Sirgaliaus kalendorius: vasaros klajonės

trečiadienis, 27. gegužė 2009

sporto-zmones-logo2_0 Pirmieji olimpinio ciklo metai – savotiškas atokvėpis aukšto meistriškumo sportiniame gyvenime. Kol neprasidėjo atranka į 2012 m. Londono olimpines žaidynes, sportininkai gyvena kiek laisvesniu grafiku, o reikalavimai, keliami svarbiausiose metų varžybose, nėra labai griežti. Vis dėlto, ekonominio sunkmečio išdaigos – rėmėjų apatiškumas, padidėjusi mokesčių našta ir trečdaliu sumažintas sporto biudžetas – sporto šakų federacijoms kelia neįprastai didelį nerimą. Prieš akis vasaros varžybų sezonas, tačiau pinigų sportininkų dalyvavimui tarptautinėse varžybose stinga. Mažina sportininkų delegacijas, braukia iš kalendoriaus mažiausiai svarbias varžybas, bet apie medalius nenustoja svajoti. Kokia vasara laukia Lietuvos sportininkų ir mūsų, nekantriai laukiančių medalių?

 

Read more

Jaunasis baidarininkas noru laimėti prisijaukina sėkmę

trečiadienis, 29. lapkritis 2006

malinauskas-rokas-01.jpg

Devyniolikametis Rokas Malinauskas – vienas iš perspektyviausių šalies baidarininkų, olimpinė viltis. Šiemet iš jaunių į jaunimo (iki 23 metų) grupę perėjęs irkluotojas pasaulio čempionate vienviete iškovojo penktąją vietą. Dvivietėje kartu su porininku ir treneriu Romu Petrukanecu suaugusiųjų pasaulio čempionate Rokas užėmė devintą, o Europos – dvyliktą vietą. Pokalbį su Roku pradėjau nuo pradžių pradžios.

- Rokai, kodėl irklavimas?

- Esu iš Klaipėdos, todėl važiuodamas ar eidamas pro miestą vis matydavau irkluotojus. Vis traukė žvilgsnį, pasidarė įdomu. Dešimt metų lankiau tautinių šokių užsiėmimus, tačiau norėjosi vyriško sporto. Pradėjau simuliuoti, neateidinėti į repeticijas, kol kartą tėvai sučiupo ir pasakė “Daryk ką nors!”. Tuomet rimtai atsigręžiau į irklavimą. Juk reikėjo kažką veikti. Dabar su šokiais neturiu nieko bendra.

- Ar sunku buvo persikelti į Vilnių? Esi iš tų klaipėdiečių, kuriems be jūros sunku ištverti?

- Ne. Didelio prisirišimo prie Klaipėdos nėra, jūra irgi labai netraukia. Vilniuje esu antrus metus ir čia jaučiuosi puikiai.

- Klaipėdoje treniravaisi pas Danutę Čižienę, Vilniuje – pas Romą Petrukanecą. Gali palyginti abu laikotarpius?

- D. Čižienė davė pagrindus. Su Romu dirbam profesionalų darbą, už kurį galima pragyventi, o pas D. Čižiene buvo parengiamasis etapas į profesionalų sportą. Galbūt negalima taip sakyti, bet Klaipėdoje man irklavimas buvo tarsi žaidimas, Vilniuje – darbas. Read more