Sportskeleton.com

SITUACIJA. Badmintonas šiandien atsidūręs dviprasmiškoje situacijoje – sporto šakos populiarumas ir žinomumas po Pekino olimpinių žaidynių smarkiai išaugęs, tačiau tuo pasinaudoti trukdo ekonominis sunkmetis.

“Jei badmintonas būtų populiarus kaip dabar, o ekonomikos padėtis – kaip prieš trejus metus, būtų visai kita sporto šakos situacija“, – sako federacijos prezidentas Vilmantas Liorančas.

Pasak jo, Kęstučio Navicko ir Akvilės Stapušaitytės pasirodymas olimpinėse žaidynėse gerokai palengvino badmintono rėmėjų  paieškas: “Anksčiau badmintonas visiems siejosi su žaidimais paplūdimyje. Pamatę badmintoną olimpiadoje žmonės suprato, kad tai rimta sporto šaka. Taigi iš moralinės pusės verslininkų požiūris į badmintoną dabar labai teigiamas, tačiau viską stabdo ekonominis sunkmetis“.

MASIŠKUMAS. Augančio badmintono populiarumo pavyzdžių toli ieškoti nereikia. Šiemet Šakiuose vykusiame 48-ajame Lietuvos asmeniniame čempionate dalyvavo 74 žaidėjai, kai pernai – 45.

Federacija šiemet pirmą kartą įvedė atranką ir limitus klubams, mat baimintasi, kad dėl dalyvių gausos nebus išsitekta į dvi dienas. Šiemet licencijas įsigijo rekordiškai daug – per 450 – badmintono žaidėjų. Licencijuotų žaidėjų skaičius šalyje kasmet padidėja 10-20 procentų.
Read more �

Viskam, ką Lietuvos žolės riedulys pasiekė tarptautinėje arenoje, prireikė milžiniško pasiaukojimo ir pastangų, be didesnės valstybės pagalbos. Rezultatai metai iš metų gerėjo, o praėjęs žiemos sezonas buvo itin sėkmingas – sausį Šiauliuose Lietuvos merginos tapo Europos jaunimno (U-21) uždarų patalpų čempionėmis. Tačiau atėjo vasara ir nuotaikos subjuro… Kodėl?

Lietuvos žolės riedulininkės vasarą dalyvavo trijuose čempionatuose – Europos jaunių (U-18) pirmenybėse Belgijoje, Europos moterų čempionate Italijoje ir pasaulio jaunimo (U-21) čempionate JAV. Rezultatai nuvylė, tačiau federacijos vadovus ir rinktinės trenerius pribloškė ne pralaimėjimai.

„Pasaulis toli nuėjo, o mes kažkur sustojome…“, – tiesai akis nebijo žvelgti Lietuvos žolės riedulio federacijos prezidentas Leonardas Čaikauskas. – Pamatėme, kaip išaugo Belgijos, Velso, Prancūzijos žolės riedulys, kaip pasitempė kitos šalys, kurias dar neseniai lengvai įveikdavome arba su kuriomis kovodavome kaip lygūs su lygiais. Esame duobėje, ir tai susiję ne tik su ekonomine krize“.

Read more �

Pirmieji olimpinio ciklo metai – savotiškas atokvėpis aukšto meistriškumo sportiniame gyvenime. Kol neprasidėjo atranka į 2012 m. Londono olimpines žaidynes, sportininkai gyvena kiek laisvesniu grafiku, o reikalavimai, keliami svarbiausiose metų varžybose, nėra labai griežti. Vis dėlto, ekonominio sunkmečio išdaigos – rėmėjų apatiškumas, padidėjusi mokesčių našta ir trečdaliu sumažintas sporto biudžetas – sporto šakų federacijoms kelia neįprastai didelį nerimą. Prieš akis vasaros varžybų sezonas, tačiau pinigų sportininkų dalyvavimui tarptautinėse varžybose stinga. Mažina sportininkų delegacijas, braukia iš kalendoriaus mažiausiai svarbias varžybas, bet apie medalius nenustoja svajoti. Kokia vasara laukia Lietuvos sportininkų ir mūsų, nekantriai laukiančių medalių?

Read more �

Europos lengvosios atletikos (U-23) čempionatas Kaune ant asfalto tikrai nevyks, tačiau iki pirmenybių pradžios likus trims mėnesiams naujos stadiono dangos klojimo darbus gaubia nežinomybė.

Europos lengvosios atletikos (U-23) čempionato atidarymo ceremonija Kauno S. Dariaus ir S. Girėno sporto centro stadione numatyta liepos 15 dienos vakarą. Kitaip tariant, iki pirmenybių pradžios teliko lygiai trys mėnesiai. Čempionato direktorius Virginijus Daukšys teigia, kad pasiruošimo darbai vyksta pagal planą, išskyrus vieną “smulkmeną” – šiomis dienomis turėtų būti pradėti naujos dangos klojimo darbai, tačiau tam… nėra lėšų.

Read more �

 Kai pasaulio miestai varžyte varžosi dėl teisių organizuoti svarbiausius sporto renginius, Lietuvos sostinei į tai nusispjaut – bent jau taip mano Lietuvos imtynių federacijos vadovai, be didesnės valstybės ir savivaldybės pagalbos Vilniuje pirmąkart suorganizavę Europos imtynių suaugusiųjų čempionatą.

Read more �

Lietuvos futbolą sudrebinęs konfliktas keičia didžiųjų miestų – Kauno ir Klaipėdos – futbolo veidus.

Kas galėjo pagalvoti, kad Klaipėda vieną dieną neteks komandos Lietuvos futbolo A lygoje, o FBK “Kaunas” praras dominuojančios komandos pozicijas ne tik Lietuvoje, bet ir pačiame Kaune. Šalies futbolą sudrebinęs konfliktas įvedė netikėtas korektūras: nuo šiol pagrindine Klaipėdos miesto komanda bus “Glestum”, rungtyniausianti LFF I lygoje, o pagrindine Laikinosios sostinė komanda – studentiška “LKKA ir Teledema”, debiutuosianti A lyoje.

  Read more �