penktadienis, 24. balandis 2009
Grįžęs iš viešnagės A. Poviliūnas stebėjosi investicijų į sporto objektus apimtimis Rusijoje ir tikino Maskvoje išgirdęs daugybę komplimentų Lietuvos sportui.
penktadienis, 6. vasaris 2009
Rudenį Kopenhagoje, Danijoje, vyksiančiame Tarptautinio olimpinio komiteto (IOC) kongrese turėtų paaiškėti, kurios dvi sporto šakos papildys vasaros olimpinių žaidynių programą, iš jos pašalinus beisbolą ir softbolą. Nuspėti IOC sprendimą beveik neįmanoma, nes sulaukti olimpinės malonės tikisi toli gražu ne viena sporto šaka. Tarp jų – ir pakilimą Lietuvoje išgyvenantis regbis.
Šiuo metu yra 44 sporto šakos, kurias IOC yra pripažinęs, bet neįtraukęs į olimpinę programą. Teorinius šansus vieną dieną tapti olimpine sporto šaka turi kiekviena iš jų, tačiau kalbama, kad realiausias galimybes jau šiemet sulaukti IOC malonės turi regbis, golfas, skvošas, karatė ir riedučių sportas. Regbis – Lietuvai būtų bene geriausias pasirinkimas, nes ši sporto šaka mūsų šalyje išgyvena pakilimą, nors būdama neolimpine sporto šaka didelės paramos nesulaukia. Lietuvos regbio rinktinė pripažinta sėkmingiausia 2008 m. regbio komanda pasaulyje, pasaulio reitinge mūsiškiai šoktelėjo iki pirmojo penkiasdešimtuko.
REIKALAVIMAI. Peržengti olimpinės programos slenkstį nėra paprasta. Olimpinės chartijoje numatyti du reikalavimai, kurie yra būtini. Net ir juos įvykdžius, laukia dar ilgas kelias: italo Franco Carraro vadovaujama komisija, kuri išanalizavusi sporto šakų galimybes ir pasiektus rezultatus, pateikia ataskaitą IOC vykdomajam komitetui, o šis priima sprendimą – leisti IOC nariams balsuoti dėl sporto šakos įtraukimo į olimpinę programą ar ne. Jei taip – IOC sesijoje galutinį verdiktą slaptu balsavimu taria IOC nariai, kurių yra 108.
Tie du reikalavimai, nurodyti olimpinėje chartijoje, skamba taip: sporto šaką vyrai turi praktikuoti ne mažiau kaip 75 šalyse, esančiose bent keturiuose žemynuose, o moterys – nemažiau kaip 40 šalių bent trijuose žemynuose; sporto šakos tarptautinė federacija privalo priimti ir įgyvendinti pasaulinį antidopingo kodeksą. Dar viena sąlyga: į olimpinę programą sporto šaka gali būti įtraukiama tik likus ne mažiau kaip 7 metams iki olimpinių žaidynių. Olimpinėje chartijoje nenumatyti, bet ne ką mažiau svarbūs kriterijai yra susiję su gebėjimmu patraukti žiūrovų, TV transliuotojų ir rėmėjų susidomėjimą.
pirmadienis, 1. gruodis 2008
Valstybės „suteikiamos” socialinės garantijos sportininkams leidžia pasijusti bedarbių kailyje. Metai, kuriuos jie praleidžia profesionaliajame sporte, nėra laikomi patirtimi, net jei baigę karjerą jie pasiryžę dirbti treneriais… Bankų vadybininkai paskolos ar tiesiog kreditinės kortelės užsigeidusius sportininkus rūšiuoja į lentynėlę su užrašu: „Didelės rizikos grupė”… Ir tai neturi nieko bendra su pasauline finansų krize.
Geriausia Lietuvos slidininkė Irina Terentjeva norėjo pirkti butą gimtajame Visagine. Bankas paskolos nedavė. 24 metų sportininkė kreditą buvo priversta imti tėčio vardu.
„Aš neturiu oficialaus atlyginimo, laimei – turiu gerą tėtį. Mokėsiu tėčiui, tėtis – bankui… Gaila, kad ši problema į nemalonią situaciją stumia ne tik mane, bet ir mano artimuosius. Tai didelė problema, apie kurią esame sakę sporto vadovams, bet atsakymo nesulaukėme”, – teigė I. Terentjeva.
Perspektyvusis irkluotojas Mindaugas Griškonis sako, kad paskolą butui Vilniuje gauti nebuvo sunku, tačiau pripažįsta, kad banko darbuotojų požiūris į sportininkus – įtarus. „Jie į sportininkus žiūri kaip į rizikos grupę”, – teigė M. Griškonis, kuriam siekiant gauti paskolą nemažai pagelbėjo Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) užtarimas.
Jauni sportininkai apie pensijos garantijas dar nelinkę sukti galvos, tačiau kiek vyresnė lengvaatletė Irina Krakoviak jau suskubo pasirašyti investicinio draudimo sutartį, mat nebuvo tikra, ar baigus karjerą valstybei jos gerovė bent kiek rūpės.
„Manau, esu ne vienintelė sportininkė tam, kad kažką turėčiau ateityje, pasirašiusi kaupiamojo draudimo sutartį. Gal situacija pasikeis, kažką sugalvos, kažką padarys, bet laikas bėga… Tad teko pačiai imtis iniciatyvos”, – sakė I. Krakoviak.
Apie bankų požiūrį į sportininkų patikimumą 31 metų bėgikė taip pat turi ką pasakyti – jai metus reikėjo laukti, kol vienas didžiausių šalies bankų sutiko išduoti paprastų paprasčiausią kreditinę kortelę…
„Tik šiemet gavau, nes bankas visus metus tikrino mano pajamas. Dokumentus ir prašymą priėmė, bet jiems vis buvo neaišku – iš kur aš gaunu tų pajamų… Jie man taip ir paaiškino – bankas visus tuos metus tikrino mano pajamas. Jiems neįprasta – stipendijos, maistpinigiai, o kodėl ne atlyginimas?” – teigė I. Krakoviak.
Kas iškovos 2010 m. Lietuvos krepšinio lygos (LKL) aukso žiedus?
Total Voters: 14
Loading ...