Sportskeleton.com

Pastaruoju metu ledo vonios (angl. “ice bath”) tapo itin madinga priemone siekiant atsigauti po intensyvių fizinių krūvių. Nors tyrimų, vienareikšmiškai patvirtinančių jų naudą organizmui, nėra, sporto medikai sportininkams ledo vonias rekomenduoja išbandyti.

Didžiausią efektą ledo vonios (keliolika minučių 12-13 laispnių vandenyje) turi atletams, kurie atlieka judesius, reikalaujančius jėgos, greičio bei šoklumo. Pavyzdžiui, sprinto ar barjerinio bėgimo atstovams, tačiau Vakaruose jas propaguoja ir kiti sportininkai, pradedant krepšininkais, baigiant tenisininkais. JAV tai tapo kone privaloma pasiruošimo varžyboms dalimi, nors teorija apie ledo vonių naudą moksliškai nėra pagrįsta.

Negana to, britų „Sporto medicinos” žurnalas teigia, jog teisinga gali būti visiškai priešinga teorija. Atliekant tyrimus Melburno universitete Australijoje buvo tikėtasi įrodyti, kad procedūros ledo vonioje skausmą sumažina 25 procentais. Tyrimas, kuriame dalyvavo 40 savanorių, ne tik nepavyko, bet dar ir atlikus fizinius skausmo matavimus buvo nustatyta, jog šaltas vanduo nesukelia jokių patinimo ar jautrumo pokyčių. Tie, kurie „mėgavosi” ledinėmis procedūromis praėjus 24 valandoms skundėsi skausmu labiau nei šilto vandens vonelėse mirkę savanoriai.

„Šis tyrimas nuginčijo ledinių vandens vonelių naudą atletams, – sakė mokslininkai. – Šaltas vanduo nemalšina skausmo, tinimo, nepadeda atgauti jėgų ir negerina organizmo funkcijų. Kai kurie atletai gali pajusti ir dar didesnį skausmą kitą dieną.”

Read more �

Ar realu, kad žmonės, norintys mesti svorį, nustotų bėgioti ir pradėtų žaisti futbolą?

Lengvas futbolo pažaidimas su draugų kompanija padeda labiau mesti svorį nei bėgiojimas. Tris mėnesius tyrimą vykdę danų mokslininkai taip pat teigia, kad futbolininkai po fizinių pratimų jaučiasi mažiau pavargę, nes sportuodami patiria daugiau įspūdžių.

Tyrimo metu mokslininkai stebėjo širdies darbą, analizavo kraujo pavyzdžius ir tikrino raumenų veiklą. Tyrime dalyvavo keliasdešimt panašių fizinių duomenų ir sveikatos 31-33 metų amžiaus vyrai, padalyti į tris grupes po dvylika – futbolininkų, bėgikų ir tiesiog gulinėtojų ant lovos. Nebuvo staigmena, jog pastarųjų rezultatai pasirodė esą prasčiausi.

Užsiėmimai trukdavo valandą, ir jie buvo atliekami tris kartus per savaitę. Po 12 savaičių rezultatai buvo tokie: futbolą žaidusių vyriškių riebalų masė sumažėjo 3,7 proc., bėgikų – 2,0 proc. Be to, futbolininkai raumenų masę padidino šiek tiek daugiau nei 2 kg, o bėgikų grupėje ženklių pokyčių nebuvo. Nesportavusiųjų grupėje šiokie tokie riebalų ir raumenų masės pasikeitimai taip pat buvo užfiksuoti. Read more �

Sporto mokslininkui nereikia nusipirkti bilieto į varžybas ar prilipti prie TV ekrano, kad įsitikintų, kuris atletas šiandien geriausias. Profesorius Kazys Milašius teigia, kad įvairių testų ir tyrimų rezultatai – sportininko galimybių skerspjūvis. 

Apie mokslo svarbą sportininkų rengimo procese kalbama vis dažniau. Lietuvoje yra du pagrininiai mokslinių sporto tyrimų centrai – Kūno kultūros akademija (LKKA) Kaune ir Vilniaus pedagoginis universitetas (VPU) Vilniuje.

„LKKA yra pecializuota institucija, todėl gali skirti didesnes lėšas, turi daugiau mokslininkų, turtingesnę materialinę bazę. VPU yra platesnio profilio, mes esame tik institutas prie fakulteto, todėl mūsų darbo apimtys mažesnės.  Mes koncentruojamės ties didelio meistriškumo sportininkais, tuo tarpu kauniečiai didelį dėmesį skiria ir taikomiesiems, sveikatingumo, kūno kultūros tyrimams.

VPU Sporto mokslo institutas užsiima Lietuvos sportininkų – olimpinės rinktinės narių, kandidatų, olimpinio rezervo, kitų sportininkų moksliniais tyrimais. Mūsų  uždavinys yra nustatyti sportininkų organizmo adaptacijos, jų fizinių ir funkcinių galių kaitą atskirais metinio treniruočių ciklo arba viso keturmečio olimpinio ciklo  laikotarpiais”, – pasakojo VPU Sporto metodikos katedros vedėjas Kazys Milašius. Read more �

Lietuvoje sporto psichologija žengia pirmuosius žingsnius. Priežasčių, kodėl sporto psichologija sunkiai randa nišą pasiruošimo varžyboms programose, yra įvairių – įprastas finansų trūkumas, specialistų ir informacijos stoka, galų gale – požiūrio problemos.

Žodžiu “psichologija” sporto pasaulyje dažnai manipuliuojama (girdim, “pralaimėjimą lėmė psichologinės problemos” ir pan.), tačiau kai pradedama kalbėti apie profesionalią pagalbą, paaiškėja, kad dalelytė “psi-“ vis dar žadina baimę. Pozicija, kad kreipdamasis pas psichologą tu pripažįsti, jog esi silpnas, sportininkams nėra miela.   

“Sportininkai – stipraus charakterio žmonės, ar bent siekia tokiais būti, kuriems pripažinti, kad jiems reikalinga psichologinė pagalba, nėra lengva. Taip, tas “psi-“ vis dar sukelia nemalonias asociacijas, – teigia Vilniaus olimpinio sporto centro (VOSC) psichologė Lina Vaisetaitė ir priduria, kad teigiamas poslinkis vis tik yra. – Sportininkai mokosi universitetuose, kur išklauso tam tikrus kursus ir supratimą bent apie bendrąją psichologiją gauna”.  Read more �

Kai sausio 27 d. “Australia Open” turnyro pusfinalyje rusų tenisininkas Maratas Safinas įveikė šveicarą Rogerą Federerį ir užsitikrino vietą finale, turbūt nei vienas žiniasklaidos šaltinis, išplatinęs šią naujieną, nedrįso nepaminėti, jog tą dieną rusas šventė savo 25-ąjį gimtadienį. Tai buvo tik antroji M.Safino pergalė prieš R.Federerį per aštuonias tarpusavio dvikovas. Už kelių dienų rusas finale įveikė ir vietinių sirgalių numylėtinį australą Leytoną Hewitą, o viso pasaulio sporto žiniasklaida pirmosiose eilutėse vieningai konstatavo: M.Safinas įteikė sau geriausią dovaną gimtadienio proga.

Kodėl visuomet yra akcentuojama tai, jog varžybų diena sutampa su jose dalyvaujančio sportininko gimimo diena ar kitu jubiliejumi? Kaip tą dieną minima sportininko asmeninė šventė įtakoja jo nusiteikimą ir pasirodymą varžybose? Read more �