Sportskeleton.com

Garbė paminta, pėdos siekia bedugnę – sako, žemiau kristi nėra kur. Norisi atsispirti. Kokius sprendimus priimti, kad atsispyrę kiltume kuo aukščiau?

Lietuvos krepšinio federacija (LKF) vadovai viešuose pareiškimuose jau keletą metų primygtinai kartoja, kad rinktinė turi būti ruošiama 2011 m. Europos čempionatui, kuris vyks Lietuvoje. Būtent tuomet tikimasi aukščiausių rezultatų.

Vis dėlto žodžiai bent iki šiol kirtosi su tikrove – per tris Ramūno Butauto treniravimo metus į nacionalinę vyrų rinktinę įsiliejo itin mažai jaunimo.

Nesukdamas galvos dėl ateities R.Butautas visuomet stengėsi surinkti geriausius esamo laiko žaidėjus ir netgi šiemet, kai į rinktinę neatvyko visas Lietuvos krepšinio žvaigždynas, rinktinės amžiaus vidurkis buvo pakankamai aukštas – 27.

Fiasko Lenkijoje paaitrino kalbas, kad rinktinei reikia kardinalių permainų. Neva rinktinės senbuviams trūksta motyvacijos ir savybių, reikalingų pakeisti pasitraukusius lyderius. Turi ateiti jaunimas.

Deja, yra vienas „bet“ – laiko iki 2011 m. liko labai nedaug. Bogdanas Tanjevičius atjaunėjusią turkų komandą lipdo trejus metus, ir nors žaidimo kokybė pastebimai gerėja, į kovą dėl medalių turkams vis dar nepavyksta įsitraukti.

Pirštu bedamas ir serbų pavyzdys – jie buvo jauniausia komanda Lenkijoje, tačiau sugebėjo iškovoti sidabrą. Taip, Dušanui Ivkovičiui išties pavyko iš ambicingų, bet nosies dar neparietusių jaunuolių suburti komandą, tikrąja šio žodžio prasme, tačiau sprendimas sukti keliu, kuriame ryškiausios žvaigždės nereikalingos, serbams kainavo išties daug – tris prarastus metus pergalių kalendoriuje. 2006 m. pasaulio čempionate jie liko vienuolikti, 2007 m. Europos čempionate – trylikti, o į 2008 m. olimpines žaidynes nesugebėjo patekti. Read more �

Krepšinio talentai, kuriems buvo nusispjauti į patarimus „sulaukite savo valandos“. Jų potencialas veržėsi per kraštus ir savo galimybe jie pasinaudojo anksčiau nei pakabino pirmąją merginą mokyklos diskotekoje.

Ricky RUBIO / ISPANIJA

Gimė: 1990 m. spalio 21 d. 

Profesionalo karjeros pradžia: 2005 m. Badalonos „Joventut“ (Ispanija)

Pirmasis krepšininkas, gimęs XX a. paskutiniajame dešimtmetyje, pakviestas NBA naujokų biržoje. Šį birželį penktuoju numeriu jį pasirinko Minesotos „Timberwolves“. R.Rubio devyniolika metų, tačiau apie jį, kaip apie krepšinio Leonelį Mesį, kalbama jau ketverius metus. Nuo 2005 m. spalio 15 dienos, kai, būdamas penkiolikos metų, Badalonos „Joventut“ vunderkindas debiutavo Ispanijos ACB lygoje. 2006 m. Europos jaunių U-16 čempionato finale, kuriame Ispanija 110:106 įveikė Rusiją, R.Rubio pelnė 51 tašką, atkovojo 24 kamuolius, atliko 12 perdavimų bei perėmė 7 kamuolius. Jo talentas neigė, kad krepšinis komandinis žaidimas – jis vienas apžaisdavo penkis bendraamžių komandos žaidėjus. R.Rubio jau vadinamas geriausiu europiečiu gynėju nuo Draženo Petrovičiaus laikų.

* * *

Sofoklis SCHORTSIANITIS / GRAIKIJA

Gimė: 1985 m. birželio 22 d. 

Profesionalo karjeros pradžia: 2000 m. Salonikų „Iraklis“ (Graikija)

Kamerūne gimęs milžinas pasaulio dėmesio sulaukė vos pasirodęs Graikijos aukščiausioje lygoje. „Mažuoju Šaku“ pramintas Sofoklis debiutavo Salonikų „Iraklis“ ekipoje būdamas penkiolikos metų. Debiutinį sezoną aikštėje jis praleisdavo vidutiniškai po 6,4 min. ir pelnydavo po 2,6 taško.  Jaunojo vidurio puolėjo potencialas tuomet būdavo apibūdinamas vienu žodžiu – neribotas. Apie savo ateitį drąsiai kalbėjo ir pats S.Schortsianitis, nuolat kartodavęs, kad gali tapti geresniu žaidėju nei Shquille’as O‘Nealas, mat yra ne tik fiziškai galingas, bet ir protingas žaidėjas. 2003 m. aštuoniolikmetį graiką NBA naujokų biržoje 34 numeriu pasirinko Los Andželo „Clippers“. Pastaruosius keletą metų S. Schortsianitis rungtyniauja Pirėjo „Olympiakos“ gretose, nors tiksliau – šildo atsarginių žaidėjų suolą ir bergždžiai meta svorį reabilitacijos stovyklose. 208 cm ūgio krepšininko svoris praėjusį sezoną siekė net 170 kg.  

Read more �

Ekonominė krizė ir nauja mokesčių politika Lietuvos klubiniame krepšinyje pasėjo pakankamai baimės. Žodynuose nuo žodžio “bankrotas” buvo nedrąsiai nuvalytos dulkės. Nerimas visiškai neišsisklaidė, bet palengvėjo – bent jau Lietuvos krepšinio lygos (LKL) finišo tiesiojoje rūpesčiai dėl išlikimo neužgožė žaidimo.

Metų filmas – LKL finalo serija…

…arba “Seksturas” pagal Rimą Kurtinaitį

Šešių dalių įtempto siužeto trileris, sukurtas pagal kultinę Rimo Kurtinaičio frazę “Krepšinis – ne seksas, abiem gera nebus”. Prieš seriją krepšinio ekspertai viebalsiai aiškino, kad serija bus atkakli, o kiekvieno mačo baigtis tarsi padėta ant svarstyklių. Kai pirmos trejos rungtynės baigėsi triuškinančiomis pergalėmis, tie patys ekspertai atsiduso – tai netikėta, ir pridūrė – tai neįdomu. Nesąmonė. LKL finalo serija tarp “Žalgirio” ir “Lietuvos ryto” niekada nebuvo neįdomi. Net ir tuomet, kai ji baigdavoi sausu rezultatu 4:0. Net ir tuomet, kai rungtynės baigiasi sadomazochistiniu 40 taškų skirtumu.

Priežastis, dėl kurių vilniečiai šįkart įveikė “Žalgirį”, apibendrina viena – “Lietuvos rytas” šį sezoną tiesiog geresnė komanda. Išvengė didelių duobių ir išsaugojo puikią atmosferą komandoje, nes laiku įžvelgė artėjančio sunkmečio grėsmes. Paaukojo lyderius Mathew Nielseną ir Branko Milisavjevičių, bet išgelbėjo sezoną. “Lietuvos rytas” čempionų žiedus laimėjo ketvirtą kartą klubo istorijoje, tačiau svarbiausia naujiena ta, kad kitą sezoną Eurolygoje, kur gera visiems, matysime dvi LKL komandas.

Read more �

Pirmieji olimpinio ciklo metai – savotiškas atokvėpis aukšto meistriškumo sportiniame gyvenime. Kol neprasidėjo atranka į 2012 m. Londono olimpines žaidynes, sportininkai gyvena kiek laisvesniu grafiku, o reikalavimai, keliami svarbiausiose metų varžybose, nėra labai griežti. Vis dėlto, ekonominio sunkmečio išdaigos – rėmėjų apatiškumas, padidėjusi mokesčių našta ir trečdaliu sumažintas sporto biudžetas – sporto šakų federacijoms kelia neįprastai didelį nerimą. Prieš akis vasaros varžybų sezonas, tačiau pinigų sportininkų dalyvavimui tarptautinėse varžybose stinga. Mažina sportininkų delegacijas, braukia iš kalendoriaus mažiausiai svarbias varžybas, bet apie medalius nenustoja svajoti. Kokia vasara laukia Lietuvos sportininkų ir mūsų, nekantriai laukiančių medalių?

Read more �

 Pasaulio universiada Belgrade, Serbijoje, vyks šių metų liepos 1-12 dienomis. Prieš dvejus metus Bankoke, Tailande, Lietuvos studentų krepšinio rinktinė finale 85:66 įveikė Serbijos komandą, tad į Belgradą vyktų ginti čempionų sosto. Mindaugo Lukošiaus ir Rimanto Grigo vadovaujamoje studentų rinktinėje prieš dvejus metus pirmaisiais smuikais grojo Jonas Mačiulis, Rolandas Alijevas ir Steponas Babrauskas. Lietuvos studentų sporto asociacija (LSSA) ir Lietuvos krepšinio federacija (LKF) nesutaria, kuri iš jų turėtų prisiimti atsakomybę buriant šių metų rinktinę, todėl Lietuvos krepšininkų išvyką į Belgradą gaubia nežinomybės skraistė.

GINČAS. Be abejo, kalčiausia – ekonominė krizė, mat pagrindinė nesutarimo priežastis – finansai. LSSA prezidentas Česlovas Garbaliauskas tvirtina, jog federacija iš asociacijos pareikalavo 200 tūkst. litų rinktinės pasirengimo stovyklai, kurių LSSA neturi. Be to, Č. Garbaliauskas ir LSSA laikosi pozicijos, kad už sportininkų rengimą yra atsakingos federacijos ir rengimo centrai, o LSSA tik apmoka dalyvavimo universiadose išlaidas. „Arba kitaip: jų darbas – tik nuvažiuoti ir pasiimti medalius“, – ironiškai replikuoja Mindaugas Balčiūnas, LKF generalinis sekretorius. „Kam būtų reikalingos federacijos, jei LSSA imtų rūpintis visų sporto šakų atstovų rengimu?“, – klausia Č. Garbaliauskas. „Mes parodėme, kad galime padaryti komandą, kuri gali laimėti. Bet tuomet mes vykdėme studentų asociacijos funkcijas, o LSSA pamiršo, kad mes padėjome. Pernai sakėme, darykime tęstinį projektą, komanda turi būti nuosekliai ruošiama, bet jie į mus kreipiasi tik tuomet, kai skęsta. Asociacija nenori prisidėti, ir mums toks požiūris nepriimtinas“, – primindamas, kad pernai studentų komanda buvo suburta federacijos lėšomis, kalbėjo M. Balčiūnas.

Read more �

 Latvijos krepšininkai 2001 m. Europos čempionato ketvirtfinalyje sensacingai įveikė Lietuvos rinktinę, tačiau nuo to laiko į geriausių žemyno komandų dvyliktuką neprasimušė nė karto. Naujoji brolių latvių viltis – Kaune gimęs ir augęs Kęstutis Kemzūra. 39 metų strategas teigia, jog džiaugtųsi sėkme, jei šių metų Europos čempionate Latvijos ir Lietuvos rinktinių keliai vėl susikirstų. 

GERIAU PABANDYTI, NEI GAILĖTIS

– Jūsų trumpoje trenerio karjeroje netrūko drąsių sprendimų – išvyka į Stambulą, vėliau iššūkis pakeisti Joną Kazlauską „Lietuvos ryto“ ekipos vyriausiojo trenerio poste, galiausiai – sprendimas stoti už Latvijos nacionalinės rinktinės vairo. Svarbiausius sprendimus priimate spontaniškai, pasikliaudamas nuojauta, ar stengiatės viską racionaliai apsvarstyti?

– Stengiuosi atidžiai pasverti visus „už“ ir „prieš“, bet kartais būna taip, kad turi žaibiškai apsispręsti. Taip, tai buvo nelengvi sprendimai, kaip ir apsisprendimas vykti į Sankt Peterburgo „Dinamo“, tačiau galiausiai supranti, kad geriau pabandyti, nei po to kaltinti save, kad nepabandei.

– Manau, kad viena iš jūsų sėkmės priežasčių yra ta, kad treneriai, su kuriais dirbote, jumis labai pasitikėdavo. Pavyzdžiui, Lietuvos rinktinės strategas Antanas Sireika treniruočių ir pasiruošimo procese ypatingai drąsiai pasikliaudavo asistentais. Daug laisvės suteikdavo ir Davidas Blattas, kurį netgi vadinote partneriu.

– Visaip būdavo… Aš tiesiog esu dėkingas likimui, kad visi žmonės, su kuriais dirbau ir žaidžiau, buvo geri mokytojai ir daug ko iš jų pasisėmiau. Mano krepšinio filosofija susideda iš visko, ką rinkau. Nėra taip, kad baigi žaidėjo karjerą ir tampi geru treneriu. Turi praeiti ir karštį, ir lietų. Aš esu dėkingas visiems, kurie manyje kažką įžvelgė ir kvietė dirbti kartu. Aš stengiausi padėti.

– Prieš keletą metų vyriausiojo trenerio postą siūlė Lenkijos krepšinio federacija, bet nesutikote. Juolab, kad tada jau buvo žinoma, jog 2009 m. čempionatas vyks būtent Lenkijoje – puiki proga sėkmingai pasirodyti. Kuo patrauklesnis latvių pasiūlymas? Read more �