Sportskeleton.com

Geriausios 2009 m. žolės riedulininkės titulas Jūratei Juodytei buvo netikėtas. „Netikėta būti pripažintai geriausia, kai tau tik 20 metų. Nelaikau savęs geriausia. Tiesiog aikštėje padarau savo darbą“, – kuklinosi šiaulietė, kuri asmeninių laimėjimų nelinkusi kelti aukščiau komandinių.

„Komandoje niekas negali likti šešėlyje, nes visi įneša savo indėlį. Tuomet ir būna gera komanda, kai niekas nelieka šešėly“, – teigė Jūratė, kurią mama ir žolės riedulio trenerė Genutė Juodienė apibūdina taip: labai ramus ir taikus žmogus.

“Aikštelėje visuomet atiduodanti visas jėgas, labai techniška ir gerai matanti aikštę. Kas išmano žolės riedulį, supranta, kad vidurio saugas yra komandos smegenys. Yra labai ramaus būdo, todėl ir aikštėje nėra agresyvi, žaidžia labai ramų riedulį”, – apie geriausią žolės riedulininkę šeimoje ir Lietuvoje kalbėjo G.Juodienė.

Organizuoti atakas ir kurti komandos draugėms progas Jūratei patinka labiau nei tiesiog mušti įvarčius. „Esu jungtis, turinti padėti ir gynėjoms, ir puolėjoms, todėl man tenkanti atsakomybė yra didelė. Didžiausią malonumą aikštėje jaučiu tuomet, kai gerai žaidžia visa komanda, o ne tuomet, kai viena sėkmingai sužaidžiu. Komandos draugės kartais sako, Jūrate, nedalink tų perdavimų, mušk pati, bet man nesvarbu, įmušu aš ar kita žaidėja, svarbiausia – įvartis“. Read more �

26 metų Simona Krupeckaitė teigia, kad jos sąžinė rami: įrodė, kad gali būti geriausia pasaulyje. Nepaisant to, Lietuvos dviračių treko žvaigždė neketina sustoti – lai pergalės seka pergales.

„Tokio intensyvaus mėnesio per visą karjerą nesu turėjusi“, – tikina Simona Krupeckaitė, kuri praėjusį savaitgalį, tik grįžusi iš Europos sprinto daugiakovės čempionato Belgijoje, dalyvavo atvirame Lietuvos čempionate, o jau šią savaitę Mančesteryje, Anglijoje, kovos Pasaulio taurės varžybose.

Kaip seksis čia, visuomet dėl aukščiausių tikslų kovojanti Simona nedrįso prognozuoti: „Jėgų vis mažėja ir mažėja. Be to, grįžusi iš Belgijos šiek tiek sirguliavau“.

Belgijoje, Gento mieste, vyko Europos dviračių treko čempionato daugiakovės varžybos, kuriose Simona, laimėjusi visas keturias rungtis (sprintą, 200 m lenktynes iš eigos, eliminatorių, keiriną), iškovojo aukso medalį.

Pirmąkart surengtose surengtame daugiakovės čempionate nedalyvavo keletas pajėgiausių Europos sprinterių, tačiau pergalė, pasak Simonos, nebuvo tokia lengva kaip atrodo iš šono. „Kai viskas pasibaigia, atrodo, buvo lengva, bet varžybos yra varžybos. Neini tik atsikėlusi iš lovos, reikia ruoštis. Per dvi dienas startuoti keturiose rungtyse – išties sudėtinga. Be to, eliminatoriaus rungtyje dalyvavau pirmą kartą, todėl drąsiai galiu sakyti, kad šis čempionatas buvo nemenkas išbandymas“. Read more �

„Idealus gyvenimas – šeima, vaikai ir svajonės, kurias įgyvendinai, tikslai, kuriuos pasiekei“, – teigia viena geriausių pasaulio penkiakovininkių Donata Rimšaitė, kuriai – tik 21-eri.

Pokalbis su Donata apie tai, kas jai patinka, perša išvadą – ji romantikė iki kaulų smegenų. Ji dievina miuziklus, o svajonių būsto neįsivaizduoja be židinio, „Nesu „užkietėjusi“ romantikė. Manau, kad esu kaip ir kiekviena moteris – šiek tiek romantikė“,  – labiau paprieštarauja nei patikslina Donata.

SAULĖTAS RYTAS

Idealios atostogos – pabėgimas nuo pasaulio. Voliotis paplūdimy šiltuose kraštuose – tai, ką Donata suplanuotų artimiausioms atostogoms, laikui, kurį sportininkė apibūdina trimis žodžiais: „labai retu reiškiniu“.

Treniruotės, kelionės, varžybos, mokslai dieninėse studijose ryte ryja laiką, kuris pirmiausia atrėžiamas nuo artimųjų. Idealus savaitgalis – praleistas ramioje aplinkoje su artimu arba artimais žmonėmis, idealus poilsis po sekinančių treniruočių – skaitinėjimas ar filmų žiūrėjimas lovoje, mėgavimasis svajonėmis.

Tiesa, Donata labai mėgsta biliardą. Aistra žaisti užsikrėtė Maskvoje, kur penkiakovininkai dažnai rengia treniruočių stovyklas.

Idealus Donatos rytas – saulėtas. Kai nieko po vakarykščių treniruočių neskauda, kai kartu su ja pabunda ir žvali nuotaika.

Idealus vakaras – ramus ir jaukus. Donata dievina prieblandą kambaryje, prigęsintas šviesas. „Tai sukuria jaukumą. Tai ideali atmosfera poilsiui“. Studentų vakarėliai ir naktinės pramogos Donatą vargina, todėl jos gyvenime reti. Read more �

 Portugalijos sostinėje Lisabonoje kartu su Luisu Diasu dukrelę Eriką auginanti 34 metų ėjikė Kristina Saltanovič tikina ambicijų vis dar turinti ir sportinio ėjimo trasose.

ĮSIMINTINIAUSIOS VARŽYBOS. Sunku išskirti, daug įsimintinų varžybų buvo ir nebūtinai jos įsimena dėl savo svarbos ar rezultatų, labiau – dėl įspūdžių ir pojūčių. Galbūt – Sidnėjaus olimpinės žaidynės. Tai buvo mano pirmoji mano olimpiada, todėl nejutau didelio spaudimo, atsakomybės, tiesiog pasiruošiau ir dalyvavau.

SVARBIAUSIAS PASIEKIMAS. Visi sako, kad šį rugpjūtį pasaulio čempionate užimta 8 vieta… Nors aš nežinau, ar tai galima vadinti svarbiausiu pasiekimu, greičiau – laimės viršūne… Tiesiog neįtikėtinai palankiai susiklostė aplinkybės: varžybos vyko vidurdienį, buvo tikrai labai šilta. Daugelis varžovių, neįvertinusios šio fakto, bandė iškart spurtuoti, ir už norą kuo greičiau atitrūkti vėliau turėjo sumokėti. Aš treniruojuosi Portugalijoje, tad 25º temperatūra man visiškai įprasta, nors daugeliui sportininkių tokiu metų laiku pasirodė pernelyg aukšta.

Read more �

Ričardas Berankis, buvęs pajėgiausias žaidėjas tarp planetos aštuoniolikmečių, šiandien bando įsitvirtinti suaugusiųjų tenise. ATP pasaulio reitinge talentingiausias Lietuvos tenisininkas šiuo metu užima 516 vietą.

19-ojo gimtadienio, kurį Ričardas pažymėjo birželio 21 dieną, proga ”Sporto žmonės” trenerio Remigijaus Balžeko ir paties Ričardo paklausė: ar po metų, kuriuos R.Berankis praleido suaugusiųjų tenise, jau galima daryti tam tikras išvadas ir apibendrinimus?

“Tai tik ilgo ir nuobodaus proceso pradžia. Akivaizdu, kad Ričardas gali žaisti su vyrais ir jis žaidžia, bet rezultatai neateina taip greitai, kaip norėtųsi. Kaip kad buvo jaunimo grupėje, kai laimėjome viską, ką planavome“, – teigė R.Balžekas.

„Išvada paprasta – reikia dar daug dirbti, kad pasiektume tai, ko norime. Dabar tai ir darome, – antrina pats Ričardas.

Read more �

Prieš keletą metų, kai ringo pranešėjas ištardavo Remigijaus Morkevičiaus vardą ir pavardę, daugeliui bušido žiūrovų nubėgdavo šiurpulys. Daugeliu atvejų žodžiai „kvapą gniaužiančios“ skambėtų banaliai, tačiau kauniečio R. Morkevičiaus kovos būdavo būtent tokios. Beje, kvapą sulaikyti dažnai tereikėdavo labai trumpam. Remygos, taip vadinamas R. Morkevičius, kovos dažnai tetrukdavo keliasdešimt sekundžių, o pasiekti nokautui prieš japoną Shingo Garyu prireikė vos 8 sekundžių.

Lietuvis, tapęs ZST pasaulio čempionu, bušido tėvynėje Japonijoje tapo tikra superžvaigžde. Turnyrų organizatoriams R. Morkevičius iškeldavo sunkią dilemą – kur rasti lygiavertį varžovą?

Tačiau jau bemaž dveji metai, kaip R. Morkevičius nežengia į ringą. Netikėtas sportininko pasitraukimas kėlė daugybę klausimų, pradedant – kodėl, baigiant – ar dar sugrįš?

Read more �