Įkliuvę laiko spąstuose

ketvirtadienis, 9. balandis 2009

 

sportas-logo.jpg Europos lengvosios atletikos (U-23) čempionatas Kaune ant asfalto tikrai nevyks, tačiau iki pirmenybių pradžios likus trims mėnesiams naujos stadiono dangos klojimo darbus gaubia nežinomybė.

Europos lengvosios atletikos (U-23) čempionato atidarymo ceremonija Kauno S. Dariaus ir S. Girėno sporto centro stadione numatyta liepos 15 dienos vakarą. Kitaip tariant, iki pirmenybių pradžios teliko lygiai trys mėnesiai. Čempionato direktorius Virginijus Daukšys teigia, kad pasiruošimo darbai vyksta pagal planą, išskyrus vieną “smulkmeną” – šiomis dienomis turėtų būti pradėti naujos dangos klojimo darbai, tačiau tam… nėra lėšų.

Read more

Įsidėmėkite, gerb. imtynininkai: sportas nėra prioritetas!

pirmadienis, 6. balandis 2009

sportas-logo.jpg  Kai pasaulio miestai varžyte varžosi dėl teisių organizuoti svarbiausius sporto renginius, Lietuvos sostinei į tai nusispjaut – bent jau taip mano Lietuvos imtynių federacijos vadovai, be didesnės valstybės ir savivaldybės pagalbos Vilniuje pirmąkart suorganizavę Europos imtynių suaugusiųjų čempionatą.

Read more

Virtualus pabėgimas iš Lietuvos

penktadienis, 30. sausis 2009

lkl-krepsinis-01.jpg

Yra toks posakis: nerandi išeities iš padėties, pakeisk padėtį. Būtent tai daryti yra pasiruošę aklavietėje atsidūrę profesionalūs krepšinio klubai. Tiesa, dar nepramintu taku niekas nesiryžta žengti pirmieji.

Kaip žinia, profesionalius sporto klubus prislėgė nauja mokesčių našta.  Krepšinio klubų vadovai vidury sezono priversti sukti galvas iš kur gauti papildomus kelis šimtus tūkstančių litų, o futbolo klubai, besiruošdami naujam sezonui, sprendžia, kurias išlaidų eilutes reikėtų apkarpyti.

Šioje sumaištyje vis garsiau kalbama apie scenarijų, galinčiu klubams padėti išsisukti nuo vėzdo, kuriuo jiems virš galvos mosuoja valstybė: perleisti žaidėjus užsienio klubams, nuomos teisėmis susigąžinti juos atgal, o mokesčius, gerokai mažesnius, mokėti toms pačioms užsienio valstybėms.

Read more

Išeities kelių beieškant

pirmadienis, 26. sausis 2009

alus-01.jpg

Idėja grįžti prie Alkoholio kontrolės įstatymo, kurio pataiso profesionaliems klubams smogė dar neprasidėjus ekonomikos krizei – reali ar utopinė?

TIES PRARAJA. Klubinė sistema Lietuvos sporte niekad nebuvo pasiekusi tokį išsivystymo lygį, jog nykštį būtų galima drąsiai kelti į viršų. Vis dėlto, situacija, į kurią profesionalų sportą stumia ekonominė krizė bei valdžios sprendimai, dar niekuomet nebuvo tokia beviltiška kaip dabar, o pasiūlymai, kaip iš jos išbristi, nesilieja kaip iš gausybės rago.

„Klubai atsidūrė ties prarajos riba”, „netrukus per šalį nusiris masinių sporto klubų bankrotų lavina”, – nieko kito ir negirdėti. Netgi šalies „sporto ministras” KKSD generalinis direktorius Algirdas Raslanas viešai kalba apie tai, kad būtina imtis skubių priemonių, siekiant, kad privatūs krepšinio, futbolo, rankinio ir kitų sporto šakų klubai tiesiog nebūtų vienu ypu išparceliuoti.

DRAUDIMAS. Alkoholio kontrolės reklamos draudimai įsigaliojo dar prieš ekonominę krizę, apie kurią tuomet dar buvo kalbama su pašaipia šypsena, o ne su baime veide. Nepolizuojame įstatymo reikalingumo klausimu, tačiau faktas lieka faktu: alaus gamintojai iki alkoholio reklamos suvaržymų, įsigaliojusių 2008 m. sausio 1 dieną, buvo vieni dosniausių krepšinių klubų, bent jau didžiųjų, rėmėjai, o dabartis parodė, kad tie įstatymo projekto iniciatoriai, kurie tuomet aiškino, kad klubai be didesnio vargo ras naujų rėmėjų, buvo neteisūs.

Read more

Sportininkams – socialinių garantijų rėtis

pirmadienis, 1. gruodis 2008

Irina Terentjeva

Valstybės „suteikiamos” socialinės garantijos sportininkams leidžia pasijusti bedarbių kailyje. Metai, kuriuos jie praleidžia profesionaliajame sporte, nėra laikomi patirtimi, net jei baigę karjerą jie pasiryžę dirbti treneriais… Bankų vadybininkai paskolos ar tiesiog kreditinės kortelės užsigeidusius sportininkus rūšiuoja į lentynėlę su užrašu: „Didelės rizikos grupė”… Ir tai neturi nieko bendra su pasauline finansų krize.

Geriausia Lietuvos slidininkė Irina Terentjeva norėjo pirkti butą gimtajame Visagine. Bankas paskolos nedavė. 24 metų sportininkė kreditą buvo priversta imti tėčio vardu.

„Aš neturiu oficialaus atlyginimo, laimei – turiu gerą tėtį. Mokėsiu tėčiui, tėtis – bankui… Gaila, kad ši problema į nemalonią situaciją stumia ne tik mane, bet ir mano artimuosius. Tai didelė problema, apie kurią esame sakę sporto vadovams, bet atsakymo nesulaukėme”, – teigė I. Terentjeva.

Perspektyvusis irkluotojas Mindaugas Griškonis sako, kad paskolą butui Vilniuje gauti nebuvo sunku, tačiau pripažįsta, kad banko darbuotojų požiūris į sportininkus – įtarus. „Jie į sportininkus žiūri kaip į rizikos grupę”, – teigė M. Griškonis, kuriam siekiant gauti paskolą nemažai pagelbėjo Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) užtarimas.

Jauni sportininkai apie pensijos garantijas dar nelinkę sukti galvos, tačiau kiek vyresnė lengvaatletė Irina Krakoviak jau suskubo pasirašyti investicinio draudimo sutartį, mat nebuvo tikra, ar baigus karjerą valstybei jos gerovė bent kiek rūpės.

„Manau, esu ne vienintelė sportininkė tam, kad kažką turėčiau ateityje, pasirašiusi kaupiamojo draudimo sutartį. Gal situacija pasikeis, kažką sugalvos, kažką padarys, bet laikas bėga… Tad teko pačiai imtis iniciatyvos”, – sakė I. Krakoviak.

Apie bankų požiūrį į sportininkų patikimumą 31 metų bėgikė taip pat turi ką pasakyti – jai metus reikėjo laukti, kol vienas didžiausių šalies bankų sutiko išduoti paprastų paprasčiausią kreditinę kortelę…

„Tik šiemet gavau, nes bankas visus metus tikrino mano pajamas. Dokumentus ir prašymą priėmė, bet jiems vis buvo neaišku – iš kur aš gaunu tų pajamų… Jie man taip ir paaiškino – bankas visus tuos metus tikrino mano pajamas. Jiems neįprasta – stipendijos, maistpinigiai, o kodėl ne atlyginimas?” – teigė I. Krakoviak.

Read more

Taupymo vajus rentų nepalies?

pirmadienis, 17. lapkritis 2008

seimas-01.jpg

Gera 2008 metų žinia:  balandžio 17 d. pagaliau buvo patvirtintas Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo pakeitimo įstatymas, kurio viena didžiausių naujovių – rentų skyrimas karjerą baigusiems sportininkams. Rentas numatyta mokėti nuo 2009 m. sausio 1 d. dienos.

Kitąmet karjerą baigusiems sportininkams ketinama išmokėti bemaž 4,8 mln. litų. Mėnesinės rentos dydis – 1,5 vidutinio darbo užmokesčio,  tai yra – apie 3 tūkst. litų. Rentas išmokės Kūno kultūros ir sporto departamentas iš valstybės biudžeto lėšų.

Vis dėlto kyla klausimas, ar taupymo vajus, į kurį šalį ketina įvelti būsimoji koalicinė Vyriausybė, kurianti Krizės įveikimo veiksmų planą, nepalies ir šios srities?

Read more