Sportskeleton.com

Krepšinį išmanantį žmogų Sergejų Jovaišą nustebino tai, kad į atkrentamąsias Lietuvos krepšinio lygos (LKL) varžybas pateko visi trys lygos naujokai.

S.Jovaiša pasidalijo mintimis apie pasibaigusį LKL reguliarųjį sezoną ir artėjančias atkrentamųjų varžybų kovas. Jau šiandien, balandžio 6 dieną, ketvirtfinalio seriją iki dviejų pergalių pradeda Kauno „Žalgiris“ ir Prienų „Rūdupis“, balandžio 7 dieną – Vilniaus „Lietuvos rytas“ ir „Perlas“, balandžio 9-ą – „Šiauliai“ ir Panevėžio „Techasas“, balandžio 10-ą – Utenos „Juventus“ ir Klaipėdos „Neptūnas“.

„Visi vieni su kitais turės vargo, bet tie, kas turi aikštės pranašumą, manau, turi geriausias galimybes eiti į ketvertą. Tai – Utena, Šiauliai, Vilnius bei Kaunas“, – ketvirtfinalio prognoze nenustebino S.Jovaiša.

„Žalgirio“ ir „Lietuvos ryto“ pranašumas prieš „Rūdupio“ ir „Perlo“ komandas abejonių nekelia, ar tą patį galima pasakyti ir apie „Šiaulių“ ir „Techaso“ akistatą?

Man buvo netikėta, kad „Techasas“ namuose pralaimėjo paskutines reguliariojo sezono rungtynes „Sakalams“. Nepaisant to, buvo rungtynių, kuriose „Techasas“ stebino netgi labai geru žaidimu, todėl susikauti su „Šiauliais“ panevėžiečiai turi galimybių. Vis dėlto „Šiauliai“ nusiteikę irgi labai rimtai, jie moka išnaudoti savo aikštės pranašumą ir tikrai nepraleis šanso eilinį kartą patekti į ketvertą ir kovoti dėl prizinės vietos.

Read more �

Ričardas Berankis, buvęs pajėgiausias žaidėjas tarp planetos aštuoniolikmečių, šiandien bando įsitvirtinti suaugusiųjų tenise. ATP pasaulio reitinge talentingiausias Lietuvos tenisininkas šiuo metu užima 516 vietą.

19-ojo gimtadienio, kurį Ričardas pažymėjo birželio 21 dieną, proga ”Sporto žmonės” trenerio Remigijaus Balžeko ir paties Ričardo paklausė: ar po metų, kuriuos R.Berankis praleido suaugusiųjų tenise, jau galima daryti tam tikras išvadas ir apibendrinimus?

“Tai tik ilgo ir nuobodaus proceso pradžia. Akivaizdu, kad Ričardas gali žaisti su vyrais ir jis žaidžia, bet rezultatai neateina taip greitai, kaip norėtųsi. Kaip kad buvo jaunimo grupėje, kai laimėjome viską, ką planavome“, – teigė R.Balžekas.

„Išvada paprasta – reikia dar daug dirbti, kad pasiektume tai, ko norime. Dabar tai ir darome, – antrina pats Ričardas.

Read more �

 Latvijos krepšininkai 2001 m. Europos čempionato ketvirtfinalyje sensacingai įveikė Lietuvos rinktinę, tačiau nuo to laiko į geriausių žemyno komandų dvyliktuką neprasimušė nė karto. Naujoji brolių latvių viltis – Kaune gimęs ir augęs Kęstutis Kemzūra. 39 metų strategas teigia, jog džiaugtųsi sėkme, jei šių metų Europos čempionate Latvijos ir Lietuvos rinktinių keliai vėl susikirstų. 

GERIAU PABANDYTI, NEI GAILĖTIS

– Jūsų trumpoje trenerio karjeroje netrūko drąsių sprendimų – išvyka į Stambulą, vėliau iššūkis pakeisti Joną Kazlauską „Lietuvos ryto“ ekipos vyriausiojo trenerio poste, galiausiai – sprendimas stoti už Latvijos nacionalinės rinktinės vairo. Svarbiausius sprendimus priimate spontaniškai, pasikliaudamas nuojauta, ar stengiatės viską racionaliai apsvarstyti?

– Stengiuosi atidžiai pasverti visus „už“ ir „prieš“, bet kartais būna taip, kad turi žaibiškai apsispręsti. Taip, tai buvo nelengvi sprendimai, kaip ir apsisprendimas vykti į Sankt Peterburgo „Dinamo“, tačiau galiausiai supranti, kad geriau pabandyti, nei po to kaltinti save, kad nepabandei.

– Manau, kad viena iš jūsų sėkmės priežasčių yra ta, kad treneriai, su kuriais dirbote, jumis labai pasitikėdavo. Pavyzdžiui, Lietuvos rinktinės strategas Antanas Sireika treniruočių ir pasiruošimo procese ypatingai drąsiai pasikliaudavo asistentais. Daug laisvės suteikdavo ir Davidas Blattas, kurį netgi vadinote partneriu.

– Visaip būdavo… Aš tiesiog esu dėkingas likimui, kad visi žmonės, su kuriais dirbau ir žaidžiau, buvo geri mokytojai ir daug ko iš jų pasisėmiau. Mano krepšinio filosofija susideda iš visko, ką rinkau. Nėra taip, kad baigi žaidėjo karjerą ir tampi geru treneriu. Turi praeiti ir karštį, ir lietų. Aš esu dėkingas visiems, kurie manyje kažką įžvelgė ir kvietė dirbti kartu. Aš stengiausi padėti.

– Prieš keletą metų vyriausiojo trenerio postą siūlė Lenkijos krepšinio federacija, bet nesutikote. Juolab, kad tada jau buvo žinoma, jog 2009 m. čempionatas vyks būtent Lenkijoje – puiki proga sėkmingai pasirodyti. Kuo patrauklesnis latvių pasiūlymas? Read more �

 Nuo 2001 m. Kęstutis Kemzūra dirbo penkiuose keturių šalių krepšinio klubuose – Turkijoje, Lietuvoje, Rusijoje ir Italijoje. Naujasis Latvijos nacionalinės rinktinės treneris verčia naują karjeros puslapį, kuriam laikui palikdamas klubinį krepšinį. 

Per savo krepšininko karjerą Kęstutis Kemzūra rungtyniavo Kauno „Atleto”, „Šilutės”, Vilniaus „Lietuvos ryto”, Panevėžio „Kalnapilio”, vėliau „Semos”, ir Gmundeno „Swans” (Austrija) klubuose. Po paskutinio sezono Austrijoje K. Kemzūra ilgai gydėsi traumą, po to dar kartą trumpam grįžo į „Šilutę”, tačiau netrukus suprato, kad kūnas jau nebegali atlaikyti didelių krūvių. Nepaisant to, mintys apie karjeros pabaigą trisdešimtmečio krepšinininko negąsdino.

 „Galbūt pagelbėjo tai, kad visą karjerą stengiausi vesti užrašus, man tai buvo įdomu. Visuomet savo ateitį siejau su trenerio darbu, todėl tas pereinamasis periodas nebuvo sudėtingas. Žinau, kad artėjant karjeros pabaigai žaidėjams psichologiškai nebūna lengva – dar norisi sportuoti, bet reikia pasakyti, kad daugiau nebegali, nes tampi lėtesnis, prarandi ištvermę, bet mano atveju didelio psichologinio barjero nebuvo.”  Read more �

25-ąjį gimtadienį šį mėnesį švęsianti penkiakovininkė Laura Asadauskaitė, Pekino olimpinių žaidynių dalyvė, yra baigusi Vilniaus pedagoginį universitetą, o Mykolo Romerio universitetas šiuo metu studijuoja Europos sąjungos politiką ir adminstravimą.

Read more �

Lietuvos futbolo klubų vadovai tarpsezoniu nesėdi rankų sudėję. Lietuvos futbolo federacija (LFF), atsižvelgdama į UEFA reikalavimus, vykdo kasmetines klubų licencijavimo procedūras. Kriterijai griežti, tačiau kyla klausimas – ar finansinės krizės akivaizdoje klubai bus pajėgūs juos įgyvendinti?

LFF Licencijavimo skyriaus vadovas Laurynas Zibolis teigia, kad nei UEFA, nei LLF nuolaidų licencijų siekiantiems klubams, nepaisant augančios finansinės krizės, neketina taikyti. „Galimos finansinės krizės akivaizdoje LFF futbolo klubų licencijavimo procesas tampa dar svarbesnis”, – teigia jis.

Read more �