metų. 2002 m. analogiško tyrimo rezultatai buvo panašūs – 47,6 proc. Kaip interpretuoti tokius duomenis? Ką akcentuoti – tai, kad kas antras žmogus sportuoja, ar kad kas antras net nesimankština?

Read more �