Sportskeleton.com

Arvydas Sabonis, Virgilijus Alekna… Kas toliau? Kiekvienas laikmetis turi savo herojų. Kas bus kitas tautos numylėtinis?

Kas bus Virgilijaus Aleknos įpdėdinis? Klausimas, kuris ne kartą buvo užduotas ir pačiam Virgilijui ir kuris dar ne kartą bus keliamas, geriausio visų laikų Lietuvos disko metiko karjerai vis labiau artėjant prie pabaigos.

Tačiau klausimas įdomus ne tik kalbant apie įpėdinį disko metimo sektoriuje, kuris kartos ar gerins V. Aleknos rezultatus. Toks lyg ir yra – jaunasis Andrius Gudžius, gerinantis šalies jaunių rekordus, kuriuos prieš kelis dešimtmečius užfiksavo pats V. Alekna.

Kas bus kitas tautos numylėtinis – ne ką mažiau įdomus klausimas. Ne šiaip pirmo ryškumo žvaigždė, o sportininkas – visos tautos numylėtinis, idealas, nekeliantis nė mažiausios abejonės. Toks buvo Arvydas Sabonis, po jo – V. Alekna. Kas – po V. Aleknos?

Read more �

Lietuvos čiuožimo federacijos ir Lietuvos olimpinio komiteto vadovai beveik neabejoja, kad šokėjų ant ledo pora Devidas Stagniūnas (23 metai) ir Katherine Copely (20 metų) iškovos olimpinį kelialapį. Tačiau žengti žingsnius, siekiant, kad Deivido partnerė gautų Lietuvos pilietybę išimties tvarka, neskuba. Sako, nori būti tikri dėl argumentų tvirtumo. Krepšininkės Kate Douglas pavyzdys parodė, kad įvairūs „galbūt” tik kiša pagalius į ratus.

Jauna pora šokių ant ledo pasaulyje jau yra gerai žinoma, tačiau didžiausias klaustukas, stovintis pakeliui į dar šviesesnę ateitį, lieka nepajudintas. Katie ir Deividas gali atstovauti Lietuvai pasaulio ir Europos čempionatuose, tačiau startuoti olimpinėse žaidynėse, iki kurių liko kiek daugiau nė metai, negalės, jei amerikietei nebus suteikta Lietuvos pilietybė.

„Laukiam”, – taip dabartinę situaciją apibūdino Lietuvos čiuožimo federacijos prezidentė Lilija Vanagienė. Laukia federacija dviejų dalykų – galimo referendumo, kurio rezultatai galbūt leistų pakeisti Konstituciją įteisinant dvigubą pilietybę, bei šokių ant ledo pasaulio čempionato, kuriame bus išdalinta didžioji dalis kelialapių į 2010 m. Vankuverio olimpines žaidynes.

Read more �

Dvidešimtmetis Aldas Lukošaitis – vienas perspektyviausių graikų-romėnų imtynių atstovų Lietuvoje. Jaunimo amžiaus grupėje jis varžėsi 84 kg svorio kategorijoje. Dabar Aldas augina svorį, ruošiasi debiutiniams metams suaugusiųjų imtynėse ir žada   pakeisti Mindaugą Ežerskį (iki 96 kg sv. kat.) olimpinės rinktinės sąraše.

Aldas Lukošaitis į trenerio Vladimiro Audicko akiratį pateko tik šiam pradėjus dirbti Joniškyje. Renkant pirmąją grupę trenerio dėmesį patraukė šoklus, ilgas rankas turėjęs devynmetis.

„Jis buvo pirmūnas, gerai mokėsi, tad supratau, kad tai mąstantis berniukas, o mąstymas ant kilimo taip pat labai svarbu. Be to, jis buvo labai drausmingas, tylus, darbštus, mėgdavo pasilikti ir papildomai padirbėti”, – prisimena V. Audickas.

Read more �

Lapkričio 29 d. Vilniuje įvyko tradicinis tarptautinis pasaulio čempiono Rimanto Bagdono graikų-romėnų imtynių turnyras.

Prieš Pekino olimpines žaidynes R. Bagdonas LTOK prezidentui A. Poviliūnui prasitarė – jei imtynininkai Kinijoje neiškovos nė vieno medalio, su jo turnyru baigta! Po pirmos dienos pasirodymų tokia grėsmė ne juokais išaugo, o A. Poviliūnas R. Bagdoną jau ragino pamiršti savo pažadą ir bet kokiu atveju neapleisti tradiciniu tapusio turnyro. Dabar R. Bagdonas šypsosi, juk olimpinė M. Mizgaičio bronza visus nuramino – turnyras bus.

Turnyras įvyko ir, kaip sutartinai tvirtino dalyviai, jis buvo aukščiausio lygio iš visų anksčiau vykusių R. Bagdono vardo turnyrų. Kitaip ir negalėjo būti – šiemet pirmąkart turnyras buvo įtrauktas į Tarptautinės imtynių federacijos (FILA) kalendorių.

„Šiemet dalyvių buvo mažiau nei įprastai, nes juos buvo sunkiau surinkti, mat buvo leidžiama dalyvauti tik sportininkams, turintiems FILA licencijas. Tačiau dėl to žymiai pakilo varžybų kokybė, turnyrą pakėlėme į naują lygį. Tai, kad konkurencija buvo didesnė patvirtina ir netikėti mūsų olimpiečių A. Kazakevičiaus ir V. Venckaičio pralaimėjimai turnyre”, – teigė varžybų šeimininkas R. Bagdonas.

Read more �

Valstybės „suteikiamos” socialinės garantijos sportininkams leidžia pasijusti bedarbių kailyje. Metai, kuriuos jie praleidžia profesionaliajame sporte, nėra laikomi patirtimi, net jei baigę karjerą jie pasiryžę dirbti treneriais… Bankų vadybininkai paskolos ar tiesiog kreditinės kortelės užsigeidusius sportininkus rūšiuoja į lentynėlę su užrašu: „Didelės rizikos grupė”… Ir tai neturi nieko bendra su pasauline finansų krize.

Geriausia Lietuvos slidininkė Irina Terentjeva norėjo pirkti butą gimtajame Visagine. Bankas paskolos nedavė. 24 metų sportininkė kreditą buvo priversta imti tėčio vardu.

„Aš neturiu oficialaus atlyginimo, laimei – turiu gerą tėtį. Mokėsiu tėčiui, tėtis – bankui… Gaila, kad ši problema į nemalonią situaciją stumia ne tik mane, bet ir mano artimuosius. Tai didelė problema, apie kurią esame sakę sporto vadovams, bet atsakymo nesulaukėme”, – teigė I. Terentjeva.

Perspektyvusis irkluotojas Mindaugas Griškonis sako, kad paskolą butui Vilniuje gauti nebuvo sunku, tačiau pripažįsta, kad banko darbuotojų požiūris į sportininkus – įtarus. „Jie į sportininkus žiūri kaip į rizikos grupę”, – teigė M. Griškonis, kuriam siekiant gauti paskolą nemažai pagelbėjo Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) užtarimas.

Jauni sportininkai apie pensijos garantijas dar nelinkę sukti galvos, tačiau kiek vyresnė lengvaatletė Irina Krakoviak jau suskubo pasirašyti investicinio draudimo sutartį, mat nebuvo tikra, ar baigus karjerą valstybei jos gerovė bent kiek rūpės.

„Manau, esu ne vienintelė sportininkė tam, kad kažką turėčiau ateityje, pasirašiusi kaupiamojo draudimo sutartį. Gal situacija pasikeis, kažką sugalvos, kažką padarys, bet laikas bėga… Tad teko pačiai imtis iniciatyvos”, – sakė I. Krakoviak.

Apie bankų požiūrį į sportininkų patikimumą 31 metų bėgikė taip pat turi ką pasakyti – jai metus reikėjo laukti, kol vienas didžiausių šalies bankų sutiko išduoti paprastų paprasčiausią kreditinę kortelę…

„Tik šiemet gavau, nes bankas visus metus tikrino mano pajamas. Dokumentus ir prašymą priėmė, bet jiems vis buvo neaišku – iš kur aš gaunu tų pajamų… Jie man taip ir paaiškino – bankas visus tuos metus tikrino mano pajamas. Jiems neįprasta – stipendijos, maistpinigiai, o kodėl ne atlyginimas?” – teigė I. Krakoviak.

Read more �

Jai – keturiolika, ji – labai gabi ir dar labiau užsispyrusi. Vilnietė Laura Švilpaitė – perspektyviausia gimnastė Lietuvoje.

Laura į pirmąją treniruotę atėjo lygiai prieš 10 metų, kai jai jau buvo suėję ketveri metukai. Viskas prasidėjo nuo žaidimų, o į pirmąsias varžybas Lenkijoje išvyko būdama septynerių.

Sportinės gimnastikos trenerė Irina Katinienė teigia iškart pastebėjusi, kad iš šios mergaitės gali išaugti aukšto lygio gimnastė. „Tokio judrumo vaikai iškart pastebimi. Ji atėjo labai smulkutė, 94 cm ūgio ir 14 kg svorio. Nors, kaip ir dabar, buvo žemo ūgio, tokia miniatiūrinė, bet kūnas – labai proporcingas, kojų ir rankų ilgis labai tinkamas gimnastikai”, – sakė I. Katinienė.

„Kai nesiseka, gimnastika kartais atsibosta. Trenerė pabara, paverkiu ir nebesinori eiti. Bet gimnastika tokia ir yra – kitą dieną gali viskas pavykti. Kai nebūna noro dirbti, niekas neišeis, o būna taip, kad labai norisi daryti, tuomet – viskas išeina”, – teigia penkioliktą gimtadienį sausį švęsianti L. Švilpaitė.

Read more �