Sportskeleton.com

Moterys meluoja geriau, bet sportuoja mažiau. Sporto mokymo ir sporto viešosiose įstaigose bei sporto klubuose sportuoja beveik 160 tūkst. Lietuvos gyventojų, neskaitant sveikuolių judėjimo ir įvairių sveikatinimo grupių, kurios suburia dar apie 40 tūkst. žmonių. Iš dešimties sportuojančių vos trys – dailiosios lyties atstovės.  Maždaug 40-yje sporto šakų vyrai sudaro daugiau nei 80 proc. visų sportuojančiųjų, o sporto šakas, kuriose moterų daugiau nei vyrų, galima skaičiuoti ant pirštų. 

Moteriškiausios sporto šakos Lietuvoje: 

1. Meninė gimnastika – 100 %  / Sportuojančių – 486, moterų – 486

2. Aerobika – 86,3 % / Sportuojančių – 7981, moterų – 6886

3. Dailusis čiuožimas – 80,0 % / Sportuojančių – 401, moterų – 321 Read more �

 2009 m. sporto kalendoriuje – ir laukiamos, ir nepageidajamos varžybos. Svarbiausių tarptautinių sporto renginių Lietuvoje plane – septynių sporto šakų pasaulio ir Europos čempionatai.

Europos žolės riedulio merginų U-21 uždarų patalpų čempionatas, Europos imtynių čempionatas, pasaulio ledo ritulio vyrų I diviziono A grupės čempionatas, Europos jaunių ir jaunimo sambo imtynių čempionatas, pasaulio akrobatinio skraidymo lėktuvų kategorijos JAK-52 čempionatas, Europos motociklų sporto Nacijų taurės komandinės varžybos ir Europos lengvosios atletikos U-23 čempionatas – svarbiausios tarptautinės varžybos, numatytos 2009 m. Lietuvos sporto kalendoriuje.

Skaičiuojama, kad bendras šių renginių biudžetas turėtų viršyti 12 mln. litų. Organizatoriai tikisi, kad bent ketvirtadalį jų padengs valstybė. Tuo tarpu KKSD generalinio direktoriaus pavaduotojas Ritas Vaiginas nežino, ar varžybų gausa reikia džiaugtis – juk laukia finasiškai sunkūs metai…

  Read more �

Olimpinės programos įgyvendinimui Lietuvos kūno kultūros departamentas (KKSD) per Lietuvos olimpinį sporto centrą 2008 m. skyrė maždaug 10,4 mln. litų,   LTOK olimpinės programos įgyvendinimui šiais metais planuoja išleisti 4 mln. litų.  Kokios sumos atseikėtos sportininkų pasirengimui per visą olimpinį ciklą, kol kas nėra suskaičiuota. Tai bus padaryta rudenį, kadangi procedūra ne iš pačių lengvųjų – reikia ne tik suskaičiuoti lėšas, kurias programos įgyvendinimui skyrė centrinės sporto organizacijos, bet taip pat įvertinti sporto federacijų, savivaldybių ir atskirų klubų indėlį. Todėl pasakyti, kiek kainavo, tiesiogine šio žodžio prasme, kiekvienas olimpinis kelialapis, kol kas negalima.

Praėjusią savaitę LTOK vykdomasis komitetas patvirtino  išankstinį Lietuvos olimpinės rinktinės sąrašą, kuriame – rekordinis 75 sportininkų būrys. Dar kelių kelialapių likimai turėtų paaiškėti artimiausią mėnesį.

Pabandysiu įvertinti sporto šakų nueitą kelią per šį olimpinį ciklą. Sudariau du penketukus. Viename – pavyzdinai sėkmingai  ir efektyviai atranką dėl kelialapių užbaigusios individualios sporto šakos, kitame – kiek nuvylusios, kiek nepateisinusios į jas dėtų lūkesčių. Pagrindiniai, bet ne vieninteliai kriterijai – olimpinių kandidatų skaičius, skirtų lėšų apimtys bei pasiektas rezultatas.

Read more �

UAB “Olifėja” veikla – loterijos. Iš jų gaunamo pelno finansuojamas Lietuvos olimpinis judėjimas ir sportas. Maždaug 70 proc. Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) biudžeto sudaro būtent pajamos iš loterijų. „Olifėjos” apyvarta kelinti metai palaipsniui mažėja, o pernai nuosmukis siekė 11 proc. Kyla natūralus klausimas: ar tai atsilieps sportininkų pasiruošimui olimpinėms žaidynėms, kurio kaštai kasmet tik didėja?

Nuosmukis buvo numatytas

Pasak LTOK generalinio direktoriaus Vytauto Zubernio, nuosmukis nebuvo staigmena. „Jau prieš porą metų įsivaizdavome, kad gali taip nutikti. Buvo atliekamos analizės ne tik Lietuvoje, bet ir aplinkinėse šalyse: kokia yra situacija ir kaip kinta loterijų apyvartos kitose Europos šalyse. Prognozės sakė, jog apyvarta mažės, sunku numatyti tik tai, kokia procentine dalimi.”

V. Zubernis išskyrė dvi pagrindines mažėjančio loterijų populiarumo priežastis – azartinių žaidimų legalizavimą ir nežmoniškus emigracijos mastus.

 
Read more �

Biudžetinių pinigų skirstymo federacijoms sistema gan sudėtinga. Painiuose matematiniuose skaičiavimuose kol kas figūruoja du pagrindiniai kriterijai – tarptautinėse varžybose pasiekti rezultatai ir sporto šakos masiškumas. Šiemet, svarstant 2008 m. biudžetą, bus taikomas dar vienas kriterijus – ar federacija laikosi tarptautinės antidopingo konvencijos. Tuo neįsipareigojusioms sporto šakoms valstybės finansavimas gali būti nutrauktas visiškai.

Antidopingo kriterijaus klausimas biudžeto padalinimo debatuose atsirado maždaug prieš pusmetį. Po to, kai 2006 m. rugpjūčio 2 dieną Lietuvos seimas ratifikavo tarptautinę antidopingo konvenciją.

Konvencijoje yra punktai, suteikiantys teisę neskirti valstybinio finansavimo nacionalinėms federacijoms, kurių tarptautinės federacijos nėra oficialiai pripažinusios konvencijos. Tai nėra reikalavimas, tiesiog rekomendacinio tipo nuostatos, tačiau Lietuvos kūno kultūros ir sporto departamentas (KKSD) į jas ketina pažvelgti rimtai.

Read more �