Sportskeleton.com

Finansų analitikas, SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda teigia, kad sporto organizacijos padidinto taupymo rėžimu privalės gyventi iki 2010 m. pabaigos, o gal ir ilgiau. Tiek laiko teks laukti grįžtančio finansinių rėmėjų dosnumo. 

***

Kauno „Žalgirio” krizė tapo kone svarbesniu įvykiu nei visi Pekino olimpinėse žaidynėse iškovoti medaliai. Pagrindinio rėmėjo sezono išvakarėse neteko Lietuvos vyrų rankinio lyga. Sporto renginių organizatoriai neranda rėmėjų, o sveikatingumo klubai skelbia stabdantys plėtrą. Akivaizdu – pasaulinės finansų krizės šmėkla jau palietė ir  Lietuvos sporto pasaulį.

„Finansų krizė negali nepaveikti sporto pasaulio. Kaip bebūtų, profesionalusis sportas negali egzistuoti be verslo bendrovių pagalbos -  tiek Anglijoje ar kitur, tiek Lietuvoje. Deja, šiuo metu įvairių sporto šakų klubai negali būti finansuojami tokiomis apimtimis kaip anksčiau, o kai kuriais atvejais apskritai negali būti finansuojami, nes tie bankai ar didžiosios finansinės bendrovės, kurios anksčiau galėjo teikti paramą, subranktuvo, yra nacionalizuojamos arba yra tokioje būklėje, kad tiesiog negali teikti  finansinės paramos.

Akivaizdu, kad tam tikrų šios krizės atgarsių jau yra ir Lietuvoje, ir, matyt, ne vienas sporto klubas ar organizacija jau gali konstatuoti, kad rėmėjai nėra tokie dosnūs kaip anksčiau. Kauno „Žalgiris” – vienas iš pavyzdžių”, – teigia G. Nausėda.

Read more �

Kas Europos stalo teniso čempionate Rūtai Paškauskienei padėjo iškovoti aukso medalį? Raminantys mamos žodžiai po siaubingos kelionės traukiniu bei dėžės saldainių, kuriomis geriausia Lietuvos stalo tenisininkė atsidėkojo Rusijos ir Baltarusijos rinktinių masažuotojams.

***

Rūta Paškauskienė tapo Europos čempione. Ši džiugi žinia Lietuvą pasiekė beveik prieš dvi savaites. Ne mažiau intriguojanti žinia buvo ir ta, kad į Sankt Peterburge vykusį Europos čempionatą Rūta su mama ir trenere Romualda Garkauskiene vyko… traukiniu.

Tiesa, su aukso medaliu grįžusią sportininkę gerbėjai ir žurnalistai pasitiko ne geležinkelio stotyje, bet oro uoste. Kiek netikėtai, bet pelnytai Europos čempione tapusiai R. Paškauskienei lėktuvo bilietą kelionei atgalios parūpino Lietuvos stalo teniso asociacijos prezidentas Rimgaudas Balaiša.

Read more �

 2009 m. sporto kalendoriuje – ir laukiamos, ir nepageidajamos varžybos. Svarbiausių tarptautinių sporto renginių Lietuvoje plane – septynių sporto šakų pasaulio ir Europos čempionatai.

Europos žolės riedulio merginų U-21 uždarų patalpų čempionatas, Europos imtynių čempionatas, pasaulio ledo ritulio vyrų I diviziono A grupės čempionatas, Europos jaunių ir jaunimo sambo imtynių čempionatas, pasaulio akrobatinio skraidymo lėktuvų kategorijos JAK-52 čempionatas, Europos motociklų sporto Nacijų taurės komandinės varžybos ir Europos lengvosios atletikos U-23 čempionatas – svarbiausios tarptautinės varžybos, numatytos 2009 m. Lietuvos sporto kalendoriuje.

Skaičiuojama, kad bendras šių renginių biudžetas turėtų viršyti 12 mln. litų. Organizatoriai tikisi, kad bent ketvirtadalį jų padengs valstybė. Tuo tarpu KKSD generalinio direktoriaus pavaduotojas Ritas Vaiginas nežino, ar varžybų gausa reikia džiaugtis – juk laukia finasiškai sunkūs metai…

  Read more �

Olimpinės programos įgyvendinimui Lietuvos kūno kultūros departamentas (KKSD) per Lietuvos olimpinį sporto centrą 2008 m. skyrė maždaug 10,4 mln. litų,   LTOK olimpinės programos įgyvendinimui šiais metais planuoja išleisti 4 mln. litų.  Kokios sumos atseikėtos sportininkų pasirengimui per visą olimpinį ciklą, kol kas nėra suskaičiuota. Tai bus padaryta rudenį, kadangi procedūra ne iš pačių lengvųjų – reikia ne tik suskaičiuoti lėšas, kurias programos įgyvendinimui skyrė centrinės sporto organizacijos, bet taip pat įvertinti sporto federacijų, savivaldybių ir atskirų klubų indėlį. Todėl pasakyti, kiek kainavo, tiesiogine šio žodžio prasme, kiekvienas olimpinis kelialapis, kol kas negalima.

Praėjusią savaitę LTOK vykdomasis komitetas patvirtino  išankstinį Lietuvos olimpinės rinktinės sąrašą, kuriame – rekordinis 75 sportininkų būrys. Dar kelių kelialapių likimai turėtų paaiškėti artimiausią mėnesį.

Pabandysiu įvertinti sporto šakų nueitą kelią per šį olimpinį ciklą. Sudariau du penketukus. Viename – pavyzdinai sėkmingai  ir efektyviai atranką dėl kelialapių užbaigusios individualios sporto šakos, kitame – kiek nuvylusios, kiek nepateisinusios į jas dėtų lūkesčių. Pagrindiniai, bet ne vieninteliai kriterijai – olimpinių kandidatų skaičius, skirtų lėšų apimtys bei pasiektas rezultatas.

Read more �

Biudžetinių pinigų skirstymo federacijoms sistema gan sudėtinga. Painiuose matematiniuose skaičiavimuose kol kas figūruoja du pagrindiniai kriterijai – tarptautinėse varžybose pasiekti rezultatai ir sporto šakos masiškumas. Šiemet, svarstant 2008 m. biudžetą, bus taikomas dar vienas kriterijus – ar federacija laikosi tarptautinės antidopingo konvencijos. Tuo neįsipareigojusioms sporto šakoms valstybės finansavimas gali būti nutrauktas visiškai.

Antidopingo kriterijaus klausimas biudžeto padalinimo debatuose atsirado maždaug prieš pusmetį. Po to, kai 2006 m. rugpjūčio 2 dieną Lietuvos seimas ratifikavo tarptautinę antidopingo konvenciją.

Konvencijoje yra punktai, suteikiantys teisę neskirti valstybinio finansavimo nacionalinėms federacijoms, kurių tarptautinės federacijos nėra oficialiai pripažinusios konvencijos. Tai nėra reikalavimas, tiesiog rekomendacinio tipo nuostatos, tačiau Lietuvos kūno kultūros ir sporto departamentas (KKSD) į jas ketina pažvelgti rimtai.

Read more �